rytų lietuvos

Trakų miestui lankytojų netrūksta, o savaitgaliais sulaukiama tikro svečių antplūdžio. Visgi, tiems, kurie Trakuose nori atrasti ramesnę pasivaikščiojimų vietą, puikiai tiks Varnikų pažintinis takas esantis vos už 2 kilometrų nuo Trakų senamiesčio. Pasak Trakų miškų urėdo Vyganto Mierkio, šis takas skirtas pasigrožėti laukine Lietuvos gamta, kuri šiame krašte unikali. Išskirtinis kraštovaizdis Pažintinis takas įkurtas Varnikų botaniniame zoologiniame draustinyje.

 Mokslas apie praeitį sparčiai kinta. Archeologijoje taikomi nauji metodai padeda geriau suvokti istoriją ir įminti tūkstančių metų amžiaus mįsles. Norint tai sužinoti, nepakanka atkasti įvairių objektų. Būtina suvokti jų tarpusavio ryšį. Pagrindinis iššūkis – kaip rekonstruoti istorijos glūdumoje gyvenusios visuomenės struktūrą, elgesį, jos dvasinę kultūrą.

 Ilgus metus ginčo objektu lenkų gausiai gyvenamuose Rytų Lietuvos rajonuose buvęs dvikalbių lentelių klausimas netrukus turėtų būti galutinai išspręstas. Savivaldybėms gatvėse pastačius stulpelius su lietuviškais užrašais, centrinė valdžia nebereikalaus nuo namų nukabinti lentelių, kuriose gatvės pavadinimas pateikiamas dviem kalbomis. „Įtampa po truputį slūgsta. Mano manymu, problemos neturėtų likti“, - BNS sakė Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius Josifas Rybakas.

Šimonių girioje, Anykščių rajone, atidarytas unikalus, pirmasis Lietuvoje pažintinis maršrutas partizanų takais. Dvylikos kilometrų ilgio maršruto lankytojai galės aplankyti buvusios Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) vadavietės vietą, Algimanto apygardos vadovybės slėptuvę (bunkerį), kitas buvusių partizanų slėptuvių (bunkerių) vietas, kapines, kuriose ginkluotos antisovietinės rezistencijos metu slapta buvo laidojami Lietuvos partizanai, pranešė savivaldybė.

 Monika Petrulienė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Vytauto Landsbergio fondo iniciatyva Vilniuje surengtas konkursas, kuriame dalyvavo Rytų Lietuvos mokyklų moksleiviai. Renginys skirtas Vilniaus grįžimo Lietuvai 75-mečiui paminėti.

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) vadovybė, pozuojanti šalia prezidentės Dalios Grybauskaitės, kai kalbama apie propagandinius karus, elgiasi kiek prieštaringai, jei mėginsime išsireikšti švelniai. Visai neseniai LRT nutarė anksčiau laiko, nelaukiant vasaros sezono, nutraukti laidų tautinių mažumų kalbomis transliaciją. Mažai kas tai pastebėjo – ne Maidano lygio įvykis juk. O visgi, būtent Ukrainos dramos kontekste, į jį verta atkreipti dėmesį.

Didžiausia šalies draudikė „Lietuvos draudimas“ skaičiuoja naujus šalyje siautusio škvalo su smarkia perkūnija nuostolius. Vėlų antradienio vakarą iš Vakarų Lietuvos atkeliavusi audra jau pridarė 193 tūkst. litų nuostolių Vakarų ir Rytų Lietuvos gyventojams. Draudikai prognozuoja, kad bendri audros sukelti nuostoliai savo būstą apdraudusiems šalies gyventojams iki dienos pabaigos gali siekti ketvirtį milijono litų. „Nuo vakar vakaro sulaukiame vis daugiau gyventojų skambučių ir iš Rytų Lietuvos.

Velykinis stalas neįsivaizduojamas be margučių, žalumynų, avinėlio, kuris kepamas iš tešlos ar daromas iš sviesto, teigia Lietuvos liaudies kultūros centro papročių ir apeigų poskyrio vadovė etnologė Nijolė Marcinkevičienė. Anot jos, kiekvienas daiktas ar valgis, atsidūręs ant šventinio stalo, turėjo gilesnę prasmę, simbolizavo pilnatvę, gerovę, siekį, kad tais metais nieko netrūktų.

Seimo narys Gintaras Songaila, vertindamas Lenkijos karių kapų išniekinimą Švenčionyse, sako, kad nėra ir negali būti jokių pateisinimų tokiems veiksmams. „Tai nėra koks nors smulkus chuliganizmas, bet apgalvoti kurstymo veiksmai, labai žalingi Lietuvai, siekiantys dar labiau pakenkti Lietuvos ir Lenkijos santykiams“, - sako parlamentaras, ketinantis nuvykti į Švenčionis ir surinkti daugiau informacijos apie šio įvykio aplinkybes.