rusijos grėsmė

Nuo pat Rusijos sukelto karo Ukrainoje pradžios, netyla kalbos apie tai, jog gali būti panaudotas branduolinis ginklas. Tokią retoriką ir gąsdinimus dažnai naudoja Putinas ir Rusija, o Lietuvoje daug įtampos kilo, kai dar 2023 metais buvo paskelbta apie branduolinio ginklo dislokavimą Baltarusijoje. Neramu ir dėl prie pat Lietuvos sienos esančios Baltarusijos atominės elektrinės.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį vykstančiame aukščiausiojo lygio susitikime svarstys, kaip suteikti daugiau ginklų Ukrainos pajėgoms ir kartu geriau apginkluoti savo šalis, kad jos galėtų pasipriešinti agresyviai nusiteikusiam, dar vieną kadenciją užsitikrinusiam Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.  Jau daugiau nei dvejus metus Maskvai kariaujant su kaimynine šalimi, Kyjivo pajėgos stengiasi sulaikyti Rusijos kariuomenę, nepaisydamos nepakankamos Vakarų šalių paramos.

Vis daugiau Europos šalių valdžios institucijų rimtai vertina Rusijos puolimo grėsmę ir imasi prevencinių priemonių. Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis trečiadienį paskelbė, kad 117 mln. zlotų (27 mln. eurų) skirta pastatyti slėptuvėms nuo bombų ir kitoms saugumo priemonėms mieste. Tikimasi, kad jos bus įrengtos per artimiausius 2-3 metus. Nurodoma, kad taip pat bus rengiamos ligoninės ekstremalioms situacijoms ir ruošiamos pratybos visuomenei.

Reaguodamas į Vladimiro Putino kalbą įstatymų leidėjams, kai Rusijos prezidentas pareiškė, kad NATO pajėgų siuntimas į Ukrainą sukeltų branduolinio konflikto pavojų ir kad Vakarai nori sunaikinti Rusiją, Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas penktadienį sakė, kad padėtis „labai įtempta“. Jo žodžiais, tai patvirtina Rusijos siekius, į kuriuos kai kurie žmonės nekreipė dėmesio, bet akivaizdu, kad juos reikia vertinti labai rimtai.

Latvija vėl įvedė privalomąjį šaukimą, kad atgrasytų Rusiją nuo įsiveržimo į Europą. Tai interviu „The Telegraph“ sakė Latvijos užsienio reikalų ministras Krišjānis Kariņšas, pranešė „Ukrinform“. „Turime būti tokioje pasirengimo būsenoje, kad Rusijos generolai ir Rusijos politinė klasė aiškiai suprastų, jog judėti į Europą neįmanoma, – sakė jis. – Įsivaizduokite teigiamą Ukrainos karo baigtį – visa Ukrainos teritorija išlaisvinama ir karas baigiasi.

Nors Lietuvai ir Baltijos šalims Rusijos grėsmė tik auga, Vyriausybės biudžete labiausiai auga socialinės išmokos. Ekonomistas Marius Dubnikovas tikina, kad biudžetas rinkiminis, tad ir Vyriausybė reaguoja į žmonių norus. O tai rodo, kad lietuviai nesupranta karinės grėsmės ir visuomenė yra gerokai palepinta.  Besibaigiant metams naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min. su Artūru Anužiu“ svečiuojasi ekonomistas ir finansų analitikas Marius Dubnikovas.

NATO šalių pratybose Baltijos jūroje rengiamasi galimam Rusijos puolimui prieš vieną iš šiame regione esančių strategiškai svarbių salų. Maskvai tai nepatinka, nepaisant to, kad oficialiai ji, kaip pratybų tikslas, nėra įvardijama.

Lietuvos ir Norvegijos gynybos ministrai antradienį Vilniuje aptarė šalių bendradarbiavimą stiprinant gynybos pajėgumus, augančią Rusijos grėsmę. Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis su Lietuvoje viešinčiu Norvegijos kolega Franku Bakke-Jensenu taip pat kalbėjo apie šalių siekius artėjančiame NATO viršūnių susitikime, NATO priešakinių pajėgų dislokavimą Baltijos šalyse ir Lenkijoje, saugumo situaciją regione.

Estija, kaip ir kitos Baltijos šalys, nelaiko Rusijos grėsme, sakė Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid. „Ne“, – atsakė ji televizijos „Dožd“ eteryje į klausimą, ar Rusija kelia grėsmę Estijai. „NATO atgrasomosios priemonės per visą Aljanso gyvavimo istoriją buvo 100 proc. efektyvios. Žinoma, tam, kad adekvačiai reaguotų, NATO būtina nuolat plėtoti atgrasymo strategiją, ir matome, kad NATO tuo nuolat užsiima“, – paaiškino Estijos prezidentė.

Estijos ir Jungtinių Valstijų kariai bei estų sukarintos organizacijos „Kaitseliit“ savanoriai pirmadienį pradės savaitę truksiančias pratybas, per kurias mokysis vykdyti kovos veiksmus žiemos sąlygomis. Gynybos ministerija sakė naujienų agentūrai „Interfax“, kad nuo pirmadienio iki sekmadienio šalies pagrindiniame kariniame poligone vyksiančiose pratybose „Žiemos stovykla“ bus mokomasi vykdyti puolamąsias ir gynybos operacijas.

NATO viršūnių susitikimas Varšuvoje liepos 8-9 dienomis taps kritiniu išbandymu aljanso tvirtumui patikrinti: dabar juos tikrins ne tik, jau tradiciškai, Kremliaus vystoma agresyvi politika, tačiau ir britų pasitraukimas iš ES. Vakarų žiniasklaida cituoja aštrius Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės komentarus Kremliaus atžvilgiu ir publikuoja reportažus apie NATO mokymus, kuriuose aljansas mokosi atremti galimą „partnerių iš Rytų“ puolimą.

 Norvegija paskelbė penktadienį savo planus apie didžiausias savo karinės galios atnaujino pastangas po šaltojo karo laikų, kad sustiprintų savo gynybą nuo „vis labiau neprognozuojamos“ Rusijos. Ši Skandinavijos šalis ir NATO narė planuoja įsigyti naujų naikintuvų ir povandeninių laivų, kad sustiprintų savo gebėjimą apsiginti nuo savo didžiulio kaimyno, su kuriuo Norvegija turi bendros sienos atkarpą Arktyje. Per 20 metų Norvegija padidins savo gynybos biudžetą 165 mlrd. kronų (17,5 mlrd.

Pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministras, europarlamentaras Algirdas Saudargas tikina, jog Lietuvos visuomenė šiuo metu išgyvena patriotinio pakilimo. Buvęs diplomatas akcentuoja, jog šis visuomenės prabudimas yra ypatingai svarbus dabartinės geopolitinės įtampos Europoje kontekste. Vis dėlto, anot jo, lietuviai iki šiol neįvertina tikrųjų grėsmių šaliai šaltinių.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį apkaltino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną, kad jis gviešiasi užimti „visą Europą“ ir galbūt dabar yra nusitaikęs į Suomiją bei Baltijos šalis. „Putinas nori eiti tiek, kiek mes jam leisime – ne vien Ukrainoje, bet ir visoje Europoje“, – P.Porošenka sakė duodamas interviu Prancūzijos radijui RFI. „Jeigu būtumėt manęs to paklausę prieš dvejus metus, būčiau sakęs, kad tai neįmanoma, nes visa pokario saugumo sistema to neleistų, – aiškino jis.

Daugiau nei 24 tūkst. rusų, priėmusių Suomijos pilietybę, išsaugojo savo rusiškus pasus, rašo „Newsweek“ žurnalistė Elisabeth Braw. Šimtai jų privalo tarnauti dviejų šalių kariuomenėje – ir Rusijoje, ir Suomijoje. Paskutinius kelerius metus kai kurie suomių parlamentarai ir Gynybos ministerijos atstovai pradėjo atsargiai įtarinėti dvigubą pilietybę turinčius karius. O pats pilietybės įstatymas, kadaise buvęs populiarus, dabar jau iššaukia aršias diskusijas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad jo šalis gintųsi, jeigu pajustų grėsmę sau, pridūręs, kad NATO „eina prie jos sienų“. „Jeigu kas nors sukelia grėsmę mūsų teritorijoms, tuomet turime atitinkamai nukreipti mūsų ginkluotąsias pajėgas, šiuolaikines puolamąsias priemones į tas teritorijas, iš kurių kyla grėsmė mums“, – V.Putinas sakė Pamaskvėje per susitikimą su Suomijos vadovu Sauli Niinisto (Sauliu Nyniste). „Jeigu grėsmė kils iš kaimyninės valstybės, Rusija turės at...

Tiriamosios žurnalistikos lyderiai „Vice News“ lankėsi Lietuvoje vykusiose nacionalinėse pratybose „Žaibo kirtis 2015“, kuriose buvo tobulinami beveik visų Lietuvos kariuomenės, gelbėjimo tarnybų, vidaus reikalų, sveikatos apsaugos ministerijos ir kitų tarnybų atstovų veiksmai prasidėjus „hibridiniam karui“. Reportaže pabrėžiama, kad mokymų metu visos šalys ar grėsmės yra išgalvotos, nieko neturinčios bendro su realybe.

Vokietijos kanclerė įvardijo pagrindines grėsmes, su kuriomis susiduria pasaulio bendruomenė. Jos teigimu, tai yra Rusijos aneksuotas Krymas, Islamo valstybės veikla, o taip pat infekcijų plitimas ir klimato kaita, praneša rbc.ru.

Maskvoje vyksta ne kardinaliai naujų jėgų iškilimas, o bandymas atstatyti savo valstybės galią, kuri šiuo metu byra, leidinyje „The Financial Times“ rašo Thomas Grahamas – buvęs JAV nacionalinio saugumo tarybos Rusijos reikalų direktorius. Vakarai elgiasi taip, lyg problemas jai kurtų Vladimiras Putinas. Tačiau taip nėra, esmė yra Rusijoje. Rusų prezidentas, kaip ir visi rusai, laikosi pasenusios, tradicinės pasaulėžiūros. Ir jo pasitraukimas iš valdžios absoliučiai nieko nekeistų.

Lenkijos įstatymų leidėjai atsiliepė į kvietimą dalyvauti kariniuose mokymuose, atlikdami šį simbolinį žingsnį tuo metu, kai lenkai vis labiau nerimauja dėl konflikto kaimyninėje Ukrainoje ir Rusijos vaidmens jame. Keli įstatymų leidėjai antradienį apsivilko karių uniformas ir išvyko į vieną mokymų poligoną netoli Varšuvos pasimokyti šaudyti, žygiuoti ir teikti pirmąją medicinos pagalbą.

Mažas žvejų laivas vos nepaskendo susidūręs su Rusijos povandeniniu laivu netoli Didžiosios Britanijos krantų, rašoma „express.co.uk“. Šiaurės Airijos traleris, žvejojęs netoli Meno salos, buvo nublokštas atgal, kai į jų išskleistus tinklus po vandeniu įsirėžė mistiškas objektas. Žvejai teigia, kad neidentifikuotas povandeninis objektas galėjo būti rusų povandeninis laivas, patruliuojantis britų vandenyse. Laivo škiperis baiminosi, kad laivas, po dramatiško susidūrimo, paskęs.

Išaugus Rusijos grėsmei, Lietuvoje nuo rudens ketinama grąžinti šauktinių kvietimą, antradienį pranešė prezidentė Dalia Grybauskaitė po Valstybės gynimo tarybos posėdžio.   „Būtina laikinai penkerių metų laikotarpiu atnaujinti privalomąją pradinę karo tarnybą“, - žurnalistams sakė prezidentė. Valstybės gynimo taryba siūlo, kad kasmet į devynių mėnesių trukmės mokymus būtų pakviečiama apie 3,5 tūkst. jaunuolių. Tokius planus dar turės patvirtinti Seimas.

Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas Gintaras Grušas interviu Jungtinių Valstijų žiniasklaidai sakė, kad Rusija kelia grėsmę Baltijos šalims. „Esame fronto linijoje, o Rusija savo ketinimus parodė aiškiai.

Rašytojas, disidentas ir buvęs Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas su „Foreign Policy“ žurnaliste kalbasi apie Berlyno sienos griūtį, Baracką Obamą ir nematomą moralinio kompromiso kainą. Foreign Policy: Šiais metais minime Berlyno sienos griūties jubiliejų. Ar jūs manote, kad tų laikų dvasia vis dar atsispindi šių dienų Čekijos ir Rytų Europos visuomenėse? V. Havelas: Aš manau, kad pamatiniai tų laikų idealai – laisvi rinkimai, demokratinė programa, spaudos laisvė ir t.t. – yra išpildomi.

Amerikiečių disidento, Ronaldo Reigano administracijos finansų ministro padėjėjo Polo Krego Robertso interviu. Polas Kregas Robertsas – žinomas ekonomistas ir publicistas, buvęs finansų ministro padėjėjas Ronaldo Reigano vyriausybėje, aštuonių knygų apie ekonomiką autorius, o dabar, pagal visus požymius, - tikras amerikietiškasis kitamanis. 1975-1978 metais Robertsas dirbo Kongrese ir siekė mokesčių optimizavimo.