rusai

Vladimiras Putinas ir toliau demonstruoja savo meilę prabangiems drabužiams. Rusijos prezidentas Raudonojoje aikštėje į sceną lipo su prabangia striuke. Rugsėjo 30 d., Kremliuje, V. Putinas pasirašė dokumentus dėl okupuotų Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporožės sričių teritorijų „pristojimo“ prie Rusijos Federacijos.  Putinas scenoje pasirodė vilkėdamas itališko prekės ženklo „Brioni“ švarką iš naujos rudens-žiemos kolekcijos. Tokios striukės kaina yra 7653 eur.

Rusai penktadienį sulaikė Zaporižios atominės elektrinės direktorių Ihorį Murašovą, pranešė Ukrainos branduolinės energetikos agentūra „Energoatom“. Teigiama, kad I. Murašovas buvo sulaikytas penktadienį, 16 val. vietos laiku, kuomet jis važiavo iš elektrinės į Enerhodaro miestą. Pranešime teigiama, kad elektrinės direktorių rusai ištempė iš mašinos užrištomis akimis ir nuvežė nežinoma kryptimi. Atominė elektrinė yra Rusijos dalinai užimtoje Ukrainos pietinėje Zaporižios srityje.

Suomija nuo penktadienio uždraus įvažiuoti į šalį Rusijos piliečiams, turintiems Šengeno turistines vizas, ketvirtadienį pranešė vyriausybė, smarkiai išaugus atvykėlių skaičiui dėl Maskvos paskelbtos mobilizacijos karui Ukrainoje. „Šiuo sprendimu siekiama visiškai užkirsti kelią dabartinei rusų turizmo Suomijoje ir su tuo susijusio tranzito per Suomiją situacijai“, – spaudos konferencijoje sakė užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto.

Prisidengę bėgančių nuo mobilizacijos srautu į Lietuvą galėtų atvykti Rusijos žvalgybų ar karinių struktūrų pareigūnai, kurie kurtų „miegančių agentų“ tinklą, tad sprendimas užverti sienas buvo savalaikis, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva neketina įleisti Rusijos piliečių vien dėl to, kad jie bėga nuo mobilizacijos, ir kiekvienas atvejis turi būti vertinamas individualiai, didžiausią dėmesį skiriant šalies nacionalinio saugumo interesams. „Pats faktas, kad yra vengiama mobilizacijos ir karo tarnybos, dar nereiškia, kad Lietuva yra atvėrusi savo glėbį visiems, nenorintiems atlikti mobilizacijos tikslo.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad dėl lietuvių kilmės rusų įsileidimo į Lietuvą reikia kelti klausimą, ar mūsų saugumo tarnybos užtikrins jų patikrą. Pasak jo, kol tokių garantijų nėra, rizikuoti negalima. „Mes visi esame suinteresuoti, kad būtume tvirti šiuo klausimu. Reikia kelti klausimą, ar esame pajėgūs užtikrinti patikrą. Ar tie žmonės, Rusijos Federacijos piliečiai, nekeltų tam tikrų lojalumo dilemų.

Nuo mobilizacijos bėgantys rusai gali tapti ginklu prieš juos priimančias šalis, sako pirmasis faktinis Lietuvos vadovas po nepriklausomybės atkūrimo Vytautas Landsbergis. „Dabar jie bėga, kur prabūti saugesnėje vietoje, bet klausimas, ar tas masinis bėgimas taip pat nėra suplanuotas ir nėra dar vienas bjaurus ginklas – privaryti į kokią nors Gruziją dešimtis, o gal šimtus tūkstančių svetimų žmonių, kurie yra auklėti putinijoje ir nebus jokie Gruzijos patriotai.

Ribojant rusų patekimą į Lietuvą, Vidaus ir Užsienio reikalų ministerijos tarsis, ar numatyti specialią išimtį Kaliningrado lietuviams, sako vidaus reikalų viceministras. „Kol kas apie tai nesame kalbėję, bet šiandien turime susitikimą su Užsienio reikalų ministerija ir manau, šios diskusijos metu mes išdiskutuosime, ar tai atitinka bent vieną iš kriterijų, kas yra dabar numatyta“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė Vitalijus Dmitrijevas.

Į Lietuvą atvykstančių rusų statistika kelia nerimą ir susirūpinimą, pareiškė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Į Lietuvą per savaitę pateko beveik 10 tūkst. rusų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako nemamantis, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas blefuoja grasindamas branduoliniais ginklais. Pasak Ukrainos prezidento, tai tėra pirmieji branduolinio šantažo žingsniai.  Svarbiausi įvykiai Ukrainoje: 22:04 | Zelenskis nemano, kad Putinas blefuoja Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino branduolinių grasinimų nelaiko blefu, skelbia UNIAN.

Premjerė Ingrida Šimonytė, atsakydama į opozicijos politikų siūlymus taikyti lengvatinius PVM mokesčius elektrai, sako, kad tai sumažinti kainos nepadės, nes nėra tokio dydžio mokesčio, kuris kompensuotų tiek, kiek dabar kompensuoja valstybė. Tai, pasak premjerės, yra ne procentų, o kartų reikalas.  Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą prieš savaitę įregistravo Seimo Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ atstovaujantys parlamentarai.

Rusai masiškai puolė pirkti skrydžių į „priimančių šalių“ sostines. „Aviasales“ tinklapyje matyti, kad bilietų šiomis kryptimis buvo skubiai išpirkti ne tik tiesioginiai skrydžiai, bet ir „su vienu persėdimu“. Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui paskelbus „dalinę mobilizaciją“ staiga kilo didžiulis susidomėjimas galimybėmis palikti šalį.

Paieškos užklausa „kaip išvykti iš Rusijos“ Rusijoje antradienį vėl pasiekė populiarumo viršūnę, rašo UNIAN. Ukrainiečių naujienų agentūra remiasi „Google Trends“ duomenimis. Anot jų, minėta užklausa pasiekė aukščiausią populiarumo lygį. Teigiama, kad paskutinį kartą ši užklausa tokia populiari buvo Rusijai užpuolus Ukrainą, vasario gale.

Baltijos šalys ir Lenkija nuo vidurnakčio nebeįsileidžia rusų turistų. Mūsų šalies pasieniečiai jau apsuko keliolika tokių rusų. Vidaus reikalų ministrė sako, kad vyksta pokalbiai ir dėl turistų iš Baltarusijos neįleidimo. Lavoriškių pasienio punkte šiandien sutikti rusai ir baltarusiai nusivylę – kartoja, kad eiliniai žmonės yra nekalti dėl vykstančio karo, todėl sankcijų jiems taikyti ir nereikia.

Buvęs premjeras Gediminas Kirkilas buvo prisilietęs prie daugelio energetinių projektų, kurie padėjo arba galėjo padėti Lietuvai išsivaduoti iš rusiškosios energetinės priklausomybės. Leo.LT, siekis pratęsti Ignalinos AE antrojo bloko uždarymą, elektros tilto su Švedija darbų pradžia. Ne viskas pavyko, ne viskas, ko ėmėsi G. Kirkilo Vyriausybė, buvo ar yra vertinama teigiamai, bet lengva, pasak politiko, nebuvo niekada.

Šalia Baltijos jūros esantis Rusijos eksklavas Kaliningradas yra arčiausiai Europos esanti Rusijos dalis. Jį supa dvi NATO narės: Lenkija ir Lietuva. Anksčiau priklausęs Prūsijai, šis regionas ilgą laiką buvo Europos kultūros centras. Aštuonioliktame amžiuje jo gatvėmis vaikščiojo Immanuelis Kantas. Thomas Mannas 1929 m. čia parašė novelę.

Žurnalistas ir laidų vedėjas Dmytro Gordonas parodė, kad Rusijos dugnas neturi ribų, vyras pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame vaikų darželio auklėtoja tyčiojasi iš darželinuko. Vaizdo įraše, kurį Gordonas paskelbė „Instagram“, auklėtoja garsiai rėkia ant vaiko, vadina jį keiksmažodžiais, o paskui priverčia atsiklaupti ir bučiuoti žemę: „Suaugusiųjų akyse rusų vaikų darželio auklėtoja žemina vaiką ir parverčia jį ant kelių.

Baltijos šalys ir Lenkija apsisprendė – Europoje pasišovusiems paturistauti rusams smarkiai apriboja patekimą į Europą net jei jie bandys atvykti su anksčiau išduotom Šengeno vizom. Suomiai, kurių premjerė visam pasauliui garsiai pareiškė, kad leisti rusam pramogauti Europoje neteisinga, jungia atbulinę pavarą – prie susitarimo nesijungia. Tad rusai į jų kol kas šalį pateks laisvai, o iš ten galės laisvai keliauti į Europą.

Baltijos šalys jau kitą savaitę paskelbs, kaip neįsileis rusų norinčių Europoje turistauti. Tačiau panašu, kad tokias sankcijas rusų turistams pirmieji pasiūlę suomiai, dabar jau jungia atbulinę pavarą. Kaune lankęsis Suomijos užsienio reikalų ministras jau nekalbėjo apie jo šalies prisijungimą prie regioninio draudimo ir aiškina, kad dar nori sulaukti paaiškinimų iš Briuselio. Kyla rizika, jog rusų turistams pakaks tiesiog apvažiuoti Baltijos šalis ir į Europą jie vis tiek pateks.

JAV žvalgyba išsiaiškino, kad Maskva amuniciją artilerijos pabūklams perkasi iš Šiaurės Korėjos, skelbiama „New York Times“. JAV valdininkų teigimu, dėl ištuštėjusių savo pačių sandėlių ir Vakarų sankcijų, rusai bus priversti ir toliau pirkti šiaurės korėjiečių produkciją. Amerikiečių valdžios atstovų teigimu, tai reiškia, kad sankcijos Rusijai veikia ir verčia Kremlių imtis „paskutinės vilties“ priemonių.

Rusų valdininkai ir ekonomistai privačioje ekonomistų ataskaitoje perspėjami dėl gilėjančios ir ilgalaikės ekonominės krizės šalyje. Rusijai įvestos sankcijos dėl karo Ukrainoje palietė faktiškai visus esminius ekonomikos sektorius šalyje, o recesija gali tęstis iki 2030-ųjų. „Bloomberg“ skelbiama, kad jiems pavyko susipažinti su rusų valdininkams uždarame susitikime rugpjūčio 30-ąją pateikta ataskaita, kurioje buvo numatyti trys Vakarų sankcijų poveikio scenarijai.

Europos Sąjungos (ES) vizų ribojimas Rusijos piliečiams būtų veiksminga ir teisinga priemonė, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Europa jau priėmė nemažai svarbių sprendimų, siekdama pažaboti Rusijos agresiją Ukrainoje, tačiau jie nėra pakankami ir privalome judėti toliau. Karas turi tapti nepakeliama našta agresoriui. Turistinių vizų į ES ribojimas Rusijos piliečiams būtų veiksminga ir teisinga priemonė dabartiniame kontekste“, – sako šalies vadovas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas pranešė, kad „Bayraktar“, kurių vienas dovanotas ir iš Lietuvos, per tris dienas Rusijos kariuomenei padarė žalos už 26,5 milijonus dolerių. Per tris dienas, nuo rugpjūčio 31 d. iki rugsėjo 2 d., pora nepilotuojamų orlaivių „Bayraktar TV-2“ sunaikino priešo įrangą, kurios bendra kaina siekė apie 26,5 mln., įskaitant 8 tankus T-72 (apytikrė vieno kaina 3 mln. dolerių), vieną savaeigės artilerijos sistemą „Akacija“ (1,6 mln.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos sudavė daug smūgių ir sunaikino tiltą Naujoje Kachovkoje, Chersono srityje, laikinai užimtoje rusų. Palydovinė nuotrauka buvo paskelbta „Twitter“. „Geležinkelio tiltas nesugriuvo, bet buvo smarkiai apgadintas“, – sakoma nuotraukos prieraše. Ukraina penktadienį paskelbė subombardavusi rusų bazę Enerhodaro mieste netoli Rusijos okupuotos Zaporižios atominės elektrinės, kurios saugumą šiuo metu vertina Jungtinių Tautų inspektoriai. „Per mūsų kariuomenės.

Dvylika milijonų rusų turi ilgalaikes Europos Sąjungos vizas ir gali laisvai patekti į Europos Sąjungą – čia poilsiauti, keliauti ir pramogauti. Vien nuo karo pradžios Ukrainoje Lietuvos sieną rusai kirto 130 tūkstančių kartų. Tiesa, Europos lyderiai taip ir nesugebėjo sutarti siūlymui riboti vizas turinčių Rusijos turistų atvykimui. Tiesa, leido mūsų regionui imtis papildomų draudimų – visgi kokie jie bus ir ar apskritai bus – neaišku.

Pastaruoju metu vizų Rusijos piliečiams klausimas tapo labai aktualus. Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai trečiadienį sutarė sustabdyti susitarimo, kuriuo rusams palengvinamas kelias prašyti vizų kelionėms į bloką, galiojimą. Ketvirtadienį Užsienio reikalų ministerijoje ministras Gabrielius Landsbergis daugiau paaiškins apie tai. Bus aptartas neformalus ES užsienio reikalų ministrų susitikimas Prahoje, Čekijoje.

Ieškant sprendimų, kaip sumažinti rusų turistų srautus Europos Sąjungoje, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europos Komisija (EK) yra „mūsų pusėje“. Pasak šalies vadovo, jis šiuos klausimus antradienį Kopenhagoje aptarė su Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen). „Jie yra mūsų pusėje, o tai – labai geras ženklas.

Rusijos naftos koncerno „Lukoil“ viceprezidentas Ravilis Maganovas rastas iškritęs pro Maskvos centrinės klinikinės ligoninės langą, skelbiama vietos žiniasklaidoje. Jo kūną aptiko ligoninės darbuotojai. Įvykio vietoje dirba policija, viena iš įvykio versijų yra savižudybė. „Mash“ šaltinių teigimu, R. Maganovas gydėsi ligoninės terapijos skyriuje dėl problemų su širdimi. „Ren TV“ skelbiama, kad 67-erių naftininkas gydėsi skyriuje, kuris buvo pastato 6-ajame aukšte.

Pasienyje su Baltarusija esančiame Lavoriškių punkte pasieniečiai į Lietuvą neįleido dviejų Rusijos piliečių. Abu užsieniečiai dokumentus tikrinusiems Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnams pateikė, įtariama, suklastotus leidimus gyventi Belgijoje.

Rusakalbė Julija iš Vokietijos paviešino vaizdo įrašą, kuriame neslepia savo pykčio dėl vietos valdžios reikalavimų Rusijos piliečiams. Pasirodo, vokiečiai sugriežtino dokumentų patikrą ir jos vyrui teko įrodinėti, kad jis dirba su tinkamu leidimu. Pasak susierzinusios moters, be neįvardinto dokumento Vokietijos valdžia negali įsitikinti, ar jos vyras atitinka darbo šalyje leidimo normatyvus.

Rusijos visuomenės pritarimas karui Ukrainoje yra atsakomasis argumentas tiems, kurie nepalaiko turistinių vizų draudimo šios šalies piliečiams, sako prezidento patarėjas. „Keldami vizų klausimą, taip pat keliame pamatinius klausimus, kaip Vakarai turėtų vertinti, kas vyksta Rusijoje“, – Žinių radijui antradienį teigė Kęstutis Budrys.

Vis garsiau kalbama apie vizų į Europos Sąjungos šalis neišdavimą Rusijos piliečiams. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis siūlo tą daryti ir be bendro visų šalių sutarimo, tačiau ekspertai kalba ir apie kitus variantus.  Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavę VU TSPMI vadovė Margarita Šešelgytė ir buvęs kariuomenės vadas, Seimo narys Arvydas Pocius teigė, kad tik nedidelė dalis rusų turi galimybių ir lėšų išvykti iš savo šalies.

Prancūzų europarlamentaras Raphaelis Glucksmannas tikina, kad draudimo rusams lankytis ES teritorijoje priešininkai manipuliuoja argumentais dėl tariamo „gerųjų rusų“ priespaudos. Politikas tikina, kad turistinių vizų išdavimas niekaip neuždraus rusams prašytis pagalbos ES šalyse. Europarlamentaras piktinosi aiškinimais, kad rusams išduodamos turistinės vizos tariamai apsunkins jiems bėgimą nuo V. Putino režimo.

Lietuva toliau kuria planus, kaip užkirsti kelią visiems rusų turistams patekti į Europą. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis žada neįsileisti rusų, net jei Lietuva negautų visos Europos Sąjungos palaiminimo. Landsbergis sako, kad tada Lietuva bandys tartis su nedidele valstybių grupe, kurios turi sieną su Rusija ar Baltarusija. Seimo opozicijos atstovai tokius atsarginius ministro „B“ planus vadina dar vienu nereikalingu Lietuvos išsišokimu.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino dar du rusų amunicijos sandėlius ir dvi rusų vadavietes šalies pietuose, rašo UNIAN. Apie tai socialiniuose tinkluose antradienį pranešė pietų operatyvinės vadovybės atstovas spaudai Vladislavas Nazarovas. Skelbiama, kad rusai smūgių metu neteko 23 karių, vieno tanko ir vieno lengvojo šarvuoto vilkiko. Anot vadovybės atstovo, situacija pietų operatyvinėje zonoje Južnobugsko kryptimi išlieka įtempta, tačiau yra kontroliuojama.

Jeigu Europos Sąjunga (ES) nesutartų dėl vizų rusams neišdavimo keliavimo tikslais, Lietuvos pareigūnai svarstytų siūlyti daryti tai regiono lygiu, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Pirmiausia siekiame europinio sprendimo dėl to, kad jis yra tvariausias, teisiškai teisingiausias.

Ukrainiečiai nesiliauja stebėtis Rusijos kariuomenės triukais. Užuot naudoję naujausias technologijas, rusai randa savo būdų, kaip vykdyti karines operacijas pigiau. Ukrainos gynybos ministerija išplatino vaizdus, kokia įranga naudojama okupantų dronuose. Ukrainos naujienų agentūra „Telegram“ paskyroje pranešė, ką ukrainiečiai rado, perėmę Rusijos kariuomenės droną. Pasirodo, okupantų dronas viską filmavo įprasta kamera.

Estijos policija pradėjo tyrimą dėl vieno rusakalbio esto, kuris „TikTok“ įraše skleidė neapykantą ir dėstė savo viltis, kad greitai į šalį įžengs Rusijos kariuomenė. Vaizdo įraše, kuris išplito socialiniuose tinkluose, Estijos gyventojas ragina organizuoti vandalizmo aktus, išreiškia viltį, kad po Ukrainos Rusijos kariuomenė įžengs į Estiją, rašoma „Postimees“.  „Dvi valandos ir, aš tikiuosi, Rusija bus Taline.

Į Rusijos grupės „Polair“ netiesiogiai valdomą vienintelę Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovę „Snaigė“ investavo ir Rusijos investicinis fondas, sukurtas oligarchų Viktoro Vekselbergo ir Aleksandro Mamuto pinigais.

Estija nuo rugpjūčio 18-osios oficialiai nutraukia turistinių Šengeno zonos vizų išdavimą Rusijos piliečiams. Uždaryta siena bus ir tiems, kuriems estai jau išdavė vizas anksčiau. Maža to, Estija žada jau kitą savaitę pristatyti planą, pagal kurį rusams bus draudžiama atvykti į šalies teritoriją, net jeigu Šengeno viza bus išduota trečiojoje ES valstybėje. BBC skelbiama, kad šiuo metu turinčių Estijos išduotą vizą, kuri leistų keliauti po ES šalis, turi apie 50 tūkst. rusų.

Lietuvoje jau atsiranda verslų, užtrenkia duris turistams iš Rusijos. Štai Pakruojo dvaro šeimininkas sako jau išprašęs kelias rusų šeimas – sako jam jų kruvinų rublių ar eurų nereikia. Jis tikisi, kad taip privers bent dalį rusų susimąstyti dėl to, ką Putino režimas daro su Ukraina. Kol kas neaišku ar Europos sąjungos šalys sutars vieningai neįsileisti visų turistų iš Rusijos – politologai tuo labai abejoja.

Rusas Igoris Zabotinas, jau 7 metus gyvenantis Ukrainoje, pasijuto lyg atsidūręs filme „Terminalas“. Pabandęs išvykti į Rumuniją jis iš pradžių liko „pakibęs tarp dviejų valstybių“, o vėliau ir išvis buvo ne tik neįleistas į ES šalį, bet dar ir gavo spaudą savo pase, kuriame parašyta „Rusų karo laive, eik na****“. Savo „Facebook“ paskyroje pasidalinęs istorija apie bandymą iš Ukrainos išvykti į Rumuniją rusas pažymėjo, kad pretenzijų niekam neturi – supranta, kad ukrainiečių tauta dabar išgyven...

Į Lietuvą vien šiemet rusai atvyko beveik trečdalį milijono kartų. Ir visa tai vyksta tuo metu, kai Užsienio reikalų ministerija skelbia vizas išduodanti retam rusui. Nors Lietuva sako esanti už tai, kad eiliniai rusai negalėtų turistauti po Europą, bet, priešingai nei estai, nenaikina ir jau anksčiau išduotų vizų. Apie būtinybę bausti rusus jų neįsileidžiant jau kalba ir įtakingi konservatorių politikai, pritaria ir opozicija.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad draudimas išduoti vizas Rusijos piliečiams galėtų pastūmėti juos griežčiau tvarkytis savo pačių valstybėje ir pradėti spausti Vladimiro Putiną, jo nusiteikimą užbaigti karą.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Europos valstybės turėtų siekti sprendimo, kad vizų išdavimas rusų turistams būtų apribotas. Kaip antradienį lrt radijui sakė A. Anušauskas, dalis valstybių gali nepritarti minėtam sprendimui, tačiau, pasak jo, nuleisti rankų dėl to neverta, o „turistavimo sezonas Rusijos piliečiams jau turėtų būti pasibaigęs“. „Ir jau senokai. Lietuva savo žingsnių ėmėsi anksčiau.

Rusijoje užfiksuotas skubus Šengeno vizų užklausų šuolis. Viskas dėl to, kad pasigirsta informacija apie būsimus vizų apribojimus Rusijos Federacijos piliečiams. Per pastarąsias dvi savaites besikreipiančiųjų skaičius išaugo 40 proc. Apie tai rašo rusiškasis „Kommersant“, remdamasis šaltiniais turizmo rinkoje, skelbia Liga.net. Anot jų, kas antras klientas bando prašyti vizos ateičiai, daugiausia kelionėms su vaikais į Europą rudens atostogų metu.

Estijos vyriausybė ketvirtadienį nutarė uždrausti atvykti į šalį Rusijos piliečiams, turintiems Estijos išduotas vizas atvykti į Šengeno erdvę, taip pat apriboti tokių vizų išdavimą, pranešė vyriausybės spaudos tarnyba.

JAV pareigūnai teigia, kad Rusijos kariai pradėjo pratybas, kaip reikia tinkamai valdyti Irane pagamintus karinius dronus, rašo CNN. Dar liepos mėnesį Baltieji rūmai sakė, kad JAV žvalgyba turi informacijos, jog rusai aplankė oro uostą, esantį Irano centrinėje dalyje, bent du kartus, siekiant apžiūrėti Irane pagamintus karinius dronus, kuriuos ketino pradėti naudoti karo metu Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį apkaltino Rusiją naudojantis Zaporižios atomine elektrine „terorui“, elektrinės operatorei paskelbus apie padarytą didelę žalą. Valstybinė agentūra „Enerhoatom“, Ukrainos pietryčiuose esančios Zaporižios atominės elektrinės operatorė, šeštadienį pranešė, kad dalis elektrinės statinių buvo „smarkiai apgadinti“ karinių smūgių, dėl kurių teko išjungti vieną reaktorių.