shanghai composite

Finansų rinkos toliau akylai stebi Vašingtono ir Pekino derybas dėl prekybos susitarimo. Pandemijos padariniai vis dažniau atsispindi tiek JAV, tiek Europos įmonių rezultatuose ir ateities planuose. Tuo metu Kinijoje ekonomikos skatinimo priemonės jau duoda apčiuopiamų rezultatų, o šalies galimybės veiksmingai susitvarkyti su galima antra pandemijos banga vertinamos kur kas geriau. Teigiamos nuotaikos pastaruoju metu vyrauja ir Baltijos šalių biržose.

Vienas įtakingiausių Volstryto investuotojų, Byronas Wienas iš investicijų grupės „Blackstone“, įspėja apie „kelias“ mažiausiai 5 proc. korekcijas JAV akcijų rinkoje 2020 metais. B. Wienas nuo 1986 metų kasmet skelbia „dešimties staigmenų“ sąrašą, prie kurio rengimo paprastai prisideda milijardierius George Sorošas.

Rusijos rublis, kaip ir buvo prognozuota, pirmadienio rytą smigo į rekordines žemumas – už vieną dolerį jau prašoma daugiau negu 70 rublių. Tai sąlygojo taip pat rekordinė naftos kaina – vienas barelis „Brent“ naftos šiandien kainavo jau mažiau nei 45 dolerius. „Brent“ naftos barelio kaina nukrito žemiau 45 už dolerį ir toliau leidžiasi žemyn, o tai yra žemiausias kaina nuo pat 2009-ųjų pradžios.

Kol visas dėmesys prikaustytas prie Graikijos ir jos bandymų išsikapstyti iš gilios krizės bei Atėnų svarstymų, ar jau laikas galutinai susipykti su Briuseliu, ar dar verta palūkėti, finansinio nestabilumo ir naujos globalios krizės grėsmės šešėlis atslenka visai iš kitos pusės. Šiuo atveju kalbama apie Kiniją ir tas problemas, su kuriomis ši šalis susidūrė pastaruoju metu. Liepos mėnesio pradžioje Kinijos laukė akistata su fondų rinkos, kurioje jau kurį laiką pūtėsi burbulas, nuosmukiu.

Kinijos centrinis bankas per pastarąją rugsėjo savaitę skyrė kapitalo rinkoms 365 mlrd. juanių (57,92 mlrd. JAV dolerių). Kaip praneša „The Economic Times“, ši parama bankams - didžiausia per visą Kinijos istoriją. Taip Kinijos centrinis bankas mėgina paremti komercinius bankus ir užkirsti kelią likvidumo trūkumui šalies finansinėje sistemoje. Po šių naujienų juanio kursas ėmė kristi. Ketvirtadienį JAV dolerio kursas sudarė 6,3 juanio.

Pietų Korėjos akcijų indeksai sumažėjo 4,87 proc. po pranešimo apie Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong-Ilo mirtį. Pirmadienį Korėjos indeksas KOSPI smuko 83,36 punkto iki 1750,6 punkto. Pietų Korėjos ekspertų teigimu, tokie reiškiniai rinkoje nebus ilgalaikiai. Japonijos akcijų rinka prekybos pradžioje į žinią apie Šiaurės Korėjos lyderio mirtį niekaip nereagavo. Pagrindinis Šanchajaus akcijų biržos indeksas „Shanghai Composite“ smuko 2,5 procento.

Azijos akcijų biržos užsidarė su nuostoliais, kai Japonijoje ir Sidnėjuje krito energijos įmonių kainos, praneša „MarketWatch“. Tokį kritimą paskatino žinia, kad naftos kaina nukrito žemiau 60 JAV dolerių už barelį ribos. Pesimistines nuotaikas taip pat įtakojo ir prasti rezutatai antradienio JAV akcijų biržoje, kur automobilių pramonės akcijos krito dėl augančio susirūpinimo situacija šakoje.

Praėjusią savaitę ūgtelėję JAV akcijų rinkų indeksai tebuvo trumpalaikė prezidento rinkimų (bei jų rezultatų!) sukelta optimizmo banga. B. Obama pasirinko teisingą kampanijos strategiją. Žinoma, už ją atitinkamai ir sumokėjo – nepatvirtintais duomenimis išlaidos apytiksliai siekė 600 milijonų dolerių. Belieka tik sulaukti visų skambių šūkių kaip „yes we can“ ar „change“ rezultatų.

Pastarosiomis dienomis akcijų rinka nešykšti siurprizų. Kai kurios akcijos, per savaitę pigusios dešimtimis procentų, staiga šoka aukštyn, tuo tarpu kitose pozicijose tebesitęsia kainų kritimai, nepaisant to, kad kapitalizacija jau vos du kartus viršija metinę įmonės EBITDA. Šiandien bendra biržos apyvarta sudarė beveik 6 mln. litų, sandorių sudaryta 1225, o brangusių ir pigusių pozicijų santykis atitinkamai buvo 9/8. OMXV indeksas pakilo 0,5 proc. iki 434,31 punkto ribos.

JAV centrinis bankas (Fed) nelauktai sumažino bazinę palūkanų normą net 0,75 proc. punkto, tačiau akcijų kainos biržoje ir toliau krenta, rašo Lrt.lt. Fed griebėsi gelbėti šalies ekonomiką iš recesijos gniaužtų ir naują bazinę palūkanų normą paskelbė anksčiau nei planuota. Ji sumažinta iki 3,5 proc., praneša BBC. Paskutinį kartą ne pagal tvarkaraštį Fed palūkanų normas mažino tik iškart po rugsėjo 11-osios atakų bei 2003 metais, kilus interneto verslo krizei.