savivaldybės
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „savivaldybės“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „savivaldybės“.
TILS: savivaldybių vadovai skelbia dvigubai daugiau susitikimų nei pernai
Merai, merų pavaduotojai ir administracijos direktoriai trečiaisiais kadencijos metais skelbė dvigubai daugiau susitikimų su interesų grupių atstovais nei prieš metus.
Gentvilas: žemės tvarkymo reforma sustiprins savivaldybes
Valstybinės žemės valdymo reforma pagreitins procesus ir sustiprins savivaldybes, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
„Vakarų Europai būdingos stiprios savivaldybės, o stiprios savivaldybės negali būti be žemės. Savivaldybės tik išskirtiniais atvejais būdavo, kad turi savo žemę patikėjimo teise.
Trims savivaldybėms bus nupirkta 16 elektrinių autobusų
Druskininkų, Tauragės ir Jonavos savivaldybės už daugiau nei 3 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) Sanglaudos fondo lėšų artimiausiu metu planuoja įsigyti 16 naujų elektrinių autobusų, pranešė Susisiekimo ministerija.
Skelbiama, kad Druskininkai pirks 11, Tauragė – keturis, o Jonava – vieną elektrinį autobusą.
„Tūkstantmečio mokyklų“ programoje dalyvauti nori trys ketvirtadaliai savivaldybių
„Tūkstantmečio mokyklų“ programoje pirmadienį baigiantis paraiškų priėmimui, norą dalyvauti pareiškė trys ketvirtadaliai savivaldybių.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija BNS pirmadienį informavo, kad 46 savivaldybių tarybos iš Lietuvoje esančių 60-ies priėmė sprendimą dalyvauti „Tūkstantmečio“ mokyklų programoje, didžioji dalis jų jau atsiuntė prašymus ir nuorodas į priimtus Tarybos sprendimus.
Investicijoms – 210 mln.
Didžiausios ir mažiausios pensijos Lietuvoje: kur gyvena daugiausia pinigų gaunantys pensininkai?
Įvairiose Lietuvos savivaldybėse galima atkreipti dėmesį į skirtingus vidutinių pensijų dydžius. Kalbama, kad aukštesni atlyginimai proporcingai daro įtaką ir pensijoms, todėl jų dydis priklauso nuo to, kokiame regione gyvena žmogus.
„Sodra“ pateikė penkių didžiausias ir mažiausias vidutines pensijas skiriančių savivaldybių duomenis, atotrūkis siekia du šimtus eurų.
Nauja kelių finansavimo tvarka savivaldybėms tebekelia klausimų
Lietuvos savivaldybės sako, kad keičiant kelių finansavimo modelį pamiršta esminė problema – kaip niekad prasta kelių būklė ir finansavimas, kurio reikėtų žymiai daugiau nei numatyta. Permainų iniciatoriai tikina, jog pinigų daugėja, o ateityje jų bus ieškoma ne tik valstybės biudžete.
„Auksinės“ profesijos – jų atstovams savivaldybės skiria 25 000 eurų išmokas, būstus, namų remontus ir transportą
Medikai, slaugytojai, švietimo srities darbuotojai, policijos pareigūnai – tai darbuotojai, kurių Lietuvos regionai ieško net ne su žiburiu, o su pluoštu kupiūrų. Didelei daliai specialistų dirbant didmiesčiuose ar emigruojant į Vakarus, mažesnių rajonų savivaldybės suka galvą, kaip prisivilioti trūkstamų specialistų. Tarp siūlomų paskatų – didžiulės piniginės išmokos, apmokėtos studijos, butai ir kitokios gėrybės.
Švietimo ministerija siūlo naikinti jungtines klases, savivaldybės kalba apie pertvarkos švelninimą
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) siūlant naikinti jungtines klases ir jungti mažas mokyklas, dalis savivaldybių siūlo švelninti pertvarką.
ŠMSM Vyriausybei teikiamame projekte dėl mokyklų tinklo pertvarkos siūlo jau nuo kitų metų nebeleisti jungti 5-8 klasių, taip pat panaikinti galimybę jungti daugiau nei dvi pradinukų klases.
Ministrų kabinetas siūlymus planuoja svarstyti šį trečiadienį.
Savivaldybės siūlo leisti pačioms spręsti, kurias rajonines ligonines palikti veikti
Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) siūlo palikti galimybę savivaldybėms pačioms nuspręsti, kurios rajoninės ligoninės gali ir toliau veikti, teikdamos sveikatos paslaugas gyventojams vietoje, o ne didžiuosiuose miestuose.
Prezidentas ruošia siūlymus dėl savivaldybių: yra politinė valia pasiekti kompromisą dėl savivaldos skolinimosi
Prezidentas Gitanas Nausėda siūlys įstatymo pataisas dėl savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimo. Taip tikimasi atverti savivaldai didesnes galimybes investuoti regionuose.
G. Nausėda šią iniciatyvą pirmadienį aptarė su visų Seimo frakcijų seniūnais ir kitais atstovais, parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku Mykolu Majausku bei Lietuvos savivaldybių asociacijos administracijos direktore Roma Žakaitiene, pranešė Prezidentūra.
REKLAMA
REKLAMA
Prezidentas svarsto teikti pataisas dėl savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimo
Prezidentas Gitanas Nausėda svarsto teikti pataisas dėl savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimo, teigia jo patarėja Irena Segalovičienė.
G. Nausėda penktadienį su verslo atstovais aptarė būtinybę didinti savivaldybių finansinį savarankiškumą bei stiprinti savivaldą. Pasak I. Segalovičienės, Lietuvos ekonomikos augimas yra labai netolygus, o tam įtakos turi savivaldybių investicijų stoka.
STT: savivaldybių sprendimai varžo gyventojų galimybes lankytis miškuose
Galiojantis teisinis reglamentavimas kai kuriais atvejais nepagrįstai leidžia aptverti dideles miškų teritorijas, varžo gyventojų teises lankytis miškuose, teigia Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Tai STT trečiadienį konstatavo antikorupciniu požiūriu įvertinusi teisės aktus, kuriais vadovaujantis miško žemėje įrengiami aptvarai laukinių gyvūnų laikymui nelaisvėje ir ribojama asmenų teisė lankytis miškuose.
„Transparency International“: dalyvaujamąjį biudžetą įgyvendina kas trečia savivaldybė
Dalyvaujamąjį biudžetą įgyvendina 22 iš 60 Lietuvos savivaldybių – tris kartus daugiau nei prieš metus, rodo su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) atlikta apžvalga.
Jos teigimu, pernai beveik 40 tūkst. gyventojų sprendė, kaip panaudoti dalį savo savivaldybės biudžeto lėšų.
Nuo 2018 metų, kai įvyko pirmasis dalyvaujamasis biudžetas Lietuvoje, savivaldybių gyventojai jau nusprendė dėl 2,3 mln. eurų panaudojimo.
Lietuvos mokykloms – beveik 10 tūkst. kompiuterių
Antradienį Nacionalinė švietimo agentūra savivaldybėms pradėjo dalinti 6000 kompiuterių, skirtų padėti naudotis skaitmeniniu ugdymo turiniu. Iš viso mokykloms šį rudenį bus išdalinta arti 10000 kompiuterių.
6704 kompiuterius gavusios savivaldybės atsižvelgdamos į mokyklų poreikius juos išdalins mokykloms. Dar 3136 kompiuteriai mokyklas jau pasiekė prieš rugsėjį, rašoma pranešime žiniasklaida.
Lietuva grimzta į „juodąją“ zoną: blogiausioje epidemiologinėje zonoje – jau 25 savivaldybės
Kasdien daugėjant naujų užsikrėtimų COVID-19 skaičiui vis daugiau savivaldybių tampa „juodomis“. Penktadienio Statistikos departamento duomenimis, jų jau yra 25, per vakar dieną šis sąrašas „papilnėjo“ Pagėgių ir Ukmergės rajono savivaldybėmis.
Bendras 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius šalyje 100 tūkst. gyventojų pasiekė 569,5 – per parą jis paaugo beveik dviem dešimtimis. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų dalis nekito ir siekia 6,3 procento.
„Juodų“ savivaldybių merai beda pirštu į nesiskiepijančius: dėl jų darosi baisu
Lietuvos spalvinis sergamumo COVID-19 žemėlapis šviečia raudonai, o vakarų Lietuva pajuodavusi. Tai reiškia, kad sergamumo koronavirusu situacija ten yra prasčiausia. Į juodąją spalvinę zoną patekusių savivaldybių merai beda pirštu į nesiskiepijančius asmenis. Šiuo metu didžioji dalis susergančiųjų yra nepasiskiepiję arba gavę tik vieną vakcinos dozę.
Kone visa Lietuva spalviniame sergamumo COVID-19 žemėlapyje yra raudona.
Pristatomi valstybės valdomų įmonių rezultatai
Valdymo koordinavimo centras (VKC) penktadienį pristatys valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių veiklos rezultatus.
Bus apžvelgti 2020 metų valstybės valdomų įmonių (VVĮ) ir savivaldybių valdomų įmonių (SVĮ) portfelių metiniai rezultatai bei diskutuojama aktualiausiais valdysenos klausimais, pranešė centras.
Migrantų išlaikymui savivaldybėms išdalinta 121 tūkst. eurų
Vyriausybė trečiadienį iš rezervo skyrė dar 121,4 tūkst. eurų neteisėtus migrantus apgyvendinusioms keturioms savivaldybėms.
Druskininkų savivaldybei skirta 57,4 tūkst. eurų, Ignalinos – 32,1 tūkst. eurų, Lazdijų – 17,1 tūkst. eurų, Šalčininkų – beveik 15 tūkst. eurų.
„Tai yra trečias tokio pobūdžio nutarimo projektas. Jo tikslas yra panaudoti šįkart 121 tūkst. 421 eurą valstybės rezervo lėšų dėl ekstremalios situacijos“, – posėdyje kalbėjo finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas.
Siūlo keisti savivaldybių finansinį savarankiškumą
Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį diskutuos apie savivaldybių finansinio savarankiškumą ir kaip jį stiprinti. Ketinama aptarti siūlymą leisti savivaldybėms papildomai skolintis, jei šios lėšos būtų skiriamos finansiškai atsiperkančioms investicijoms, sako BFK pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas.
„Tam reikėtų koreguoti Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą, dėl to būtų reikalingas platus politinis sutarimas“, – BNS sakė M. Majauskas.
COVID-19 situacija Lietuvoje sparčiai kinta: nebeliko „žalių“ savivaldybių
Lietuvoje sparčiai kinta epidemiologinė situacija. Viena vertus, per dvi dienas vietoje trijų „juodų“ savivaldybių liko dvi, tačiau kartu ir nebeliko „žalių“ savivaldybių. Rokiškio rajono savivaldybė, iki šiol buvusi „žalia“, tapo „geltona“.
Iki šiol vienintelė „žalia“ savivaldybė Lietuvoje kurį laiką buvo Rokiškio rajonas. Naujausiais duomenimis, savivaldybė jau įžengė į „geltoną“ zoną, nes sergamumo rodiklis čia siekia 32,7 naujus atvejus per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų.
„Raudonųjų" savivaldybių merai dėl skiepų nesutaria: ko vieni nori privalomai, kiti vadina didžiausia galima klaida
Lietuvoje daugėja savivaldybių, kurios nusidažo raudona spalva dėl plintančio koronaviruso. Jų merai vieningos nuomonės dėl skiepų politikos neturi: vieni rėžia, kad reikia gyventojus skiepyti privalomai, kiti tokia idėją vadina didžiausia galima klaida, treti rėžia, kad raudonai jų savivaldybė nusidažė nepelnytai – esą susirgusiais suskaičiuoti mieste viešintys kitų savivaldybių gyventojai.
Raudonai nusidažiusių savivaldybių merai: reikia apmokestinti Covid-19 testus ir įvesti privalomą skiepijimą
Dėl sparčiai daugėjančių užsikrėtimų koronavirusu raudonuojančių Lietuvos savivaldybių vadovai mato vienintelį kelią vaduotis iš viruso gniaužtų – vakcinaciją. Rietavo, Šilutės rajono ir Klaipėdos miesto merų teigimu, nesiskiepijusiems asmenims derėtų apsunkinti gyvenimą – apmokestinti Covid-19 testus ir netgi įvesti privalomą skiepijimą.
Rietavo mero Antano Černeckio teigimu, sulėtėję skiepijimo tempai duoda laisvę ligai plisti.
Savivaldybių patalpose apgyvendinta per pusę tūkstančio migrantų
Savivaldybių patalpose apgyvendinti 505 migrantai, neteisėtai kirtę Baltarusijos ir Lietuvos sieną, tuo metu kai kurie merai pasigenda aiškumo iš centrinės valdžios dėl migrantų apgyvendinimo.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas spaudai Giedrius Mišutis ketvirtadienį BNS informavo, kad daugiausia – 189 – užsieniečių apgyvendinta Alytaus rajone esančiame Verebiejų kaime.
Savivaldybės migrantų kratosi, nes nenori likti su krūva „neapmokėtų sąskaitų“
Lietuva prieš migrantų antplūdį jau telkiasi kariuomenę. Pasieniečiai prašo kariuomenės, kad ši nutiestų vielą pasienyje su Baltarusia ir pasiųstų ten karius. O savivaldybės, iki šiandien turėjusios pasakyti kiek ir kur galėtų apgyvendinti nelegalų, centrinei valdžiai nusprendė nepadėti – pareiškė, kad nei gali, nei nori priimti atvykėlių.
Priešinasi ir patys gyventojai, bijo sulaukti nekviestų kaimynų.
Galimybė dar nepasiskiepijusiems: šią savaitę septyniose savivaldybėse skiepys gyvose
Nacionalinio kraujo centro vakcinavimo turo per Lietuvą metu šią savaitę bus lankomasi Panevėžyje, Švenčionyse, Vievyje, Joniškyje, Skuode ir Ukmergėje, kurioje vyks miesto šventė. Šių savivaldybių gyventojai be išankstinės registracijos galės pasiskiepyti vakcina „Janssen“ (gamintojas „Janssen Pharmaceutica NV“). Skiepijantis šia vakcina, užtenka vienos dozės.
Situacija dėl nelegalių migrantų blogėja: pasienio savivaldybės jiems jau nebeturi vietų
Pasienio su Baltarusija ar netoli jo esančios savivaldybės, priėmusios į savo patalpas nuo keliasdešimties iki pusantro šimto migrantų, sako nebeturinčios daugiau vietų ir ragina kitas savivaldybes solidariai pasidalinti šia našta.
Kaip BNS sakė Varėnos rajono meras Algis Kašėta, savivaldybė buvusios Vydenių pagrindinės mokyklos pastate yra apgyvendinusi apie 150 migrantų ir daugiau jų priimti nebegali.
„Esame priėmę apie pusantro šimto ir čia jau yra lubos, daugiau galimybių nebeturime.
Lietuvoje planuojamas dar vienas migrantų miestelis: merai kratosi tokio darinio
Nelegalų krizei Lietuvoje gilėjant, valdžia planuoja ne tik statyti dar vieną 800 vietų migrantų miestelį prie Pabradės, bet ir apgyvendinti juos pasienio savivaldybėse – Šalčininkuose, Širvintose, Ignalinoje, ir Varėnoje. Rajonų merai griebiasi už galvos – sako neturi nei kur jų apgyvendinti, nei už ką. Baiminasi ir dėl vietinių saugumo.
Varėnoje – iškilmingas Pasieniečių dienos minėjimas, tačiau per Baltarusijos sieną į Lietuvą ir toliau plūstant migrantams, švęsti nėra kada.
Bilotaitė: apgyvendinus migrantus savivaldybėse, svarbu užtikrinti gyventojų saugumą
Apgyvendinus neteisėtai Baltarusijos ir Lietuvos sieną kirtusius migrantus savivaldybėse, svarbu būtų užtikrinti gyventojų saugumą, teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Ji trečiadienį su Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT), taip pat Druskininkų, Ignalinos, Lazdijų, Švenčionių, Varėnos ir Zarasų rajonų merais ar atstovais aptarė užsieniečių apgyvendinimo galimybes.
Tyrimas: 80 proc. savivaldybių vadovų skelbė savo darbotvarkes, pirmą kartą – visi merai
Antraisiais kadencijos metais savo darbotvarkes skelbė 80 proc. savivaldybių vadovų – merai, jų pavaduotojai, administracijos direktoriai, pirmą kartą tą darė visi merai, antradienį praneša nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS).
Kaip rodo tyrimas, kuris buvo atliktas peržiūrėjus savivaldybių merų, jų pavaduotojų bei administracijos direktorių oficialius darbo kalendorius, asmenines svetaines bei svetainę manosusitikimai.
Seimo narių siūlymas – naikinti prievolę atsiklausti gyventojų dėl pokyčių seniūnijose
Trys konservatoriai siūlo naikinti prievolę savivaldybėms rengti gyventojų apklausą norint steigti ar naikinti seniūnijas, taip pat dėl kitų su jomis susijusių pokyčių.
Algis Strelčiūnas, Andrius Vyšniauskas ir Andrius Kupčinskas siūlo iš Vietos savivaldos įstatymo braukti nuostatą, kad sprendimai dėl seniūnijų steigimo, panaikinimo, pavadinimų keitimo, teritorijų ribų keitimo priimami įvertinus gyventojų nuomonę.
Čmilytė-Nielsen: nesusitarus dėl tiesioginių merų rinkimų, būtų žengtas žingsnis atgal
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikisi, kad politikai sutars dėl tiesioginių merų rinkimų formuluotės, nes vienintelė alternatyva – grįžimas prie ankstesnės tvarkos.
Pasak Seimo vadovės, atsisakius tiesioginių merų rinkimų būtų žengtas žingsnis atgal, taip pat – nepaisoma visuomenės nuomonės.
„Tikiuosi, kad ieškant teisingos formuluotės ir derantis dėl jos nugalės supratimas, kad alternatyva plačiam susitarimui yra tik viena. Grįžimas į tvarką, kuri galiojo iki 2014 metų.
Kodėl skirtinguose Lietuvos miestuose taip skiriasi atliekų išvežimo kaina?
Sąskaitos gyventojams už šiukšlių išvežimą gali keistis kasmet. Šie metai – ne išimtis. Ir vis dėlto, kol keliose savivaldybėse šis mokestis nekito ar galėjo mažėti, kituose Lietuvos kraštuose už šiukšlių išvežimą gyventojams reikės mokėti daugiau.
Tiesa, šių metų pokyčiai, kaip praneša savivaldybės, ne ilgalaikiai – kitąmet šiukšlių išvežimo kainos gali vėl keistis.
Laisvės partija nepalaiko koalicijos partnerių: meras turi išlaikyti savivaldybės tarybos vadovo galias
Valdančiajai koalicijai priklausanti Laisvės partija nepalaiko partnerių liberalų ir konservatorių siūlymo dėl tiesiogiai renkamo mero statuso. Jos teigimu, meras turi išlaikyti savivaldybės tarybos vadovo galias.
Šimonytė: Vyriausybė ketina savivaldybėms leisti pačioms spręsti dėl 5–11 klasių grąžinimo
Vyriausybė ketina leisti pačioms savivaldybėms spręsti dėl 5–11 klasių grąžinimo į mokyklas, atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją, sako premjerė Ingrida Šimonytė.
Pasak ministrės pirmininkės, epidemiologinė situacija savivaldybėse yra skirtinga, todėl Vyriausybė neturi galimybės priimti sprendimo, kuris būtų vienodai taikomas visose savivaldybėse privaloma tvarka.
Valstybės ir savivaldybių biuždetai papilnėjo: gavo 247 mln. eurų neplanuotų pajamų
Valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai sausio-kovo mėnesiais mėnesį pajamų gavo 247 mln. eurų (10 proc.) daugiau nei planuota bei 180,3 mln. eurų (7,1 proc.) daugiau nei 2020 metų tuo pačiu laikotarpiu.
Pajamų į valstybės biudžetą per šių metų tris mėnesius gauta 2,215 mlrd. eurų – 8,2 proc. (167,4 mln. eurų) daugiau nei 2020 metų sausio-kovo mėnesiais, pajamų iš mokesčių gauta 2,115 mlrd. eurų, arba 8,9 proc. (173,1 mln. eurų) daugiau, pranešė Finansų ministerija.
Seimas: savivaldybės iki 2028 metų neturės perimti sodininkų kelių
Seimas atsisakė įpareigoti savivaldą iki 2028 metų perimti visus sodų bendrijų kelius.
Seimas ketvirtadienį po pateikimo nutarė nesvarstyti tokių Sodininkų bendrijų įstatymo pataisų: už jų svarstymą balsavo 43 Seimo nariai, prieš – trys, o susilaikė 65 parlamentarai.
Šildymo sezono baigti nežada – 3 didmiesčiai ir toliau teiks šią paslaugą
Savaitgalį atšilus orams, Vilnius, Kaunas ir Klaipėda dar neplanuoja baigti šildymo sezono, motyvuodami kintančia oro temperatūra bei darbu ir mokymusi iš namų.
„Žiūrime į oro temperatūras, tai bent kol kas – ryte apsitarėme su Energetikos skyriumi, – kad centralizuoto sprendimo išjungti šildymo kol kas nepriimsime“, – BNS sakė sostinės vicemeras Valdas Benkunskas.
Gyventojams vis dėlto bus pranešta, kad bet kuris namas jų sprendimu gali išsijungti šildymą savarankiškai.
Kurortų viešbučiai: susidomėjimas atsigavo, bet dirba ne visi
Vyriausybei šią savaitę panaikinus bet kokius judėjimo ribojimus tarp savivaldybių, kelis mėnesius nedirbę Lietuvos kurortų viešbučiai stebi aktyvų žmonių susidomėjimą, dalis jų savaitgaliui nebeturi laisvų vietų. Vis dėlto veiklą atnaujino ne visi – kai kurie dar laukia maitinimo, SPA ir kitų paslaugų atvėrimo.
Panaikinus ribojimus tarp miestų, merai baiminasi atvykėlių antplūdžio: ypač iš sostinės
Judėjimo tarp savivaldybių ribojimų panaikinimas pradžiugino ne visas savivaldybes. Palangos meras prašo vietos gyventojų pasirūpinti maisto atsargomis ir savaitgalį į parduotuves, kur bus daug atvykėlių iš kitų miestų, nebeiti. Šiaulių ir Plungės merai rekomenduoja vietos gyventojams nevažiuoti į dėl aukšto sergamumo „juoduojančią“ sostinę, o vilniečius ragina aplenkti jų savivaldybes, bijo, kad sostinės gyventojai jų rajonuose pasidalins koronavirusu.
Vakcinos likučiais leista skiepyti įmones, merai žeria priekaištus: „Mes pora žingsnių priekyje“
Leidus „AstraZeneca“ vakcinos likučiais skiepyti įmones ir organizacijas, kuriose dirba per 100 darbuotojų, kai kurie merai sako pasigendantys didesnio vakcinos dozių kiekio.
„Klausimas yra tik vakcinų kiekyje. Vis tiek kalbame apie „AstraZeneca“ vakcinas, nes su kitomis senjorus skiepijame, tai klausimas, kiek mes tos „AstraZeneca“ vakcinos gausime“, – BNS ketvirtadienį sakė Marijampolės meras Povilas Isoda.
Iš kelių savivaldybių Vilniui ir Kaunui perskirstoma 2,9 tūkst. vakcinų
Iš keturių savivaldybių Kaunui ir Vilniui ketvirtadienį perskirstoma atitinkamai 2,5 tūkst. ir 400 vakcinų dozių, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.
Pasak ministerijos, toks sprendimas priimtas skatinant greitesnę imunizaciją ir efektyvesnį vakcinų naudojimą.
Klaipėdos miesto savivaldybė nesutiko perduoti turimų vakcinų, patikinusi ministeriją, kad per artimiausias dvi dienas vykdo skiepijimo akciją ir planuoja panaudoti turimus vakcinų likučius.
Į Kauno miesto polikliniką 1,5 tūkst.
Seimas spręs, ar automobilių taršos mokestį atiduoti savivaldybėms
Seimas svarstys, ar automobilių taršos mokestį nuo 2022 metų pervesti į savivaldybių, o ne į valstybės biudžetą.
Tokios idėjos autoriai sako, kad gavusios papildomų lėšų savivaldybės jas galėtų investuoti į aplinkosaugos projektus, taip pat stiprėtų savivaldos finansinis savarankiškumas.
„AstraZeneca“ vakcinų likučiai iš atsiliekčančiųjų savivaldybių kol kas neperskirstomi
Kai kuriose savivaldybėse sukaupti didesni „AstraZeneca“ likučiai kol kas neperskirstomi, atsiliekančioms savivaldybėms dar skiriama daugiau laiko jas sunaudoti, sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovas.
„Kol kas tokios praktikos SAM dar netaikė vien dėl to, nes šią savaitę gavom labai didelę „AstraZeneca“ siuntą, beveik 65 tūkstančių dozių.
Premjerė: „socialiniai burbulai“ tarp savivaldybių panaikinti mažinant bendrą judėjimą
„Socialiniai burbulai“ tarp savivaldybių panaikinti siekiant mažinti bendrą judėjimą, sako premjerė Ingrida Šimonytė
„Iš esmės pakeistos tik taisyklės dėl judėjimo į kitą savivaldybę, tai yra bendro apribojimo nejudėti į kitą savivaldybę be būtino reikalo kontekste, nes viduje savivaldybės tas reguliavimas nėra pakeistas“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovė.
Ministerija patvirtino: „socialiniai burbulai“ taikomi tik tarp žiedinių savivaldybių
Nuo šeštadienio atnaujinus judėjimo tarp savivaldybių ribojimus, nebeliko galimybės susitikti vieno „socialinio burbulo“ nariams iš skirtingų savivaldybių.
Kaip BNS pirmadienį informavo Vidaus reikalų ministerija, Vyriausybės praėjusią savaitę patvirtintame nutarime dėl karantino pratęsimo nebeliko išimties, kuri leistų vykti iš vienos savivaldybės į kitą, norint susitikti dviejų šeimų nariams, jei vienoje iš jų yra vienišas žmogus.
Pareigūnai įniršę: skiepų pirmenybė ne jiems, o „Eurovizijos“ finalistams
Lietuvos pareigūnai įpykę – valdžia už juos greičiau paskiepys ne tik mokytojus ir abiturientus, bet ir „Eurovizijos" dainų konkurso delegaciją, trenerius, sportininkus ir merus.
Generalinis policijos komisaras rėžia, kad Vyriausybė paliko visus pareigūnus vakcinacijos paraštėse, nors šie kasdien susiduria su karantino ribojimų nesilaikančiais ar užkrato riziką keliančiais asmenimis.
Savivaldybės jau organizuoja skiepų „gyvas eiles“ policijos pareigūnams
Šiauliuose, Kaune, Alytuje nuo koronaviruso „AstraZeneca“ vakcina jau skiepijasi priešakinėse linijose dirbantys policijos pareigūnai. Kitos savivaldybės taip pat organizuoja „gyvas eiles“ „AstraZeneca" skiepui, norintiems vakcinuotis greičiau.
Tiesa, Sveikatos apsaugos ministerija perspėja merus, kad šie privalo paisyti nustatytos prioritetų eilės ir pirmiausia skiepui užrašyti senjorus bei lėtinėmis ligomis sergančius asmenis.
Pasakė, kuriose šalies savivaldybėse situacija dėl COVID-19 blogiausia
Vėl kilus nerimui dėl pamažu augančio naujų koronaviruso atvejų skaičiaus ir jo atmainų plitimo prabilta apie galimus ir tolimesnius lokalius ribojimus atskirose savivaldybėse. Šiuo metu vadinamųjų „juodųjų“ savivaldybių yra 11, o likusioji Lietuvos dalis padalinta į geltonas ir raudonas zonas.
Didžiausias 14 dienų naujų atvejų rodiklis fiksuojamas Širvintų rajono savivaldybėje – 678. Toliau rikiuojasi Visagino (574), Švenčionių (547), Vilniaus (506), Marijampolės (451) rajonų savivaldybės.
Antradienį apgręžti 108 automobiliai: tai buvo pirmoji diena po judėjimo ribojimų pakeitimo
Antradienį, pirmąją dieną, kai judėjimo apribojimai galioja nebe visoje Lietuvoje, o tik 16-oje savivaldybių, buvo apgręžti 108 automobiliai, BNS informavo Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
Pasak jo, daugiausiai transporto priemonių apgręžta buvo Marijampolės apskrityje – 80.
Šioje apskrityje judėjimo apribojimai tebegalioja vienintelėje Marijampolės savivaldybėje.
Palanga jau laukia gyventojų antplūdžio, uždarytose 16 savivaldybių – kitokios nuotaikos
Vyriausybė švelnina karantiną: nuo rytojaus naikinami judėjimo ribojimai didžiojoje dalyje savivaldybių. 16-oje likusiųjų, tarp kurių ir Vilniaus, Klaipėda, Panevėžys ar Nida, gyventojams lieka galioti griežtesnės taisyklės.
Laisvinimų nesulaukusių savivaldybių merai įpykę – aiškina, kad ribojimams prasmės nebemato. Vyriausybė atverti visos Lietuvos kelionėms neskuba dėl koronaviruso mutacijos. Valdžia baiminasi, kad po šalį gali pasklisti sparčiau plintanti britiškoji atmaina.