savivaldybių rinkimai

Antradienį į pirmuosius posėdžius pradeda rinktis naujos savivaldybių tarybos – pirmos darbą nauja sudėtimi pradės Plungės rajono ir Šiaulių miesto tarybos. Abiem savivaldybėms ir toliau vadovaus kitai kadencijai perrinkti dabartiniai merai – Liberalų sąjūdžio atstovas Andrius Klišonis Plungėje ir su politiniu komitetu rinkimuose dalyvavęs Artūras Visockas.

Savivaldos mandato jau atsisakė beveik šimtas į savivaldybių tarybas išrinktų politikų. „Iš viso atsisakymų turime 88“, – per posėdį šią savaitę informavo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) Rinkimų organizavimo skyriaus vedėja Reda Daniškevičiūtė. Šią savaitę VRK panaikino apie 50 mandatų, kurių atsisakė į tarybas išrinkti atstovai ir pripažino juos žemiau brūkšnio savivaldos rinkimuose likusiems kandidatams.

Vilniaus mero rinkimus laimėjęs konservatorius Valdas Benkunskas vicemerų pozicijose norėtų matyti savo sričių ekspertus, o ne politikus. „Jei mes susitarsime dėl konkrečių kuruojamų sričių, tai mano matymas ir pasiūlymas bus deleguoti ne kažkokius partinius ar politinius atstovus, bet, pirmiausia, ieškoti ir galvoti apie specialistus, kurie ateitų ir kaip profesionalai dirbtų šiose srityse“, – interviu BNS pirmadienį sakė išrinktasis sostinės meras.

Savivaldybių tarybų ir merų rinkimų kampanijos metu socialiniame tinkle „Facebook“ užfiksuoti potencialūs bandymai dirbtinai padidinti tam tikrų kandidatų skelbiamo turinio matomumą. Reaguodamos į galimus pažeidimus, nevyriausybinės organizacijos „Debunk.org“ ir „Baltosios pirštinės“ pateikė skundą Vyriausiajai rinkimų komisijai. Kaip teigiama pranešime žiniasklaidai, „Debunk.

Rinkėjai įvykusiuose savivaldos rinkimuose baudė konservatorius, itin liūdnos Darbo partijos perspektyvos, sako BNS kalbinti politologai. Nors rinkimai buvo gana nesėkmingi ir Laisvės partijai, ji, politikos ekspertų vertinimu, turi daugiau perspektyvų nacionaliniuose rinkimuose, o sėkmingiausi rinkimai akivaizdžiai buvo socialdemokratams.

Vilniaus rajone mero rinkimus prieš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatą laimėjęs socialdemokratas Robertas Duchnevičius sako, jog svarbu, kad gyventojai balsuoja nebesivadovaudami vien „tautiniu naratyvu“.  „Mums labai yra svarbu, kad tautinis naratyvas po truputi dingsta. Matėme, kad už mus balsą atidavė tiek dešiniųjų rinkėjas, tiek oponento Lietuvos lenkų rinkimų akcijos rinkėjas.

Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) savivaldos rinkimuose geriausiai pasirodė didmiesčiuose, kur ir toliau turi stiprinti pozicijas, o prastesnio nei tikėtasi rezultato regionuose priežastis reikės analizuoti, sako partijos rinkimų štabo vadovas Andrius Vyšniauskas. „Iš tikrųjų Tėvynės sąjungos rezultatai didžiuosiuose miestuose yra ta erdvė, kurioje mes esame stipriausi, – pirmadienį sakė politikas.

Sekmadienį pasibaigus savivaldos rinkimams, daugiausia –17 – merų postų laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), antri lieka įvairūs politiniai komitetai, treti – Liberalų sąjūdis, o Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai pasirodė perpus prasčiau nei prieš ketverius metus.

Sekmadienį pasibaigus pakartotiniam balsavimui tiesiogiai renkant merus, paaiškėjo, kad naujus vadovus turės daugiau nei trečdalis savivaldybių. Išrinkus merus 60-yje savivaldybių, paaiškėjo, kad 22 miestai ir rajonai turės naujus vadovus, 12 dabartinių savivaldybių vadovų perrinkti antrajame ture, dar 26 merai išrinkti per pirmąjį rinkimų turą prieš dvi savaites. BNS pateikia per pirmąjį ir per antrąjį balsavimo turus išrinktus 60 Lietuvos savivaldybių merus.

Vilniaus rajono mero rinkimus sekmadienį laimėjęs socialdemokratas Robertas Duchnevičius sako, kad bus atviras visiems žmonėms, bei žada suvienyti į savivaldybės tarybą patekusias politines jėgas.   „Aš labai esu dėkingas visiems žmonėms, rinkėjams nepaisant to, ar balsą atidavė už mane, ar už oponentą, aš tikrai sakau, kad būsiu tas žmogus, kuris bus atviras visiems“, – žurnalistams partijos būstinėje sakė R. Duchnevičius.

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų Kėdainių skyriaus pirmininkė Jurgita Sejonienė feisbuko paskyroje paskelbė, kaip rinkėjai gali elgtis balsuodami antrame savivaldos rinkimų ture. „Antrame merų rinkimų ture neišreikšti oficialios paramos nė vienam iš kandidatų. TS-LKD Kėdainių skyriaus nariai raginami įvykdyti pilietinę pareigą ir dalyvauti rinkimuose, apsisprendžiant pagal sąžinę.

Iš anksto Vilniaus mero rinkimuose balsavęs kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus sako pasirinkęs kandidatą, kuris gali sąžiningai rūpintis miestu. „Tokį, kuris gali tikrai efektingai, sąžiningai ir gerai rūpintis miestu“, – paklaustas, kokį kandidatą pasirinko, sakė buvęs šalies vadovas. Kalbėdamas apie tai, kaip apskritai vertina sostinėje vykusius rinkimus, jis teigė, kad pasirinkimas buvo didelis. „Priimame tai, ką dauguma pasirinko“, – apie pirmojo turo rezultatus sakė jis.

Vilniaus miesto mero rinkimuose pirmauja konservatorių kandidatas Valdas Benkunskas, rodo trečiadienį paskelbta portalo „15min“ užsakymu atlikta bendrovės „Norstat“ apklausa. Kovo 7-14 dienomis atliktos apklausos duomenimis, už V. Benkunską balsuotų 45,4 proc. respondentų, o už  „Laisvės ir teisingumo“ kandidatą, buvusį sostinės merą Artūrą Zuoką – 32,3 proc. respondentų. Dar 14,4 proc. teigė esantys neapsisprendę, o 7,9 proc. nurodė, kad nebalsuos.

„Valstiečio“ Kęstučio Tubio sugrąžinimas į Anykščių mero rinkimus prie balsadėžių paskatino grįžti ir rinkėjus – bent jau taip rodo pirmoji išankstinio balsavimo diena, kur kandidatas varžosi su socialdemokratu Dainiumi Žiogeliu. Iš tiesų anykštėnai iš anksto balsuoja jau antrą dieną, tačiau antradienį jie dar rinkosi tarp D. Žiogelio iki konservatoriaus Sigučio Obelevičiaus.

Mero rinkimų Klaipėdoje antrajame ture susitiks buvęs Klaipėdos uosto vadovas Arvydas Vaitkus ir konservatorius Audrius Petrošius. Politinio komiteto „Ištikimi Klaipėdai“ lyderis A. Vaitkus surinko  23,56 proc., A. Petrošius – 20,43 proc. balsų. Kova arši, tad kas švęs pergalę? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja kandidatai į Klaipėdos merus Arvydas Vaitkus ir Audrius Petrošius. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Savivaldos rinkimų nesklandumai rodo, kad Rinkimų kodeksą gali tekti koreguoti, bet Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) ir jos vadovės Jolantos Petkevičienės atsakomybės klausimą kelti dar anksti, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Antradienį prasidėjus išankstiniam balsavimui renkant merus antrajame ture, sostinės savivaldybėje balsą atidavęs kandidatas į Vilniaus merus Artūras Zuokas teigė besitikintis, jog vilniečiai nori realių permainų, o jis pats gali garantuoti valdžių balansą. „Manau, kad vilniečiai pavargo nuo lozungų diktatūros ir tikrai nori realių permainų Vilniaus mieste, o ne tik kad įvyktų kosmetinis papudravimas, nes priešingu atveju niekas Vilniaus mieste nesikeičia.

Antradienį prasideda išankstinis balsavimas renkant merus antrajame ture 34-iose savivaldybėse. Balsavimas iš anksto vyks antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 7 iki 20 valandos visoje Lietuvoje – taip pat ir tose savivaldybėse, kuriose merai išrinkti per pirmąjį turą.

Konservatorių kandidatas į Vilniaus merus Valdas Benkunskas sako, kad valdančiosios koalicijos sostinės taryboje branduolį gali sudaryti jo atstovaujama politinė jėga, Laisvės partija ir socialdemokratai. V. Benkunskas naujienų portalui „Delfi“ pirmadienį teigė, kad šią savaitę pratęs pokalbius su „laisviečiais“, taip pat jau susisiekė su socialdemokratais, po pertraukos turėsiančiais frakciją taryboje. „Bent jau gavome žinią, kad tikrai pokalbiai domina.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad sekmadienį vykę savivaldos rinkimai rodo naujas politikos tendencijas, pirmiausia – kad nacionalinės politikos valdantieji per balsavimą sulaukė bemaž dvigubai mažiau palaikymo, nei opozicija. „Taip, tam tikri pokyčiai, tam tikros tendencijos yra atsiradę“, – pirmadienį interviu naujienų portalui „15min“ sakė G. Nausėda.

Sekmadienį baigėsi pirmasis savivaldybių rinkimų turas – gyventojai išsirinko ne tik nemažą dalį merų, bet ir tarybų narius. Tarp jų – tiek būrys senbuvių, tiek ir keletas naujokų. O kai kurių laukia rimtas pasiruošimas antrajam rinkimų turui.

Ilgamečių merų perrinkimai jau pirmajame ture rodo stagnaciją politiniame lauke stokojant naujų ir stiprių kandidatų, sako politologai.  BNS kalbinti ekspertai taip pat iš esmės sutarė, kad bendrai savivaldos rinkimų rezultatus, kuriuose pergalę šventė socialdemokratai ir konservatoriai, buvo galima lengvai prognozuoti, nepaisant kai kurių „sensacijų ir staigmenų“. „Turime grįžti prie to, kad yra stagnacija, partinė sistema neatsišviežina, neatsinaujina partijos, trūksta žmonių išteklių, ...

Savivaldos rinkimų rezultatai Šeimų sąjūdį tenkina, savivaldybių tarybose sumažėjo sąjūdžiui nepriimtinų partijų, sako jo vadovas Raimondas Grinevičius. „Daugiau mandatų gavo tos partijos, kurios atitinka sąjūdžio programą. (...) Jeigu tos partijos, kurios atitinka programą, gavo daugiau, nors vieną ar dvi vietas, negu turėjo 2019 metais, tai yra pliusai ir tos partijos, kurios prarado vietas, irgi yra pliusas ir šitas dalykas padėtas ant svarstyklių“, – pirmadienį BNS sakė jis.

Vilniuje antrajame ture varžysis Valdas Benkunskas ir „Laisvės ir teisingumo“ kandidatas Artūras Zuokas. Kuris jų pakeis Remigijų Šimašių? Kaip kandidatai vertina savo šansus? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja kandidatai į Vilniaus merus Valdas Benkunskas ir Artūras Zuokas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Sekmadienį – savivaldos rinkimų startas. Kaip skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), šiandien iki 10 val. jau balsavo 5.01 proc. balsavimo teisę turinčių rinkėjų. Galutinių rinkėjų sąraše yra registruoti beveik 2 mln. 400 tūkst. rinkėjų. Rinkimai vyksta 60 šalies savivaldybių. Rinkimai vykdomi 1927 apylinkėse. Rinkimų apylinkėse dirba beveik 15 tūkst. apylinkių komisijų narių.

Nors gali atrodyti, kad šie savivaldybių tarybų ir merų rinkimai yra kaip niekada nuobodūs, bet „Žinau, ką renku“ debatai parodė, kad rinkėjams savivaldybės reikalai yra svarbūs – kaip teigiama pranešime žiniasklaidai, juos stebėjo virš 7000 žmonių gyvai ir virš 300 tūkst. nuotoliu, o susirinkę gyventojai turėjo įvairiausių klausimų kandidatams į merus.

Trečiadienį tęsiamas balsavimas iš anksto, pradeda balsuoti rinkėjai specialiuosiuose paštuose – ligoninėse, socialinės globos ir rūpybos įstaigose, kariuomenėje, laisvės atėmimo vietose. Sekmadienį į rinkimų apylinkę atvykti negalėsiantys rinkėjai šią savaitę savo valią gali pareikšti iš anksto – nuo antradienio vyksta išankstinis balsavimas savivaldybėse,  jis taip pat tęsiamas trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 7 val. iki 20 val.

Didžiausia konkurencija dėl mero posto yra Vilniaus mieste: čia kandidatuoja 16 politikų, Kaune ketina išsilaipinti Kultūros ministerijos desantas, o dabartinis meras į tarybą mėgins atsivesti visus šeimos narius. Be to, visų penkių didmiesčių rinkėjai galės rinktis ne tik iš dar vienos kadencijos siekiančių dabartinių valdžios atstovų, bet ir Seimo narių, europarlamentarų. Daugiausia jų – taip pat sostinėje: šeši Seimo bei du Europos Parlamento nariai.

Artėjant kitąmet vyksiantiems savivaldybių rinkimams, tenka paplušėti, ieškant kandidatų į merus, o viena iš priežasčių, dėl kurių politikai nesiveržia kandidatuoti į šią poziciją – nekonkurencingos algos, Lietuvos savivaldybių asociacija siūlo leisti merams užsidirbti papildomai. „Dabar politiniame gyvenime tam tikrų išlygų turi ūkininkai, akademinį, kūrybinį darbą dirbantys asmenys.

Šeštadienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos Taryba patvirtino kandidatus į merus 2023 m. savivaldos rinkimuose. Kandidatai patvirtinti 49-iose savivaldybėse, o likę 11 – bus patvirtinti iki gruodžio 1 d. TS-LKD partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigia, kad įvykusių krizių laikotarpis parodė, jog Lietuvos miestams ir rajonams turi vadovauti stiprūs, kompetentingi merai.

Pastarųjų trijų savivaldybių tarybų rinkimų rezultatai rodo, kad piliečiai linkę nusigręžti nuo tradicinių ir ilgai miestus valdžiusių partijų. Portalas tv3.lt nusprendė pasidomėti, kokie pokyčiai didžiųjų miestų tarybose vyko po trejų pastarųjų – 2011, 2015 ir 2019 metų – savivaldos rinkimų.

Nors savivaldos rinkimų rezultatai rodo, kad šįkart daugiausiai mandatų savivaldybių tarybose iškovojo visuomeniniai rinkimų komitetai, politologai neskuba jų skelbti šių rinkimų nugalėtojais. Savivaldybių tarybų rinkimuose visuomeniniai rinkimų komitetai bendrai surinko 26,76 proc. rinkėjų balsų ir gavo daugiausiai mandatų, taip aplenkdami visas politines partijas.

Ramūnas Karbauskis dar visai neseniai garsiai skelbė, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga laimės visus 2019 m. vyksiančius rinkimus. Tačiau savivaldos rinkimuose valstiečiai nusileido ir visuomeniniams komitetams, ir senosioms partijoms. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai svarsto, kad ateityje R. Karbauskio gali laukti ir daugiau nusivylimų. Savivaldos rinkimuose balsuojant už kandidatų sąrašus, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) surinko 11,14 proc. balsų.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) lyderis Valdemaras Tomaševskis sako, kad po sekmadienį vykstančių savivaldos rinkimų jo partija tikisi turėti didžiausią frakciją Vilniaus mieste. „Čia, Vilniuje, tikimės gerų rezultatų. (...) Tikimės laimėti pirmą vietą pagal mandatų skaičių“, – žurnalistams sakė sostinėje Pilaitėje balsavęs europarlamentaras. „Tai būtų didžiulė mūsų pergalė“, – pridūrė jis.

Jaunas ar patyręs? Vyras ar moteris? Vizionierius ar gerai pažįstantis bendruomenės problemas? Portalas tv3.lt nusprendė pasidomėti, ar lietuviai turi susikūrę tobulo mero įvaizdį, kurį atitinkantys kandidatai galėtų tikėtis sėkmės artėjančiuose rinkimuose. Vidutinis dabar einančio mero pareigas politiko profilis yra apie 55 metų vyras, turintis inžinieriaus, pedagogo, agronomo arba teisininko išsilavinimą.

Ekspertai svarsto, kad valstiečiai turėtų sustiprinti savo pozicijas savivaldybėse, nors šansą pasiekti rekordines aukštumas jie praleido, šie rinkimai parodys, kokius „stiprius raumenis“ turi Gintauto Palucko socialdemokratai, o daugiausiai intrigos turėtume pamatyti kovoje dėl uostamiesčio mero posto.

Ar Remigijus Šimašius su Artūru Zuoku vėl surems pečius kovoje dėl Vilniaus miesto mero posto? Ar Visvaldas Matijošaitis nušluos visus ir laimės pirmajame ture? Ar liberalų hegemonija Klaipėdoje baigsis? Ir kaip rinkimuose seksis visuomeniniams komitetams bei reitinguose lyderiaujančioms partijoms? Portalas tv3.lt pristato pagrindines savivaldybių tarybų ir tiesioginių merų rinkimų intrigas.

Ketvirtadienį tęsiamas išankstinis balsavimas savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose. Balsavimas vyksta visų savivaldybių pastatuose nuo 8 iki 20 valandos. Tai paskutinė diena, kuomet savo valią gali pareikšti rinkėjai, sekmadienį negalėsiantys atvykti į balsavimo apylinkę. Ketvirtadienį tęsiamas ir balsavimas specialiuose paštuose, tai yra sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos ar globos įstaigose, kariniuose vienetuose, bausmių vykdymo įstaigose, areštinėse, tardymo izoliatoriuose.

Artėjant savivaldybių tarybų ir tiesioginiams merų rinkimams, miestų gatves ir socialinius tinklus užplūdo daugybė politinių reklamų. Kandidatams šią rinkimų kampaniją išmonės netrūksta – degina žiurkes, kviečia į pirtį ar padaugina birželio mėnesio dienų skaičių. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su keisčiausiomis politikų reklamomis.

Kandidatai į merus ar savivaldybių tarybų narius žada ne tik investicijų pritraukimą ar naujas darbo vietas. Politikų pažadų paletė plati: nuo alaus šventės, nemokamų kelių kubų šalto vandens iki naujo oro uosto. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su įdomiausiais ir keisčiausiais artėjančiuose savivaldybių rinkimuose dalyvaujančių politikų pažadais.

Į Panevėžio miesto mero postą kandidatuoja gausus būrys įvairių kandidatų. Tarp jų ir nuo pareigų nušalintas korupcija įtariamas dabartinis miesto vadovas, ir valdžios klaidas ketinantis taisyti Seimo narys, ir Gretai Kildišienei eilėraštį sukūrusi buvusi Ramūno Karbauskio bendražygė. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su kandidatais į Panevėžio merus. 2015 m. mero rinkimų antrajame ture Rytis Mykolas Račkauskas surinko virš 69 proc.

Kovo pradžioje vyksiančiuose rinkimuose į savivaldybių tarybas partijų ar visuomeninių komitetų sąrašuose galima išvysti ne tik politikų pavardes. Norą kovoti dėl miesto tarybos nario kėdės pareiškė ir žinomi Lietuvos žmonės: sportininkai, aktoriai, dainininkai ir žurnalistai. Portalas tv3.lt nusprendė pasidomėti, kurie visuomenėje pažįstami veidai nusprendė žengti į politiką. Dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose užsiregistravo 97 visuomeniniai rinkimų komitetai, kuriuose virš 6 tūkst.

Prieštaringai vertinamas visuomenės veikėjas Mindaugas Jonušas tv3.lt naujienų portalui patvirtino, kad nusprendė prisijungti prie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos. Jo planuose – 2019 metais vykstantys Savivaldybių tarybų rinkimai. Tačiau ankstesnė visuomenės veikėjo patirtis rodo, kad į partiją įstoti turbūt nepavyks.  Apie tai visuomenės veikėjas ir judėjimo „Nebūk naivus“ vadovas pranešė daugiau nei prieš mėnesį.

Estijos parlamentas trečiadienį priėmė konstitucinę pataisą, leisiančią jauniems 16-17 metų žmonėms dalyvauti savivaldybių rinkimuose. Šiai konstitucinei pataisai, kuri dukart buvo svarstoma parlamente, turėjo pritarti mažiausiai trys penktadaliai parlamento arba 61 jo narys. Trečiadienį už šią pataisą balsavo 62 parlamentarai, lygiai tiek pat kaip ir per pirmąjį balsavimą vasario mėnesį. Trečiadienį 10 parlamentarų pasisakė prieš įstatymo pakeitimą, o 19 balsavime nedalyvavo.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) šeštadienį dėl šiurkščių Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pažeidimų panaikino rinkimų rezultatus Šilutėje.   Pasak komisijos pirmininko Zenono Vaigausko, Šilutėje užfiksuoti pažeidimai leidžia įtarti, kad buvo perklijuojami išankstinio balsavimo vokai, yra keletas ikiteisminių tyrimų dėl rinkėjų papirkimo. Posėdyje paskelbta, kad vasario 26 dieną galimai buvo papirkti du rinkėjai, vasario 25 dieną - keturi.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) šeštadienį posėdyje negaliojančiais pripažino rinkimus vienmandatėje apygardoje Širvintų rajono savivaldybėje.   Gavusi informacijos iš prokuratūros, komisija taip pat pripažino, kad buvo padaryti šiurkštūs savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pažeidimai. Už tai balsavo 9 komisijos nariai iš 16, prieš balsavo 7. Širvintų mere per antrąjį turą buvo išrinkta „darbietė“ Živilė Pinskuvienė (55,44 proc.

„Pokyčiai, kuriuos parodė šie rinkimai, mano manymu, yra gana pozityvūs. Jokios pabaisos neišniro iš gelmių, ir Valdemaras Tomaševskis smarkiai į viršų nepalipo. Jokie aršūs radikalai neišpuolė, viskas tvarkinga, laimėjo gražūs žmonės su kostiumais“, – dėstydamas savo požiūrį į ką tik pasibaigusius savivaldybių ir pirmą kartą vykusius tiesioginius merų rinkimus sakė apžvalgininkas Giedrius Kiaulakis.

Antrasis merų rinkimų turas, kuriame varžosi prieš dvi savaites daugiausiai balsų surinkę kandidatai, sekmadienį vyko keturiasdešimtyje savivaldybių. Per išankstinį balsavimą antrajame ture šią savaitę savo valią pareiškė dar 5,13 proc. rinkėjų. Prieš dvi savaites pirmajame ture iš anksto buvo balsavę 5,97 proc. rinkėjų. Iki 19 valandos, kai dar buvo likusi valanda iki balsavimo pabaigos, savo valią pareiškė 32,2 proc. rinkėjų. Dar 5,13 proc. rinkėjų dalyvavo išankstiniame balsavime.

LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt  Savivaldybių rinkimuose balsavusiųjų skaičius neturi reikšmės: net jei prie balsadėžių ateitų tik 100 žmonių, rinkimai vis tiek įvyktų. Taip teigia Vyriausiosios rinkimų komisijos narys Jonas Udris. LRT Radijo klausytoja iš Vilkaviškio nori žinoti, kokiais atvejais savivaldybių rinkimai gali būti laikomi neįvykusias. „Vilkaviškyje iš 35 tūkst. rinkėjų balsavo tik 13 tūkst. Ką šiuo klausimu gali pasakyti rinkimų komisija?“ – teiraujasi klausytoja.