sausio 13-osios byla

Valstybės saugumo departamentas (VSD) Sausio 13-osios byloje du nuteistuosius gynusį advokatą Ryšardą Burdą dėl pasisakymų Kremliaus kontroliuojamai žiniasklaidai pripažino galinčiu kelti pavojų valstybės saugumui. Policijos įstaigai gavus informaciją, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę valstybės saugumui, advokatas R. Burda BNS sakė netekęs leidimo laikyti dujinį ginklą ir negavęs leidimo įsigyti C kategorijos šaunamąjį ginklą. R. Burda dabar bylinėjasi su VSD.

Sausio 13-osios byloje nuteistas Ukrainos pilietis Aleksandras Radkevičius, šiuo metu padedantis savo šaliai gintis nuo Rusijos agresijos, prašo savo skundą Vilniuje nagrinėti jam nedalyvaujant. Apeliacinis teismas antradienį renkasi į šeštą posėdį A. Radkevičiaus byloje. Iki tol posėdžiai nevyko, nes teisėjai nežinojo, ar ukrainietis tinkamai informuotas apie bylą, ar jo neatvykimo į teismo procesą Vilniuje priežastys yra pateisinamos ir kitos informacijos.

Galutinis ir neskundžiamas nuosprendis Sausio 13-osios byloje. Aukščiausiasis teismas atmetė visus nuteistųjų skundus, patvirtino juos kaltais dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui. Tiesa, vienas iš nuteistųjų, sovietiniam tankui vadovavęs Jurijus Melis, dienos šviesą išvys greičiau – teismas bausmę jam sutrumpino vienais metais. Jei ne Rusijos karas Ukrainoje, atrodytų, kad lietuvių kraujo auka Sausio 13-ąją ilgam užvertė grobuonišką režimo istorijos puslapį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) ketvirtadienį Sausio 13-osios byloje atmetė nuteistųjų kasacinius skundus ir paliko galioti jiems apkaltinamuosius nuosprendžius, bet sumažino laisvės atėmimo bausmės dydį Jurijui Meliui. „Išplėstinė teisėjų kolegija, (...) nutaria: nuteistųjų (...) kasacinius skundus atmesti“, – paskelbė teisėjas Artūras Pažarskis.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad situaciją dėl Graikijoje sulaikyto nuteistojo Sausio 13-osios byloje Aleksandro Radkevičiaus galima vadinti „Lietuvos Niurnbergu“. Žinių radijui ketvirtadienį G. Landsbergis tvirtino, jog trečiadienį susisiekė su Graikijos užsienio reikalų ministru siekdamas „informuoti apie šio žmogaus svarbą tiek mūsų teisinei sistemai, tiek mūsų istorijai“ ir palygino šią situaciją su šiuo nacių karo nusikaltimų tribunolu, vykusiu po II Pasaulinio...

Graikijos pareigūnai sulaikė Sausio 13-osios byloje nuteistą Ukrainos pilietį Aleksandrą Radkevičių, BNS trečiadienį patvirtino užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Sulaikytas A. Radkevičius, tokią informaciją mums patvirtino Lietuvos ambasadorius Atėnuose, gavęs informaciją iš Graikijos policijos“, – sakė ministras. Pasak jo, informacija perduota tikrinti Lietuvos prokuratūrai ir policijai.

Dėl nuosprendžio Sausio 13-osios byloje Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikta 16 kasacinių skundų. Visus skundus pateikė nuteistieji. „Jie gauti, dar nėra priimti, atrankos komisija turėtų spręsti dėl jų priėmimo“, – BNS šią savaitę sakė teismo atstovė Rimantė Kraulišė. Tarp pateikusiųjų skundus yra ir Jurijus Melis bei Genadijus Ivanovas, kurie nuosprendžio laukė Lietuvoje. Dauguma kaltinamųjų šioje byloje nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį atmetė Sausio 13-osios byloje nuteisto buvusio sovietų karininko Jurijaus Melio skundą dėl pratęsto suėmimo termino.  Nuteistasis skundė šio teismo kovo pradžioje priimtą sprendimą jo suėmimą pratęsti dar 20 dienų. Skundą pateikę buvusio sovietų karininko advokatai teigė, kad suėmimas jų ginamajam yra skirtas neteisėtai ir nepagrįstai.

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį Mykolo Romerio universiteto didžiojoje auditorijoje Vilniuje pradėjo nagrinėti vieną didžiausių bylų istorijoje – Sausio 13-osios bylą.  Kovo mėnesį turėjęs prasidėti nagrinėjimas kelis kartus buvo atidėtas dėl koronaviruso grėsmės ir karantino metu įvestų papildomų reikalavimų bei rekomendacijų, susijusių su infekcijos plitimo prevencija.

Generalinė prokuratūra nusprendė skųsti Vilniaus apygardos teismo paskelbtą nuosprendį Sausio 13-osios byloje. „Apeliacinis skundas rašomas“, – BNS pirmadienį sakė vienas iš valstybės kaltintojų Sausio 13-osios byloje Generalinės prokuratūros prokuroras Gintautas Paškevičius. Nuosprendis Apeliaciniam teismui skundžiamas dėl bausmių nuteistiesiems, prašoma šiek tiek jas sugriežtinti. Taip pat skundžiama dėl nepatenkintų civilinių ieškinių. Byloje pateiktas daugiau nei 11,3 mln. eurų ieškinys.

Vilniaus apygardos teismas penktadienį baigė nagrinėti bylą dėl sovietų agresijos 1991 metų sausio 13-ąją, nuosprendis bus skelbiamas kitų metų vasarį. „Kolegija išeina rašyti nuosprendžio, jis bus skelbiamas 2019 metų vasario 18 dieną“, – pranešė teisėja Ainora Kornelija Macevičienė. Teismo procese dalyvavo du Rusijos karininkai, o 64 kaltinamieji dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui teisiami už akių. Jiems atstovavo valstybės paskirti advokatai.

Rusijai paskelbus apie Sausio 13-osios bylos teisėjų ir prokurorų persekiojimą, politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius tai vadina bandymu įbauginti visus Lietuvos žmones. „Tai yra daug platesnės bauginimo kampanijos dalis. Nežinau, ar bandoma įbauginti konkrečiai tuos žmones, kurie tapo taikiniais toje byloje ar visą visuomenę. Kitas labai panašus bandymas buvo su tais šauktiniais, kurie atsisakė į Sovietų armiją. Tai įvyko prieš 26 ar 27 metus.

Generalinės prokuratūros prokurorai antradienį pradėjo sakyti baigiamąsias kalbas Sausio 13-osios baudžiamojoje byloje. Prokurorų kalbos vienoje reikšmingiausių ir didžiausių Lietuvos teisėsaugos istorijoje bylų bus sakomos apie dvi savaites. Kalbų pabaigoje paaiškės, kokias bausmes prokuratūra siūlo skirti 66 kaltinamiesiems.

Vilniaus apygardos teismas nesutiko už 50 tūkst. eurų užstatą į laisvę paleisti kaltinamąjį Sausio 13-osios byloje Jurijų Melį. Rusijos piliečio suėmimas pratęstas dar trims mėnesiams. Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė BNS sakė, kad suėmimas pratęstas atsižvelgus, jog nesikeičia nei i pagrindai, nei aplinkybės tokiai kardomajai priemonei taikyti. Rusijos pilietis J.Melis Lietuvoje neturi gyvenamosios vietos.

Vilniuje vykstantis teismo procesas Sausio 13-osios byloje yra ne teisinis, o politinis, juo siekiama parengti dirvą pasmerkti Rusiją tarptautinėje arenoje ir pareikšti jai ieškinius dėl žalos atlyginimo, teigiama trečiadienį Rusijos Dūmos priimtame pareiškime. „Rusijos Dūmos deputatai reiškia protestą dėl bandymų prisidengus teisingumo vykdymu priimti politinius sprendimus, vienaip ar kitaip nukreiptus prieš Rusijos Federaciją.

Rusijoje gyvenantys kaltinamieji Sausio 13-osios byloje nori dalyvauti procese, tačiau savo galutinio apsisprendimo dar nėra išreiškę. Suimto Rusijos piliečio Jurijaus Melio gynėja Galina Kardanovskaja žurnalistams sakė, kad į ją kreipėsi Karaliaučiuje gyvenantys asmenys, kurie yra kaltinamieji Sausio 13-osios byloje. „Į mane kreipėsi dėl dalyvavimo procese.

Kaltinamasis Sausio 13-osios byloje Jurijus Melis sako, kad teismo sprendimas panaikinti jam suėmimą pagerintų Lietuvos ir Rusijos politinius santykius. Tai kaltinamasis pareiškė Vilniaus apygardos teismui, kuris ketvirtadienį nagrinėjo klausimą dėl kardomosios priemonės pratęsimo trims mėnesiams. Tuo metu Rusijos piliečio gynėja teismo prašė kardomąją priemonę pakeisti į švelnesnę ir teismui nustačius protingą terminą, paskirti 50 tūkst. eurų dydžio užstatą.

Sausio 13-osios bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas trečiadienį paskelbė keturių mėnesių pertrauką Sausio 13-osios byloje. Kitas posėdis įvyks spalio 3 dieną. Tokia pertrauka skelbiama dėl advokatų, prokurorų, teisėjų atostogų. Šioje byloje yra 65 advokatai, trys prokurorai ir keturi teisėjai, įskaitant atsarginį. Posėdžiai šioje byloje vyko nuo šių metų sausio 27 dienos, nuo to laiko teismas posėdžiavo daugiau nei 40 dienų – dažnai du kartus per dieną – ryte ir po pietų.

Paskelbusi atnaujinanti savo Sausio 13-osios įvykių tyrimą, Rusijos valdžia siekia supriešinti šalių visuomenes, taip pat politizuoti kriminalinę bylą ir tai išnaudoti propagandos tikslais, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs J. M. skundą dėl 2014 m. liepos 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtos nutarties, kuria įtariamajam Sausio 13-osios byloje 2 mėn. buvo pratęstas suėmimas, skundą atmetė ir paliko galioti minėtą teismo nutartį. Primename, kad J. M. yra pateikti įtarimai dėl nusikaltimų žmogiškumui ir karo nusikaltimų, galimai įvykdytų per Sausio 13-osios įvykius.

Vilniaus apygardos teismas antradienį uždarame posėdyje išnagrinėjo skundą dėl apylinkės teismo sprendimo, kuriuo dar dviem mėnesiams pratęstas suėmimas įtariamajam Sausio 13-osios byloje Rusijos piliečiui Jurijui Meliui. Savo sprendimą apylinkės teismas skelbs ketvirtadienį, žurnalistams sakė Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Paškevičius.

Vilniaus miesto apylinkės teismas dar 18 asmenų pripažino įtariamaisiais 1991 metų Sausio įvykių baudžiamojoje byloje, BNS pranešė teismo atstovė spaudai Airinė Šerelytė. Šiuo metu iš viso jau 78 asmenų yra pripažinti įtariamaisiais Sausio 13-osios byloje. Priimdamas nutartis dėl asmenų pripažinimo įtariamaisiais, teismas konstatavo, kad šioje byloje yra Baudžiamojo proceso kodekse numatyti pagrindai, kuriems esant asmenys pripažįstami įtariamaisiais ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi.

Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė pateikė klausimą raštu Europos Komisijai dėl Rusijos piliečio M. Golovatovo atvejo, kuomet įtariamasis Sausio 13-osios byloje dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, 2011 m. liepos 14 d. pagal Lietuvos išduotą Europos arešto orderį buvo sulaikytas Vienos oro uoste (Austrija), tačiau nepraėjus 24 valandoms paleistas taip ir nepradėjus ekstradicijos procedūros.

Įvykiai Austrijoje dėl įtariamojo Sausio 13–osios byloje Michailo Golovatovo sulaikymo įrodė, jog Lietuvoje teisinė sistema nėra tobula. Lietuvos generalinės prokuratūros duomenimis, pernai išduotas 291 Europos arešto orderis (EAO), tačiau tenkinta tik 138. Panaši padėtis ir ankstesniais metais: 2009 m. – išduota 211, tenkinta – 108; 2008 m. –  atitinkamai 248 ir 119;   2007 m. – 225 ir 117;   2006 m. – 388 ir 62;  2005 m. – 433 ir 68. Visi EAO, anot Generalinės...

Rusija tvirtai pasiryžusi ginti savo piliečių užsienyje interesus ir saugumą, tuo labiau tais atvejais, kai užsienio valstybės valdžios veiksmai jų atžvilgiu yra nepagrįsti. Tai pareiškė RF prezidento spaudos sekretorė Natalija Timakova, komentuodama „Alfos“ dalinio veteranų asociacijos atvirą laišką valstybės vadovui dėl incidento su buvusiu grupės vadu Michailu Golovatovu, kurį Lietuva įtaria dalyvavus Vilniaus įvykiuose 1991 metų sausį.

Austrijos Teisingumo ministerija teigia, kad M. Golovatovas buvo paleistas, nes Europos arešto orderis buvo neaiškus.Buvęs „Alfa“ būrio vadas, KGB atsargos pulkininkas Michailas Golovatovas yra įtariamasis 1991 m. sausio 13-osios byloje. Jį Austrija buvo sulaikiusi, tačiau netrukus paleido. (Papildyta 21.30) Šaltinių Rusijos generalinėje prokuratūroje teigimu, austrai nutarė, jog sulaikytasis Rusijos pilietis yra ne kriminalinis nusikaltėlis.

Generalinėje prokuratūroje sudaryta nauja Sausio 13-osios bylos tyrimo grupė pagal naują Baudžiamojo kodekso straipsnio redakciją atnaujino anksčiau nutrauktą ikiteisminį tyrimą dar dviejų asmenų atžvilgiu. Generalinės prokuratūros prokurorai paruošė ir į Rusijos Federaciją išsiuntė teisinės pagalbos prašymą apklausti buvusį Sovietų Sąjungos prezidentą M. Gorbačiovą.

Minint Sausio kruvinųjų įvykių 20-ąsias metines, Generalinė prokuratūra tikina daranti viską, kad Sausio 13-osios baudžiamoji byla teisme atsidurtų jau po kelerių metų. Žadama, kad pakeisti įstatymai, vieno iš įtariamųjų apklausa leis visus bylos dalyvius nuteisti už akių. Ar prokurorai padarė viską tiriant Sausio 13-osios bylą, aiškinsis parlamentarai.

Seimo nariai spaudė į jų klausimus atsakyti atvykusį Generalinį prokurorą Darių Valį dėl sausio 13-osios ir Medininkų žudynių bylų tyrimo bei, išplėtę temą, teiravosi, ar užteks drąsos kovoti su mafija. Generalinis prokuroras, atsakydamas į Seimo pirmininkės pateiktus klausimus dėl sausio 13-osios ir Medininkų žudynių bylų tyrimo, vardijo, kiek ir kokiomis aplinkybėmis išsiųsta paklausimų Baltarusijos teisėsaugai per dvidešimt metų.

Generalinė prokuratūra Sausio 13-osios byloje 25 Rusijoje ir Baltarusijoje gyvenantiems asmenims pakeitė įtarimus ir įtaria juos karo nusikaltimais, praneša LNK „Žinioms“. Tarp įtariamųjų -  buvęs Vilniaus karinio garnizono vadas generolas Vladimiras Uschopčikas. Lietuvos teisėsauga įtaria, kad jis davė įsakymą šaudyti į beginklius žmones. Taip pat įtariami generolas Algimantas Naudžiūnas, Anatolijus Subotinas, pulkininkas Edmundas Kasperavičius, kiti mažiau žinomi perversmininkai.

20-čiai Sausio 13-osios bylos kaltinamųjų keičiami įtarimai, praneša LNK Žinios. Tai daroma tam, jog suėjus senaties terminui kitąmet byla nebūtų nutraukta. Įtarimai bus pakeisti ir generolui Vladimirui Uschopčikui, besislapstančiam Baltarusijoje. Tą padaryti nuspręsta po prieš mėnesį įvykdytos netikėtos V. Uschopčiko apklausos Baltarusijoje.

Dalia Grybauskaitė pakvietė Baltarusijos prezidentą Aleksandrą Lukašenką į kovo 11-osios minėjimą, praneša LNK Žinios. Teigiama, jog A. Lukašenka dar neapsisprendė ar dalyvaus. Kaip LNK Žinioms sakė prezidento atstovas spaudai Pavelas Liochkij, kol kas informacijos apie tai nėra. Baltarusijoje dabar šventės, tad sprendimą prezidentas paskelbs antradienį.