Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) vadovybė, pozuojanti šalia prezidentės Dalios Grybauskaitės, kai kalbama apie propagandinius karus, elgiasi kiek prieštaringai, jei mėginsime išsireikšti švelniai.
Visai neseniai LRT nutarė anksčiau laiko, nelaukiant vasaros sezono, nutraukti laidų tautinių mažumų kalbomis transliaciją. Mažai kas tai pastebėjo – ne Maidano lygio įvykis juk. O visgi, būtent Ukrainos dramos kontekste, į jį verta atkreipti dėmesį. Tiksliau sakant, per šį faktą galima pamatyti labai jau nekokias tendencijas, jei jau kalbame apie garsiuosius propagandinius karus.
Visų pirma, šis „saliamoniškas” sprendimas, kaip pripažįstama, nėra kaip nors motyvuotas finansiškai, nes už vieną laidą „Menora” LRT moka jos kūrėjams vos 1 000 litų, kažkiek panašiai, kaip galima įtarti kainuoja ir kitoms Lietuvos tautinėms bendrijoms (bei apie jas) kuriamos laidos. IŠ Maskvos aidint riksmams, kad ne tik Ukrainoje „banderovcai” skriaudžia rusus, bet ir Baltijos šalyse jie neva baisiai diskriminuojami, toks sprendimas labai neprotingas jau vien tuo, kad suteikia papildomą pretekstą panašiai propagandai.
Kita vertus, tautinių bendrijų kalbomis rodomos ir apskritai joms skirtos laidos ijau seniai, metodiškai grūdamos į paraštes, kaip kažkas labai svetimo ir nereikalingo- mažinant eterio laiką, nustumiant iš pirmos televizijos programos į antrą. To paties „Pervyj baltijskij” nuodų gamintojai galėjo tik gerti šampaną, kuomet prieš keletą metų uždaryta LTV informacinė laida rusų kalba „Vakaro žinios” („Večernij vestnik”).
Reikia pripažinti, kad Lietuva pati kryptingai stūmė savo rusakalbių žiūrovų auditoriją į Kremliaus melagysčių platintojų glėbį. Pakanka prisiminti gėdingai sužlugdytą Rytų Lietuvos televizijos projektą ir tai, kaip buvo pasielgta su sovietinės partinės spaudos organais, rašiusiais rusiškai arba lenkiškai. Visi šie leidiniai tapo atseit nepriklausomais, o jų leidyba buvo perduoda „redakcijų kolektyvams”, kuriuos daugiausiai sudarė buvę sovietinio režimo kolaborantai ir aršūs Lietuvos nepriklausomybės priešininkai. Tad priešiškai propagandai buvo perduoda ir visa šių leidinių materialinė bazė. Šiandieniniai mėginimai laikinai drausti kai kurių rusiškų kanalų dalies laidų transliavimą - komiški ir neefektyvūs, nes tie patys produktai lengvai prieinami internete, didžioji Lietuvos žiniasklaidos dalis, nors ir piktindamasi, noriai verčia ir perspausdina rusų politikų šovinistinius kliedesius, o šalies politikai ir saugumiečiai daro beprasmę reklamą gazmanovams ir porpagandiniams Kremliaus portaliukams, savo nesibaigiančiais mėginimais juos pasmerkti ir perrėkti. Taigi, nieko gero informacinių karų fronte. Bet grįžkime prie tautinių bendrijų ir konkrečių laidų, kurias siekiama visai pasmaugti, temos.
Tokiu būdu, Lietuvos informacinė politika tautinių mažumų atžvilgiu šiandien apsiriboja vos keliomis laidelėmis LRT eteryje, kurias nacionalinio transliuotojo vadovybė, iškilmingai žadanti prezidentei „atremti informacines atakas”, pasiryžusi galutinai papjauti. Tiesa, pats prezidentės skubus susidraugavimas su LRT vadovais, kaip jau pastebėjo kai kurie kolegos, gali būti susijęs labiau su rinkimais, nei su tuo, kad prezidentės akyse pradėjo kitaip atrodyti Vladimiras Putinas arba Barackas Obama. Gi LRT vadovybei tai gera proga pakaulyti litų. Tačiau tai atskira tema. Kaip ten bebūtų – net ir ta mažytė auditorijos dalis, kuri dar žiūrėtų ne kiseliovus (tegul ir nelietuviškai), yra stumiama į pastarųjų glėbį. Gi jei tikėsime priesaikų atremti Kremliaus propagandą nuoširdumu, būtų trigubai sunku suprasti, kuo nusikalto ir istorines, ir kultūrines, ir publicistines temas gvildenanti žydų “Menora”.
Juk daugelis „Menoros” laidų yra itin aktualios propagandinio karo kontekste. Nežinia ar LRT vadovybė apskritai žiūri, ką rodo, bet jei visgi žiūri, turėtų kai kurias tokias laidas iškelti į pirmojo kanalo geriausią laiką ir po porą kartų pakartoti. Mat iš eterio dingstant analitikai ir publicistikai, jų vietą užimant visokiems trepsėjimo ir cypavimo konkursams, į propagandinius riksmus nėra nė kaip sureaguoti.
Kiek teko aiškintis – tos laidos tautinėms bendrijoms, pagal įprastą praktiką, būdavo rodomos iki balandžio pabaigos, vėliau pratęsiant sutartį dar mėnesiui. Todėl sprendimas tokiu būdu sutaupyti ir nustebino jų kūrėjus. „Menoros“ autorius, garsus Lietuvos žydų visuomenininkas Vitalijus Karakorskis gūžčioja pečiais ir nelabai renkasi žodžius. „Gal kada ir sugebėsime kariauti propagandinius karus, kai politiniius pasirinkimus diktuos ne dešrų interesai ir televiziją valdys ne dešragalviai“. Sunku nesutikti.
Pabaigai tiesiog pridedu kelias laidas, o daugiau jų galite (labai rekomenduoju) pažiūrėti bent jau čia: http://www.lrt.lt/mediateka/laidos/K/1566/Kult%C5%ABr%C5%B3%20kry%C5%BEkel%C4%97.%20Menora. Apie palaimintąjį Jurgį Matulaitį ir žydus, apie Juozą Lukšą Daumantą (apginant jį nuo Izraelio ekstremistų išpuolių spaudoje, klijuojant žydšaudžio etiketę) – daug įdomaus ten yra.
O štai būtent šios kelios paskutinės – susijusios su Ukraina, su Kremliaus rėkavimais apie „neonacizmą“, „bandervocus“ ir antisemitizmą – turėtų, primygtinai kartojuosi, būti parodytos per pirmąjį nacionalinį kanalą geriausiu laiku ir kelis kartus pakartotos. Tai būtų daug rimčiau, nei reaguoti į kiekvieną „kaikariekū“. Putino propagandos esmė čia atskleista kur kas geriau, nei tai sugeba niekdirbiai ir veltėdžiai iš Valstybės saugumo departamento.