rusijos embargas

Lietuvos pieno ir mėsos perdirbėjai tikisi, kad šiemet padėtis rinkoje pagerės. Geresnius metus verslininkai sieja su naujomis eksporto rinkomis, pakeisiančiomis užsivėrusią Rusiją. 2014 metais Rusijai paskelbus embargą Europos Sąjungos maisto ir žemės ūkio produkcijai, nukentėjo tiek pieno, tiek mėsos perdirbėjai. Tačiau 2015 metais mėsos perdirbėjams atsivėrė JAV rinka, o artimiausiu metu rinką pieno produktams turėtų atverti Kinija.

Praėjo metai nuo Rusijos paskelbto embargo. Tačiau nepaisant niūrių prognozių, Lenkijos maisto produktų gamintojai skelbia apie rekordinį pelną, rašoma dw.com. „Norite priešintis V. Putinui – valgykite obuolius ir gerkite obuolių sidrą“, – savo skaitytojams pasiūlė Grzegorzas Nawacki, ekonomikos leidinio „Puls Biznesu“ redaktorius. Taip jis sureagavo į Rusijos draudimą įvežti produktus iš ES.

Rusijos žemės ūkio priežiūros tarnyba „Rosselchoznadzor“ gali jau nuo balandžio mėnesio uždrausti visą augalinės produkcijos eksportą iš Serbijos. Priežastis – galimas obuolių iš Lenkijos reeksportas į Rusiją. Apie galimą augalinės produkcijos eksporto iš Serbijos draudimą paskelbė tarnybos atstovė spaudai Julija Trofimova. Šį savaitgalį „Rosselchoznadzor“ užfiksavo didelį srautą obuolių iš Serbijos tiekimą į Rusiją. Tarnyba paprašė pasiaiškinti savo serbų kolegų, kokia jų kilmė.

 Tiek daug žmonių šių metų Kovo 11-ąją Vilniuje, Kaune ir kituose šalies miestuose nematėme nuo Sąjūdžio laikų. Ir svarbiausia – šventėje dalyvavo labai daug jaunų žmonių. Daugelis jų gimė jau Nepriklausomoje Lietuvoje. Tai yra labai geras ženklas.

Pieno gamintojams, nukentėjusiems nuo Rusijos embargo, laikinoji finansinė parama pradedama mokėti vasario 10 d. ir bus mokama iki balandžio 30 d. Už toną pieno jiems bus mokama 43,76 Eur išmoka: 27, 06 Eur – iš Europos Sąjungos biudžeto, o 16,70 Eur – iš nacionalinio biudžeto. „Po ilgų ir atkaklių derybų praėjusių metų pabaigoje susiderėjome su Europos Komisija dėl 14 mln. Eur tiesioginės paramos mūsų pieno gamintojams, kuriems dėl Rusijos embargo labai sumažėjo pieno supirkimo kainos.

Algirdas Igorius, Joana Lapėnienė, LRT Televzijos laida „Savaitė“, LRT.lt Du iš trijų aukščiausias pareigas užimančių žmonių – Prezidentė ir Seimo Pirmininkė – mato Vytenio Andriukaičio kaltę, eurokomisaro partijos bičiulis premjeras Algirdas Butkevičius, iš pradžių priblokštas žinios, kad Europos Komisija galėjo pasiūlyti Rusijai pačiai nuspręsti, kurioms šalims panaikinti maisto produktų embargą, vėliau ėmėsi įrodinėti, kad V. Andriukaičio kaltės čia nėra.

 Europos Sąjunga neturi pasiduoti Rusijos bandymui skaldyti bendriją, siūlant kai kurioms valstybėms atšaukti žemės ūkio produkcijos embargą, teigia Lietuvos žemės ūkio ministrė. Pasak Virginijos Baltraitienės, EK turi užtikrinti, kad dalis valstybių dėl dvišalių susitarimų su Rusija nebūtų diskriminuojamos. Tuo metu pasak EK atstovo, tikimasi, jog Rusija artimiausiu metu turėtų panaikinti sanitarijos apribojimus kiaulienai ir bulvėms.

Rusijos pareigūnų galimus svarstymus atšaukti maisto produktų embargą kai kurioms Europos Sąjungos (ES) šalims Lietuvos žemės ūkio ministrė vadina politiniu žaidimu. Taip ji komentuoja vakarykštį Rusijos Veterinarijos ir fitosanitarijos tarnybos vadovo Sergejaus Dankverto pareiškimą Berlyne, esą Maskva svarsto atšaukti embargą daliai ES šalių, bet tarp jų nėra Lietuvos. Pasak Virginijos Baltraitienės, taip Rusija nori kirštinti ES valstybes.

Sausio pirmąją įsigaliojus leidimui skersti gyvulius neapsvaiginus, sujudo Lietuvos vartotojai. Jie baiminasi, kad, esant menkiems produktų ženklinimo reikalavimams, ritualinių apeigų metu gauta mėsa atsidurs ant jų stalų. Sausio pirmąją įsigaliojusi Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisa Lietuvoje įteisino ritualinį gyvulių skerdimą prieš tai jų neapsvaiginus, laikantis religinių apeigų.

Europos Komisija numatė pratęsti rugsėjo mėn. patvirtintą programą skubioms greitai gendančių vaisių ir daržovių rinkos priemonėms, susijusioms su Rusijos importo draudimu tam tikriems ES žemės ūkio produktams. Parama teikiama už produktų pašalinimą iš rinkos (nemokamas dalijimas) ir derliaus nenuėmimą. „Nuo spalio mėn. šia parama aktyviai naudojasi ir Lietuvos ūkininkai.

Dėl Rusijos draudimo per Baltarusiją į Uzbekistaną gabenti krovinius, užstrigo 1 tūkst. tonų sviesto krovinys iš Lietuvos. Žemės ūkio ministerijos atstovė Božena Zaborovska BNS informavo, kad tai ne Baltarusijos draudimas. „Tai yra Rusijos draudimas, su kuriuo Baltarusija nesutinka“, - BNS sakė B.Zaborovska.

Taip jau yra, kad žemdirbio pelnas anaiptol ne vien nuo jo sūraus prakaito ar išmanumo priklauso. Jis priklauso ir nuo valdžios malonių, ir nuo Dievo, ir, kaip rodo pastarieji metai, nuo užsienio politikos, tarptautinių santykių. Daržoves teko užarti Rusijos embargas lietuviškiems maisto produktams kaip reikiant atsirūgo daržovių augintojams. Ne tik šalyje žinomas daržovių augintojas nuo Užvenčio (Kelmės r.) Algimantas Vaupšas sakė, kad šie metai – itin sudėtingi.

Žinių radijas Lietuvos eksportas šiemet smuko labiausiai dėl Rusijos embargo, sako DNB banko analitikė Indrė Genytė-Pikčienė. Pasak jos, besitęsianti Lietuvos vilkikų patikra kenkia ir mūsų šalies reputacijai, ir perspektyvoms reeksporto srityje: „Vertinant reeksporto srautą į Rusiją, tai iš Lietuvos reeksportas pastaraisiais mėnesiais augo tikrai pakankamai sparčiai. Lietuva reeksportuoja nemažą dalį su embargo nesusijusių produktų – ta dalis vis dar yra nepaliesta.

Gruodžio mėnesį pradedamas įgyvendinti naujas Lietuvos darbo biržos projektas, kurio metu darbo neturintiems Lietuvos gyventojams bus siūloma įgyti naują paklausią profesiją. Į projektą, pavadintą „Įgyk paklausią profesiją“, planuojama įtraukti apie 3.000 šiuo metu darbo neturinčių žmonių, prioritetą teikiant tiems, kurie neteko darbo dėl Rusijos taikomo maisto produktų importo embargo.

Žinių radijas Seimo ir pasaulio lietuvių bendruomenės komisija ragina užsienyje gyvenančius lietuvius skleisti žinią apie kokybiškus lietuviškus produktus ir tokiu būdu padėti atverti naujas rinkas nuo Rusijos embargo nukentėjusiems verslininkams. Taip, pristatydamas savaitę posėdžiavusios komisijos darbo rezultatus, teigė pirmininko pavaduotojas Domas Petrulis. „Mes kaip valstybė negalime sau leisti paprasčiausiai nuleisti akis ir priversti žmones bankrutuoti, bet ieškoti naujų rinkų.

Rusijos embargą lengviau išgyvens apsukrūs ir išradingi verslininkai, atrandantys naujas eksporto kryptis – viena tokių yra musulmoniškos rinkos. Specialistų ir verslininkų teigimu, lietuviškų produktų eksportas kitais metais į musulmoniškas šalis augs kelis kartus. Svarbiausia dabar yra ne tik atrasti naujas rinkas, bet ir tinkamai sertifikuoti produkciją, siekiant palengvinti kelią į islamo šalis.

Drastiškai sumažėjus pieno supirkimo kainoms dėl Rusijos embargo, ne visi pieno gamintojai panikuoja ir galvoja apie gyvulių pardavimą. Patys savo ūkių pieną perdirbantys ir realizuojantys ūkininkai sunkumų nepatiria. Taip LRT radijui teigia Molėtų rajono ūkininkas Artūras Arlauskas. Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininko Jono Vilionio teigimu, pieno gamintojai perdirbėjams yra priversti pardavinėti savo produkciją žemiau savikainos.

 Seimas įteisino ritualinį skerdimą, kuris, kaip tikisi ūkininkai, Rusijai paskelbus ES ir JAV maisto produktų embargą, leis gyvulių mėsą parduoti į kitas, musulmonų tikėjimo šalių rinkas.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt   Rusija nėra dominuojanti rinka Lietuviškos kilmės produktų eksporto sektoriuje, eksporto srityje vyksta diversifikacija, todėl bijoti, kad Rusijos sankcijos suduos esminį smūgį Lietuvos ekonomikai bijoti nereikėtų, sako SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Ekonomisto teigimu, Lietuvos BVP, nepaisant geopolitinės įtampos, augs. SEB banko analitikų parengtoje „Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje“ prognozuoja, kad šiemet šalies BVP išaugs 2,7 proc.

Loreta Mačiulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ūkininkų nedžiugina nei bulvių derlius, nei supirkimo kaina. Šiemet ji – rekordiškai žema ir nesiekia savikainos. Pasak bulvių augintojų, taip yra todėl, kad prekybininkai mažina kainas kaltindami Rusijos embargą. Kėdainių rajone 2 dešimtmečius ūkininkaujantis Saulius Dambrauskas bulvėmis kasmet užsodina daugiau nei 100 hektarų žemės. Nors iki bulviakasio pabaigos – dar kelios savaitės, jau dabar aišku, kad derlius bus mažesnis.

„Lietuva ir kitos Baltijos šalys privalo sulaukti išskirtinių Europos Sąjungos (ES) priemonių siekiant sušvelninti ekonomines ir socialines Rusijos embargo pasekmes“,  – tokią poziciją Europos Parlamento plenarinėje sesijoje Strasbūre išsakė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė. "Raginu Komisiją pasitelkti Europos Globalizacijos fondo resursus siekiant padėti žemės ūkio ir perdirbimo įmonių darbuotojams, kurie, dėl Rusijos įvestų sankcijų stagnuojant ekonomikai, gali likti be darbo.

Nors Lietuvos pieno gamintojams žadama parama iš Briuselio, žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė mano, kad tokios pagalbos gali neužtekti, reikalinga ir Vyriausybės parama. Šiandien pieno gamintojai susitinka su Ministru Pirmininku ir žemės ūkio ministre, kad aptartų situaciją rinkoje Rusijai įvedus embargą, o perdirbėjams drastiškai sumažinus pieno supirkimo kainas. Kartu su Vyriausybės vadovu ir pieno gamintojais ketinama ieškoti sprendimų situacijai gerinti.

Žemės ūkio ministrų taryba Briuselyje penktadienį nepriėmė sprendimo dėl Lietuvos prašymo nuostoliams dėl Rusijos embargo kompensuoti - Europos Komisijos prašoma 46 mln. eurų (beveik 160 mln litų). „Konkrečių sprendimų nebuvo priimta, bet mus nuramina, kad mūsų ir kitų valstybių siūlymai nebuvo atmesti. (..) Kada, kokie sprendimai bus priimti, sunku pasakyti. Aš manau, kad konkretesni bus penktadienį, rugsėjo 12 dieną, kai į Lietuvą atvažiuos žemės ūkio komisaras.