saugumas

Ketvirtadienį vyks NATO viršūnių susitikimas. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tikisi, kad jo metu bus peržiūrėta Baltijos šalių gynybos strategija. „Nebūtinai taip svarbu įvardinti tikslius pajėgumus, bet įvertinti visiškai pasikeitusią saugumo padėtį. Nuo to prasideda tikslus pajėgų planavimas regione. Aš tikiuosi, kad tą pavyks pasiekti“, – žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį sakė G. Landsbergis.

NATO peržiūrint gynybos planus tikimasi, kad pajėgų buvimas rytų flange padidės du-tris kartus, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas. Diskusijos dėl Aljanso pajėgumų rytuose vyksta tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą.

Pernai Lietuvos gyventojai su finansinio sukčiavimo atvejais susidūrė du kartus dažniau nei 2020 m., rodo „Swedbank“ duomenys. Ypač aktyviai sukčiai mėgino iš gyventojų pinigus išvilioti SMS žinutėmis − tokio sukčiavimo atvejų buvo užfiksuota 7 kartus daugiau nei ankstesniais metais. Bendrai gyventojai ir verslas dėl sukčių prarado daugiau nei 2,3 mln. eurų.

Karas Ukrainoje politikus privertė didinti gynybos biudžetą, o mūsų kariai ne tik ieško modernių ginklų, su kuriais stabdytų galimą įsibrovėlį, bet ir analizuoja Rusijos pajėgų manevrus. Bet ar tikrai Lietuva yra pasiruošusi užtikrinti gyventojų saugumą, jei kiltų karas? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su vidaus reikalų viceministru Vitalijumi Dmitrijevu ir Seimo nariu Vytautu Baku. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Danija, reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą, birželio 1-ąją numatytame visuotiniame referendume spręs, ar atsisakyti Europos Sąjungos gynybos politikos nuostatų išimties, sekmadienį pranešė šalies ministrė pirmininkė „Istoriniai laikai reikalauja istorinių sprendimų“, – spaudos konferencijoje sakė Mette Frederiksen ir pridūrė, kad vyriausybė „labai aiškiai ragina danus panaikinti išimtį gynybos srityje“. Pagal Danijos išimtį – vieną iš keturių ES specialiųjų susitarimų, dėl kurių derėjosi ...

Ukrainai ir toliau kovojant prieš Kremliaus režimą, vis daugiau žmonių jaučia nerimą ir Lietuvoje. Tačiau premjerė  Ingrida Šimonytė juos ramina – pavojaus Lietuvai negresia. Anot I. Šimonytės, Lietuvos saugumas yra nuolat stiprinamas. „Vakar Vyriausybė priėmė sprendimą skirti KAM papildomus 40 milijonų eurų, kurie bus skirti priimančiosios šalies paramai. Priimančiosios šalies parama yra tos išlaidos, kurios reikalingos priimti mūsų NATO partnerių pajėgas, kurių daugėja.

Jūsų slaptažodis gali būti atspėjamas lengviau nei jūs manėte. Mobilios apsaugos firma „Lookout“ ištyrė juodajame interneto tinkle paviešintus slaptažodžius ir išskyrė 20 pačių dažniausių, rašoma cnbc.com. Suprantama, kad žmonės renkasi lengvai pamenamus slaptažodžius. Vidutiniškai žmogus turi apie 100 skirtingų anketų, kuriose reikalaujama slaptažodžio. Tačiau paprasti slaptažodžiai gali būti ir paprastai nulaužiami.

Premjerė Ingrida Šimonytė susitiko su Europos Komisijos nariu Thierry Bretonu ir aptarė karą Ukrainą, sankcijų kainą Rusijai bei galimas sankcijų pasekmės Europos Sąjungos ekonomikai.  I. Šimonytė spaudos konferencijoje taip pat sakė, kad Rusijos grėsmę mato kaip ilgalaikę problemą, o Putinui, pasak premjeres, nėra jokių apribojimų. Tai ji sakė reaguodama į Zaparožės atominės elektrinės apšaudymą ir gaisrą šianakt.

Rusija melavo siūlydama saugumą mainais už Ukrainos branduolinius ginklus, „Politico“ sakė buvęs Kijevo branduolinis derybininkas. Neleiskite, kad tai pasikartotų, perspėja jis. Maždaug prieš 30 metų Ukraina mainais į taikos pažadus iš Maskvos Rusijai perdavė visus savo branduolinius ginklus. Vakarų valstybės tarpininkavo susitarimui. Pažadai pasirodė esą tušti. Dabar, Jurijus Kostenko bijo, kad istorija gali pasikartoti.

Tai buvo toks įtemptas momentas, kurį numalšinti gimė Wolfgangas Ischingeris. Vokietijos diplomatas veteranas ir kasmetinės Miuncheno saugumo konferencijos pirmininkas surengė Balkanų šalių lyderių ir aukšto rango Europos bei Amerikos diplomatų susitikimą, kai kilo pyktis dėl lėtos regiono šalių pažangos stojimo į Europos Sąjungą. „Turite mums pasakyti, ar norite mūsų, ar ne, – sakė Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius.

Energetikos ministras Dainius Kreivys pareiškė, kad vykstant Rusijos agresijai prieš Ukrainą, energetinis saugumas regione yra kaip niekada svarbus.  „Rusijai pradėjus karinius veiksmus prieš Ukrainą, mūsų regiono valstybėms reikia ruoštis visiems galimiems scenarijams.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareikalavo iš Vakarų ir Maskvos „jau dabar“ suteikti saugumo garantijų, kad būtų išvengta potencialios Rusijos invazijos. Tokį pareiškimą jis padarė Rusijai pradėjus evakuoti diplomatus iš savo ambasados Kijeve. Anksčiau Maskva formaliai patvirtino galimybę naudoti karinę jėgą užsienyje. „Ukraina šiandien nepriklauso jokiam saugumo aljansui. Ginamės patys, padedami partnerių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį sakė pasiruošęs tęsti darbą su Vakarais dėl saugumo klausimų, kad būtų deeskaluota įtampa dėl Ukrainos. „Esame pasiruošę toliau dirbti kartu. Esame pasiruošę eiti derybų keliu“, – po derybų Kremliuje su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu sakė V. Putinas.

Provokacijų ir protestų tikimybė per Vasario 16-osios renginius yra išaugusi, teigia Valstybės saugumo departamentas (VSD). Jo vertinimu, trečiadienį per Valstybės atkūrimo dienos minėjimus yra tikėtinos provokacijos, o protestais gali bandyti pasinaudoti neįtakingos, bet agresyviai nusiteikusios grupės, kurstančios neramumus visuomenėje.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį pranešė prezidentui Vladimirui Putinui, kad yra „šansas“ susitarti su Vakarais dėl saugumo. Šis pareiškimas galbūt žymi Maskvos ketinimus nusileisti ir sumažinti įtampą, kilus Rusijos įsiveržimo į Ukrainą grėsmei.

Prezidentūroje pirmadienį rengiamas susitikimas dėl saugumo situacijos regione. Jame turėtų dalyvauti šalies vadovai, už šalies saugumo atsakingų institucijų atstovai. Rusija pasienyje su Ukraina ir Baltarusijoje yra sutelkusi daugiau nei 100 tūkst. karių bei karinės technikos. Vakarai nuogąstauja dėl galimo įsiveržimo į Ukrainą, nors Maskva tai neigia.

Prezidentui Gitanui Nausėdai pareiškus, jog Rusijos kariuomenės koncentravimas rodo siekį „peržiūrėti Europos saugumo struktūrą“, šios šalies ambasada pareiškė, kad Vilnius iškraipo Rusijos Vakarams pateiktų pasiūlymų prasmę.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad ketinama mokėti didesnes algas kibernetinio saugumo specialistams, dėl to reikės keisti įstatymą. Ministro teigimu, šiuo metu pritraukti specialistų iš privataus verslo yra sudėtinga dėl Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme numatytų apribojimų.

Europa susiduria su rimčiausia grėsme saugumui nuo Šaltojo karo laikų, pirmadienį perspėjo Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, nors pabrėžė, kad pasiekti su Rusija diplomatinį sprendimą dėl Ukrainos tebėra „įmanoma“. Paklaustas apie JAV perspėjimus dėl „neišvengiamos“ Rusijos invazijos į Ukrainą, J. Borrellis pareiškė, kad tiek ES, tiek JAV yra smarkiai susirūpinusios dėl padėties prie Ukrainos sienų, kur dislokuotos gausios rusų pajėgos.

Ispanijos leidinys „El Pais“ paviešino du konfidencialius dokumentus, kuriuose galimai yra JAV ir NATO atsakas į Rusijos ultimatumą dėl „saugumo Rytų Europoje garantijų“. Paviešintuose dokumentuose iš esmės patvirtinami tie teiginiai, kuriuos anksčiau pateikė Vakarų politikai ar žiniasklaidos priemonės. Abu dokumentai yra anglų kalba. Vašingtono atsakas užima penkis puslapius, o NATO – keturis.

Jungtinė Karalystė penktadienį paragino šalies organizacijas sustiprinti „kibernetinio saugumo atsparumą“, tirdama su krize Ukrainos ir Rusijos pasienyje siejamą įsilaužimo incidentą.

Europai stovint ant karo slenksčio specialistai ir ekspertai dėlioja galimus veiksmų scenarijus. Nors viltis išvengti karinio konflikto Ukrainoje dar gyva, visuomenė turi neprarasti budrumo. Tiesa, tai nėra lengva, nes kritinio mastymo mūsuose mažėja, dezinformacijos daugėja, o Rusija agresyveja. Saugumi analitikai įsitikinę ir tuo, kad Rusija už pagalbą Ukrainai mus baus, todėl turime būti pasiruošę visokio tipo išpuoliams.

Europai stovint ant karo slenksčio specialistai ir ekspertai dėlioja galimus blogiausius scenarijus. Nors viltis išvengti karinio konflikto Ukrainoje gyva, bet turime neprarasti budrumo, nes Rusija šimtus tūkstančių karių iš vienos vietos į kitą permetinėja ne dėl pramogos. Tiesa, Vakarų pasaulis turi padaryti viską, kad išvengtų karo scenarijaus, įsitikinę Vilniuje vykusio tarptautinio saugumo forumo dalyviai.

Baltieji rūmai antradienį pareiškė, kad „per anksti pasakyti“, ar Rusija rimtai nusiteikusi spręsti padėtį dėl saugumo įtampos Ukrainoje ir aplink ją. Po derybų su JAV diplomatais Ženevoje ir artėjant kitoms deryboms Briuselyje, „dar per anksti pasakyti, ar rusai rimtai žiūri į diplomatijos kelią, ar ne“, žurnalistams sakė spaudos sekretorė Jen Psaki.

Švedijos gynybos ministras Peteris Hultqvistas pareiškė, kad Rusijos politika kelia grėsmę Europos saugumo sistemai, pirmadienį pranešė agentūra „Bloomberg“.   „Rusija kelia grėsmę Europos saugumo struktūrai“, – cituoja P. Hultqvistą agentūra.  Anot ministro, su Rusijos pateiktais saugumo reikalavimais sutikti negalima, ir esant tokiai padėčiai negalima eiti į kompromisus dėl savo suvereniteto priimant sprendimus nacionalinio saugumo srityje.

Dėl Rusijos keliamų įtampų regione bei Lietuvos saugumo stiprinimo prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį sušaukė Valstybės gynimo tarybą (VGT). Gynimo tarybos metu buvo aptarti Ukrainos saugumo, situacijos Kazachstane ir Lietuvos saugumo stiprinimo klausimai. Nutarta didinti šauktinių, kariūnų karo akademijoje skaičių, paankstinti salvinių raketų pirkimą.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pareiškė, kad  Maskva sąmoningai ignoruoja Briuselį svarstydama saugumo Europoje klausimą ir tokiu elgesiu kelia pavojų Europos saugumo architektūrai. „Be Ukrainos, ant kortos pastatyta visa Europos saugumo architektūra.

Su Europos saugumu susiję klausimai negali būti svarstomi nedalyvaujant Europos Sąjungai, antradienį pareiškė Bendrijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis per pokalbį telefonu su Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretore Liz Truss. „Bet koks Europos saugumo klausimų svarstymas turi būti koordinuojamas su ES ir vykti jai dalyvaujant“, – parašė J. Borrellis socialiniame tinkle „Twitter“.    J. Borrellis ir L. Truss per pokalbį telefonu taip pat aptarė Ukrainos klausimą.

Rusijos ir JAV derybos dėl Maskvos reikalaujamų saugumo garantijų vyks iškart po Naujųjų metų atostogų, pirmadienį pareiškė rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija antradienį paskelbė, kad „Lietuvos geležinkelių“ sutartis su Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“ ir jos pakeitimai kelia grėsmę šalies saugumui. Galutinį sprendimą turės priimti Vyriausybė.

Jungtinės Valstijos yra pasirengusios aptarti Rusijos pateiktus pasiūlymus dėl saugumo, tačiau su dalimi jų nesutinka, penktadienį sakė vienas aukšto rango pareigūnas. „Mes esame pasirengę juos aptarti. Tačiau šiame dokumente yra dalykų, kurie, kaip rusai žino, bus nepriimtini“, – žurnalistams sakė pareigūnas, pageidavęs likti anonimu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Suomijos vadovui Sauli Niinisto antradienį pareiškė norįs „nedelsiant“ pradėti derybas su JAV ir NATO dėl saugumo garantijų, pranešė Kremlius.

Visos Astravo atominės elektrinės (AE) europinės streso testų rekomendacijos privalo būti įgyvendintos, o Europos Komisija turėtų ieškoti veiksmingesnių priemonių galimoms jos grėsmėms valdyti, sako Lietuvos energetikos ministras.  Dainius Kreivys šią poziciją išsakė ketvirtadienį Briuselyje vykusiame ES Energetikos tarybos posėdyje, pranešė Energetikos ministerija.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį sakė, kad karinės pratybos ir kiti Vakarų bei Ukrainos žingsniai kelia grėsmę Rusijos saugumui, ir įspėjo neperžengti Kremliaus „raudonų linijų“. Vaizdo ryšiu kalbėdamas vienam investuotojų forumui, V. Putinas nesakė, ar Maskva planuoja pasiųsti karius per Ukrainos sieną, kaip jau kelias savaites įtaria Vakarai. „Žiūrėkit, jie [dar] metų pradžioje kalbėjo apie galimą Rusijos karinę intervenciją Ukrainoje.

Latvijos prezidentas Egilas Levitas per susitikimą su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu paragino Jungtines Valstijas didinti savo vaidmenį Baltijos regione, antradienį pranešė prezidento spaudos tarnyba. Susitikimo metu aptarti regiono saugumo klausimai. E. Levitas gerai įvertino JAV karių buvimą regione ir paragino stiprinti šį kontingentą atsižvelgiant į prastėjančią situaciją prie Europos Sąjungos ir NATO išorinių sienų.

Po dviejų pandeminių metų pertraukos didžiuosiuose prekybos centruose šį savaitgalį startuoja „juodasis penktadienis“ ir išpardavimų dienos, kurių metu lankytojus vilios įvairios akcijos. Tačiau pastaroji žinia džiugina ne visus. Sveikatos apsaugos specialistai ragina nepamiršti, kad COVID-19 niekur nepasitraukė, o  ten, kur susirenka daug žmonių, rizika virusinės ligos plitimui svariai išauga.

Lapkričio 15 dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dalyvavo Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ir gynybos ministrų bendrajame ES Užsienio reikalų tarybos susitikime Briuselyje, kurio metu aptartas tolesnis „ES saugumo ir gynybos strateginio kompaso“ rengimas ir prioritetiniai uždaviniai.

Estija yra labai susirūpinusi dėl situacijos Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje ir savo saugumą sieja su padėtimi Lenkijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, ketvirtadienį pareiškė estų premjerė Kaja Kallas. „Taigi, nepaprastai svarbu visokeriopai remti Lenkiją. Iškėlėme šį klausimą JT Saugumo Taryboje, kuri šiandien susirinks aptarti šio klausimo“, – per vyriausybės spaudos konferenciją kalbėjo K. Kallas. Pasak premjerės, ji jau pasikalbėjo su savo kolega lenku Mateuszu Morawieckiu.

Pasaulyje trūkinėjant tiekimo grandinėms ir pandeminei situacijai išliekant įtemptai, pirkėjai raginami iš anksto pasirūpinti kalėdiniais pirkiniais. Pasak Vaidos Budrienės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, su tiekimo grandinės problemomis prekybos tinklas nesusiduria, tačiau siekiant užtikrinti kuo sklandesnį pasirengimą šventėms, „Iki“ parduotuvėse jau prasideda kalėdinė prekyba.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino atnaujintą Nacionalinio saugumo strategiją, kurioje minimos Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos keliamos grėsmės. Prieš tai ją svarstė Valstybės gynimo taryba, o galutinai priims Seimas. „Tarptautinė sistema tampa vis sunkiau prognozuojama dėl pastaraisiais metais išryškėjusių globalių ir regioninių procesų.

Iki 2022 metų Pekino žiemos olimpinių žaidynių liko 100 dienų. Artėjant renginiui žaidynių organizatoriai pristatė medalių dizainą bei gaires kovoje su pandemijos iššūkiais. „Pasiruošimas Pekino žiemos žaidynėms vyksta sklandžiai, jau prasidėjusios arenų patikrinimui skirtos varžybos organizaciniu požiūriu vertinamos puikiai, sporto bazės – nepriekaištingos.

Lietuvos šeimų sąjūdžio planuotas mitingas rugsėjo 10 dieną įvyks – tokį sprendimą priėmė Vilniaus savivaldybė. Tiesa, leidimas išduotas tik iš antro karto – protesto organizatoriams pateikus dar vieną prašymą, pakeičiant lokaciją, renginio laiką ir atsisakant planuotos eisenos. Lietuvos šeimų sąjūdžio pirmininkas Raimondas Grinevičius tikina, kad dėl mitingo likimo viskas bus aišku tik ketvirtadienį, kai teismas priims galutinį sprendimą dėl protesto prie Seimo.

Atšalę orai ir į langą barbenantis lietus primena apie nenumaldomai artėjantį rudenį, kuris reiškia ne tik naujus mokslo metus, bet ir suintensyvėjusį eismą. Didesnis eismo srautas, skubėjimas ir neatidumas neigiamai veikia eismo saugumą, rašoma pranešime spaudai.

JAV institucijos vėl suabejojo „Tesla“ automobilių saugumu ir ėmėsi tirti, ar nederėtų milijardieriui Elonui Muskui pradėti tobulinti šių elektromobilių „autopiloto“ sistemas. Tyrimą paskatino tai, kad per pastaruosius trejus metus įvyko trylika avarijų. Teksase nuvažiavęs nuo kelio ir į medį atsitrenkęs „Tesla“ automobilis užsiliepsnojo, o du jo keleiviai žuvo.

Kinijos bendrovės „Nuctech“ padalinys Varšuvoje galės įrengti rentgeno aparatą Kenos muitinėje pasienyje su Baltarusija.   Vyriausybinė komisija, tikrinanti nacionaliniam saugumui svarbius sandorius, ketvirtadienį pateikė teigiamą išvadą dėl Muitinės departamento ir konkurso laimėtojos „Nuctech Warsaw“ sandorio, LRT radijui patvirtino premjerės patarėjas Kęstutis Lančinskas.

Bepilotės skraidyklės arba dronai šiuolaikiniame pasaulyje naudojami praktiškai visuose konfliktuose ir paprastai atlieka keletą pagrindinių funkcijų – arba renka žvalgybinę informaciją, arba padeda koreguoti artilerijos ugnį, arba atakuoja objektą patys susinaikindami. Kalnų Karabache koviniai dronai pirmą kartą nulėmė pergalę – Azerbaidžanas dronais-savižudžiais iš oro sėkmingai naikino Armėnijos gynybinius pajėgumus.

Praėjus daugiau nei trejiems metams po naujo Europos karinio bendradarbiavimo pakto įkūrimo, dauguma jo programų vis dar neatnešė jokių vaisių. Europos karinio bendradarbiavimo paktas buvo pramintas „miegančiąja gražuole“. Politiką ir gynybą apžvelgiančio leidinio „Politico" gauta projekto pažangos ataskaita parodė, kad daug pagyrų susilaukusi iniciatyva vis negali pabusti.

Internetinio saugumo ekspertai įspėja, kad dalydamiesi atostogų nuotraukomis socialiniuose tinkluose vartotojai rizikuoja savo namų saugumu. Vagys įsilaužia į tuščius keliautojų būstus, kuomet per socialines medijas įsitikina, jog nieko nėra namie. Naujausi tyrimai rodo, jog per 2021 metus bus padaryta apie 1.4 trilijonų nuotraukų. Atostogų nuotraukos neretai teikia daug džiaugsmo, padeda keliautojams ilgiau pasimėgauti momentu ir įamžinti neįkainojamas akimirkas.

Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) sulaikė Estijos konsulą Sankt Peterburge Martą Latte, jam gaunant iš vieno ruso slaptų dokumentų, antradienį Rusijos naujienų agentūrai TASS pranešė FSB.  „Federalinė saugumo tarnyba Sankt Peterburge sulaikė estų diplomatą – Estijos Respublikos Generalinio konsulato Sankt Peterburge konsulą Martą Latte, jam gaunant iš Rusijos piliečio slapto pobūdžio medžiagos“, – nurodė FSB ryšių su visuomene centras.