Seimo nariai spaudė į jų klausimus atsakyti atvykusį Generalinį prokurorą Darių Valį dėl sausio 13-osios ir Medininkų žudynių bylų tyrimo bei, išplėtę temą, teiravosi, ar užteks drąsos kovoti su mafija.
Generalinis prokuroras, atsakydamas į Seimo pirmininkės pateiktus klausimus dėl sausio 13-osios ir Medininkų žudynių bylų tyrimo, vardijo, kiek ir kokiomis aplinkybėmis išsiųsta paklausimų Baltarusijos teisėsaugai per dvidešimt metų.
Nesitiki V. Uschopčiko ekstradicijos
Abejonių dėl Prokuratūros darbo Seimo pirmininkei sukėlė prezidento Aliaksandro Luašenkos teiginiai, neva Baltarusija negavusi iš Lietuvos nė vieno teisinės pagalbos prašymo.
D. Valys aiškino, kad kreiptasi kelias dešimtis kartų įvairiais klausimais – įskaitant generolo Viktoro Uschopčiko ekstradiciją. Prokuroras užsiminė, kad sunkiai sekėsi versti oficialius dokumentus, o Lietuvos teisės aktai nėra visiškai priderinti prie tarptautinių, todėl kyla sunkumų dėl formulavimo.
Prokuroro ataskaitoje teigiama, kad dėl Rusijos ir Baltarusijos spaudimo, netobulų Lietuvos teisės aktų ir kitų istorinių aplinkybių, per Interpolą paskelbtos įtariamųjų ir liudininkų paieškos buvo nutrauktos, todėl šiuo metu belikusi vienintelė tarptautinės teisės priemonė – Europos arešto orderis.
D. Valys atkreipė dėmesį, kad ypač tyrimuose pasistūmėta po prezidentų A. Lukašenkos ir D. Grybauskaitės aukščiausio lygio susitikimo. „Pavyko apklausti V. Uschopčiką, kuris paliudijo vykdęs aukščiausios SSRS vadovybės įsakymus, o to pakako, kad byla būtų perkvalifikuota pagal nusikaltimus žmogiškumui,“ - Seime sakė D. Valys.
Dėl įtariamojo perdavimo Lietuvos teisėsaugai, Generalinis prokuroras išdėstė abejonių, kadangi V. Uschopčikas esąs Baltarusijos pilietis.
Klausimai dėl pavaduotojų ir kovos su mafija
Pagal Seimo darbotvarkę buvo numatyta, kad Generalinis prokuroras atsakys į klausimus, susijusius su sausio 13-oios ir Medininkų bylomis, tačiau, parlamentarams dvigubai pratęsus laiką, D. Valio paprašyta atsakyti ir į kitus klausimus.
„Tvarkos ir Teisingumo“ frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis teiravosi dėl spaudoje pasirodžiusių įtarimų prokuroro pavaduotojui Dariui Raulušaičiui pagrįstumo bei kada baigsis prokuratūros pertvarka.
D. Valys tvirtino pasitikįs savo pavaduotoju ir aiškino, kad Prokuratūros pertvarka vyksta, pereinant nuo trijų pakopų prie dviejų, kai lieka viena generalinė prokuratūra ir penkios apygardų.
„Apie tokią pertvarką kalbėjo dar Antanas Klimavičius (buvęs Generlainiis prokuroras 2000 – 2005-aisiais, – red. past.),“ – replikavo Krikščionių partijos pirmininkas Vidmantas Žiemelis ir primygtinai rekomendavo daugiau dėmesio skirti bylų perkvalifikavimui, kad būtų išvengta senaties.
Socialdemokratas Vytenis Andriukaitis teiravosi, ar prokurorui nepritrūks drąsos kovoti su mafija, korupcija bei grobstymu, į ką buvo atsakyta, jos pasiryžimo, drąsos ir valios D. Valiui pakaks.
Kitas „tvarkietis“ – Petras Gražulis prašė prokurorą patvirtinti arba paneigti, kad Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka melavo Lietuvos žmonėms.
Kodekso pataisos turėtų paspartinti Sausio 13-osios, Medininkų bylų tyrimą
Seimas pradėjo svarstyti Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, kurias priėmus būtų pagreitintas ikiteisminis tyrimas tais atvejais, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra užsienio valstybės pilietis ir yra ne Lietuvos teritorijoje, ir valstybė, kurioje jis yra, neišduoda jo Lietuvai.
Manoma, kad tokios pataisos padės pabaigti ikiteisminį tyrimą ir įgyvendinti bylų procesą kaltinamajam nedalyvaujant, ypač dėl tų asmenų, kurie negyvena Lietuvoje, tačiau įtariami įvykdę nusikaltimus 1991 m. sausio 13 d. įvykių metu.
Teikiamos pataisos sudarytų galimybę realizuoti Baudžiamojo kodekso 7 straipsnyje nustatytą baudžiamąją atsakomybę už tarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimus, už kurių padarymą asmenys atsako pagal Lietuvos Baudžiamąjį kodeksą, nesvarbu, kokia jų pilietybė ir gyvenamoji vieta, taip pat nusikaltimo padarymo vieta bei tai, ar už padarytą veiką baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos įstatymus, kai padaryti nusikaltimai, atsakomybė už kuriuos numatyta tarptautinių sutarčių pagrindu. Tai yra nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai, prekyba žmonėmis, teroro aktas, žmogaus pagrobimas įkaitu ir kiti.
Įstatymo projekto iniciatoriaus Seimo nario Stasio Šedbaro teigimu, šiuo metu galiojantis Baudžiamojo proceso kodeksas numato galimybę teisme nagrinėti bylą nedalyvaujant teisiamajam arba kaltinamajam. Tačiau ikiteisminį tyrimą tęsti ir užbaigti galimybės nėra numatyta. Todėl, pasak Seimo nario, teikiamos pataisos galėtų paspartinti ir Sausio 13-osios, Medininkų bylų ir kitų tyrimą.
„Paspartins tais atvejais, kai yra aiškūs asmenys, kai dėl tų asmenų kreipiamasi išduoti ir tie asmenys yra neišduodami. Na, dažniausiai valstybė savo piliečių neišduoda. Šios valstybės pagal tarptautines sutartis yra įsipareigojusios perimti baudžiamąjį persekiojimą, bet, deja, to persekiojimo neperima“, – akcentavo Seimo narys S. Šedbaras.
Po pateikimo už Baudžiamojo proceso kodekso pataisas balsavo 47 Seimo nariai, susilaikė du. Toliau šį projektą numatoma svarstyti pavasario sesijoje.
