JAV centrinis bankas (Fed) nelauktai sumažino bazinę palūkanų normą net 0,75 proc. punkto, tačiau akcijų kainos biržoje ir toliau krenta, rašo Lrt.lt.
Fed griebėsi gelbėti šalies ekonomiką iš recesijos gniaužtų ir naują bazinę palūkanų normą paskelbė anksčiau nei planuota. Ji sumažinta iki 3,5 proc., praneša BBC.
Paskutinį kartą ne pagal tvarkaraštį Fed palūkanų normas mažino tik iškart po rugsėjo 11-osios atakų bei 2003 metais, kilus interneto verslo krizei.
Paskutinis kartas, kai palūkanų norma sumažinta net 0,75 proc. punkto, užfiksuotas dar 1982-aisiais, prieš beveik 26 metus.
BBC žurnalistas Robertas Pestonas komentuoja, kad Fed prisiėmė didžiulę riziką.
„Jei tai nepadės, žmonės sakys, kad bankas nebeturi, ką daryti“, – sako jis.
Tačiau panašu, kad bent antradienio akcijų prekybos pradžioje tai ir nepadėjo: „Dow Jones Industrial Average“ krito 400 punktų, „Nasdaq composite“ indeksas sumažėjo 5 proc., „Standart&Poors“ sumenko 3,5 proc., skelbia CNN.
Manoma, kad investuotojai Fed žingsnį galėjo priimti kaip ženklą, kad bankas panikuoja, kad padėtis dar blogesnė, nei manyta.
Niujorkietis investavimo strategas Michaelis Metzas tokį žingsnį įvertino kaip „akivaizdžią paniką“.
„Deja, mano manymu, jie neturi galios pakeisti tai, kas, mano nuomone, yra didžiausia pokario recesija“, – teigė jis.
Besitęsiantis nuosmukis
Biržos jau kurį laiką raudonuoja visame pasaulyje. Akcijas žemyn gena baimė, kad ekonominis nuosmukis JAV stabdys ir viso pasaulio ekonomiką.
Tarptautinio valiutos fondo vadovas Dominique`as Strauss–Kahnas pasaulinę ekonomikos situaciją pavadino rimta.
Jis atkreipė dėmesį, kad visos pasaulio šalys kenčia dėl sulėtėjusio augimo JAV.
Anot interfax.ru, pirmą kartą per daugelį metų beveik pusė pasaulio fondų indeksų skausmingai ritasi žemyn.
Ekspertai tokius procesus aiškina tuo, jog investuotojai nustojo tikėti pasaulinės ekonomikos stabilumu ir ėmė gelbėtis nuo JAV ekonomikos sulėtėjimo.
Dėl krintančių akcijų kyla valstybinių obligacijų kainos. Mat daugelis investuotojų ėmė dairytis fondų, kurie galėtų užtikrinti didesnę grąžą.
Tuo pačiu metu žaliavinės naftos ir metalų kainos krito, nes rinkoje lūkuriuojama lėtesnio ekonomikos augimo, dėl ko sumažės šių išteklių poreikis.
Seniai buvo taip žemai
Pastarosiomis dienomis akcijų indeksai muša kritimo rekordus.
Pagrindinis Londono FTSE 100 akcijų indeksas nukrito daugiau nei 3 proc. Paskutinį kartą toks smarkus šio indekso kritimas buvo užfiksuotas po 2001 metų rugsėjo 11–osios atakų.
Azijos rinkose Japonijos „Nikkei 225“ indeksas priartėjo prie 5,7 proc.
Tai didžiausias kritimas per šešerius metus, neskaitant pokyčių po 2001 metų rugsėjo mėnesio teroristinių išpuolių.
Japonijos valdžia sakė nemačiusi jokių priežasčių kištis į procesus ir paremti rinkas, tad šalies bankas palūkanų normų nepakeitė.
Hiroko Ota, ekonomikos ir fiskalinės politikos ministrė, aiškino, kad akcijų rinkos krenta visame pasaulyje, todėl imtis veiksmų vienai Japonijai sudėtinga.
Antradienį Bombėjuje Indijos pagrindinis akcijų indeksas „Sensex“ nukrito iki 9,8 proc.
Tačiau Indijos finansų ministras paragino investuotojus išlikti ramius ir nesitraukti iš investuotojų rato.
Kinijoje „Shanghai Composite“ indeksas priartėjo prie 7,2 proc., pasiekęs žemiausią poziciją per penkis mėnesius.
Brazilijos akcijų rinka – didžiausia regione – nukrito iki 6,6 proc., o Meksikos IPC indeksas – iki 5,4 proc.
Pasaulio akcijų indeksas MSCI pirmadienį nukrito 3 proc. – tai pats didžiausias kritimas nuo 2002 metų.
Antradienio rytą Europos fondų indeksas „Dow Jones Stoxx 600“ prekybos pradžioje nukrito 2,2 proc.
Realios įtakos neturi
Daugelis analitikų susiklosčiusią situaciją jau vadina krize. Anot jų, finansų sistema atsidūrė tokioje baisioje padėtyje, kad niekas nežino, kada visa tai baigsis.
Tačiau „Finastos“ finansų makleris Mantas Galinis Lietuvos radijui sakė, kad akcijų kritimą Baltijos šalyse lemia psichologiniai faktoriai, o ne realios priežastys, mat šis regionas nėra glaudžiai susijęs su JAV.
Tiesa, pirmadieninį 4–6 proc. Europos akcijų indeksų smukimą jis pavadino labai dideliu.
ES komisaras ramino europiečius
„Financial Times“ teigimu, Europos strategijos formuotojai dėl suirutės pasaulio biržų rinkose kaltino JAV ekonominę ir fiskalinę politiką. Išsakyta mintis, jog europiečių ekonomika yra pakankamai lanksti, kad liktų daugiau ar mažiau nesužalota rinką krečiančios krizės.
„Pagrindinė neramumų priežastis yra recesijos JAV rizika. Tačiau tai nėra pasaulinė recesija, tai tik nuosmukis JAV, kadangi amerikiečių ekonomika per daugelį metų smarkiai išsibalansavo - tai nulėmė didelis einamųjų sąskaitų ir fiskalinis deficitas, santaupų trūkumas“, - sakė Europos Sąjungos (ES) ekonomikos ir pinigų politikos komisaras Joaquinas Almunia.
Komisaras sulygino minėtas problemas JAV ekonomikoje su „tvirtais Europos ekonominiais pagrindais“.
„Mes turime teigiamą einamųjų sąskaitų balansą. Mūsų santaupų lygis yra pakankamas, kad finansuotume investicijas. Mes smarkiai pagerinome savo fiskalinę padėtį. Dar daugiau - mes neturime antrarūšių būsto paskolų savo finansinėse sistemose“, - žurnalistams Briuselyje sakė J. Almunia.
J. Almunia neigė, jog džiaugiasi dėl ekonominių JAV sunkumų. „Aš neužsiimu kritika - tiesiog apibūdinau situaciją“, - teigė ekonomikos ir pinigų politikos komisaras.
