salomėja neris

Jonas Öhmanas jau bene septynetą metų gyvena Lietuvoje. Pirmą kartą atvyko čia po sausio 13-osios įvykių ir, jo žodžiais tariant, susižavėjo mažos šalies drąsa stoti prieš Rusijos imperiją. Švedijos provincijoje užaugusiam ir ligi tol nieko apie Lietuvą negirdėjusiam jaunam žmogui mūsų šalis tada pasirodė niūri savo architektūra, bet graži žmonėmis. Jonas išmoko lietuviškai (be lietuvių, jis dar tikrai moka anglų ir rusų kalbas) ir ėmė lankytis Lietuvoje dažniau.

Keliasdešimt metų vadinta lietuvių tautos lakštingalos - poetės Salomėjos Nėries - vardu, senoji mokykla Kauno Žaliakalnyje keičia savo pavadinimą. Nuo šiol ji bus vadinama Kauno Gedimino sporto ir sveikatingumo vidurinė mokykla. Solidų amžių - 90 metų - gyvuojančioje mokykloje prieš Antrąjį pasaulinį karą S. Nėris dirbo mokytoja. Tuo metu šį ugdymo įstaiga vadinosi Kauno 3-ioji valstybinė gimnazija.

Iki gruodžio 1d. Kauno menininkų namuose (V. Putvinskio g. 56) veikia  fotomenininko Zenono Baltrušio paroda „Rašytojų takais“, kuri yra projekto „Tautinės kultūros sklaida: Lietuva-Šveicarija“ dalis. Parodoje fotomenininkas Zenonas Baltrušis atvaizdavo Šveicarijos gamtovaizdį, kuriuo gėrėjosi ir įkvėpimo savo kūrybai sėmėsi iškilūs lietuvių rašytojai – Jonas Biliūnas, Jonas Mačiulis-Maironis, Vincas Mykolaitis-Putinas, Salomėja Nėris, Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana ir kt.

Be Vytauto Landsbergio nei radikalūs, nei su oligarchais skudurus sumetę Lietuvos kairieji beveik neranda su kuo kovoti. Nei politikoje, nei istorijoje. Politinį invalidumą pakeistų bent jau klinikinė-politinė mirtis.

Lietuvai minint skausmingą Ribentropo−Molotovo suokalbio ir jo slaptųjų protokolų jubiliejų, „Balsas.lt savaitė“ domisi, kas būtų, jei ir vėl... Politinė išdavystė Prieš septynias dešimtis metų rugpjūčio 23-iąją nacistinės Vokietijos užsienio reikalų ministras Joachimas von Ribbentropas ir bolševikinės Sovietų Sąjungos diplomatijos galva Viačeslavas Molotovas pasirašė nepuolimo sutartį ir ją papuošė slaptaisiais protokolais.  Juose  buvo numatyta, kas ką užgrobs.

Minint Lietuvos vardo tūkstantmetį išrinktos iškiliausios ir labiausiai Lietuvos vienybei nusipelniusios asmenybės. Šimto įvairiose meno, mokslo bei kitose srityse veikusių asmenybių vardai ir pavardės bus iškaltos Tado Gutausko kuriamoje skulptūroje ,,Vienybės medis“. Didžiąją dalį iškiliausiųjų asmenybių šimtuko sudaro Lietuvos istorijai nusipelnę, kultūriniame ir politiniame gyvenime veikę literatai.

Išrinkta 100 iškiliausių Lietuvos tūkstantmečio asmenybių, kurių vardai ir pavardės bus iškalti Tado Gutausko kuriamoje skulptūroje „Vienybės medis“. Pranešama, kad didžiąją dalį iškiliausiųjų asmenybių šimtuko sudaro Lietuvos istorijai nusipelnę, kultūriniame ir politiniame gyvenime veikę literatai. Tai: Jonas Biliūnas, Bernardas Brazdžionis, Vincas Krėvė, Martynas Mažvydas, Vydūnas, Balys Sruoga ir kiti.

Sakoma, kad Klaipėdos universiteto dėstytojas, režisierius ir teatrologas Petras Bielskis - tikra Dievo dovana universitetui ir studentams. Dovana visai Lietuvai, kuriai jis už ačiū kuria teatro fenomeną. P. Bielskis dienraščiui „Vakarų ekspresas“ prisipažino, kad pilietiškumas yra neatsiejama jo gyvenimo dalis. „Maniau, kad mane jau visi pamiršo.

Agnė Biliūnaitė. Miegantys sufleriai: eilėraščiai. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008. „Pasakyk, kuo užsiimi, ir aš pasakysiu, kas tu“. Būtent taip šiandien skambėtų universali žmogaus pažinimo formulė. Šiandieniniai žmonės taip įsijautė į savo socialinius vaidmenis, kad su jais visiškai susitapatino. Vienaip jaučia ir mąsto buhalterės, absoliučiai kitoks statybininkų, verslo bosų ar prekybos centrų kasininkių pasaulėvaizdis. Ne žmonės, o sociumo aktoriai.

Jis ruošėsi ne tiek savo pirmajam jubiliejui, kiek Lietuvos vardo 1000-mečiui. Dvejus metus tapė milžinišką (6x3) sudėtingos konfigūracijos paveikslą, sugėrusį nelinksmas mintis apie Lietuvą, jos praeitį ir ateitį. Centrinėje paveikslo dalyje dunkso didingi, efemeriškos melsvos šviesos gaubiami rūmai... iš milijonų skeletukų raizgalynės. Keldami į viršų ir didindami tą šiurpiai gražų, didingą statinį, į jį plaukia ir įsilieja bekraštė žmonių upė. Joje atpažįstame daugybę veidų.

Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui tapytojas Šarūnas Sauka sukūrė milžinišką drobę, vaizduojančią puošnų Lietuvos rūmą ir garsiausius XX amžiaus istorinius veikėjus - tris pirmosios nepriklausomybės prezidentus, menininkus, dvasininkus, mąstytojus.

Keista savaitė. Pradžia, atrodo, jau jau primins šventes, o vėliau vėl įstringama žiauriame kasdieniame kine. Šeštadienis Senas doras komedijų „Vienas namuose“ ciklas dar kartą įrodo – kuo daugiau norima išspausti pinigų iš vienintelės geros idėjos, tuo apverktinesni būna rezultatai. Šiandien demonstruojamas ketvirtasis ciklo filmas (TV3, 19.05 val.), kad ir sukurtas neseniai, kad ir tiesiogiai susijęs su artėjančiomis Kalėdomis, palieka bene liūdniausią autoplagiato įspūdį.

Politologai Mauzeris su Sūrskiu patarinėja Prunskienės lygintuvo dėžutę išplėšusiam Valioniui, kaip išsilaikyti poste. Nepamiršta ir šių dienų aktualijų - Mauzeris norėtų, kad švietimo ministras uždraustų mokytojoms gimdyti iki abitūros egzaminų. Sūrskis: Ale matai, Mauzeri, kaip skirtingai ir kartais staigiai baigiasi valstybės didžiavyrių karjera. Mauzeris: A jo... A čia tu apie kurį? Sūrskis: Apie visus.

Šiomis dienomis minime vienos didžiausių XX a. Lietuvos lyrikių poetės Salomėjos Nėries 100 metų gimimo sukaktį. Lietuvos radijo laida “Kultūros savaitė” šia proga pakalbino poetės kūrybos ir gyvenimo tyrinėtoją rašytoją Viktorą Alekną. V. Aleknos vardas šiandien turėtų būti garsiausių literatūrologų arba literatūros tyrinėtojų sąraše. Jeigu likimas visko nebūtų pasukęs priešinga kryptimi, V. Alekna šiandien būtų minimas greta V. Kubiliaus, V. Daujotytės ir kitų.

Šiandien "Dviračio šou" rodo: ūkininkai melžti karvių važiuoja Kauno mikroautobusais, Linkevičius ir Bernatonis užsiregistravo darbo biržoje; Salomėja Nėris sukūrė poemą "AMB kelias". "Dviračio šou" žiūrėkite 20.00 val. per LNK. Jei turite pageidavimų, pasiūlymų ar komentarų, rašykite adresu [email protected].

Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas pavadino keturių Seimo socialdemokratų kelionę į Baltarusiją "politine klaida" ir palygino ją su įspūdžių paieškomis diktatoriaus Josifo Stalino valdomoje Sovietų Sąjungoje.

Kalbėdamas apie Naujosios dramos akciją ir sakydamas, kad lietuvių spektaklis ir vėl geras, gali susilaukti priekaištų, kad esi nacionalistas. Bet nacionalistu greičiau gali apšaukti Audronį Liugą, nes Naujosios dramos akcijos programa suformuota taip, jog atvežtiniai spektakliai yra menko profesinio lygio, o kol matyti lietuvių režisierių spektakliai - tikri atradimai. Gal čia atsitiktinumas, tačiau šis “Naujosios dramos akcijos” kontrastas lietuvių teatrą daro neapsakomai didžiu.

Puikiai žinome, kad 99 proc. mūsų kino teatruose pasirodančių filmų yra šlamštas. Kramtomoji guma, kuri gomuriui maloni, kol neišsivadėja cukraus pakaitalai. Kartais kramtomoji guma “groja” šiek tiek ilgiau - kai leidžiasi paverčiama burbulais. Ačiū Dievui, yra tas 1 procentas, kuris porą kartų per metus atgaivina tikėjimą kinu. Spike’o Lee filmas “25-a valanda” yra puikus tikėjimo gaivintojas. Spike’ui Lee mūsų šalies kino mėgėjų bėdos nerūpi.