rrt

Ryšių reguliavimo tarnybai (RRT) informuojant, kad nuo kitų metų kovo 1 dienos nebebus įmanoma skambinti telefonu, numerių priekyje įvedus skaičių 8, telekomunikacijų bendrovės ragina gyventojus telefono adresatų skiltį atsinaujinti paprasčiau – naudojant išmaniąsias programėles.

Pirmą šių metų pusmetį išnagrinėjus daugiau nei 200 ginčų tarp vartotojų ir paslaugų teikėjų, vartotojams priteista beveik 35 tūkst. eurų, pirmadienį pranešė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Tarnybos teigimu, per šešis mėnesius iš visų išspręstų ginčų daugiausia buvo susiję su mobiliojo ryšio operatoriais.

Ryšių reguliavimo taryba (RRT) pripažino, jog didžiąją dalį interneto ryšio rinkos užimanti telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ nesąžiningai konkuravo nesuteikdama prieigos prie rinkos antrai didžiausiai  interneto tiekėjai „Bitė Lietuva“. RRT liepos 18 dieną įpareigojo „Telia Lietuvą“ suteikti „Bitė Lietuvai“ didmeninę prieigą prie tinklo visais jo ginčytais atvejais.  „Telia“ BNS informavo, jog RRT sprendimą dar vertina bei spręs, ar jį ginčyti.

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) šią savaitę pripažino, kad didžiausia telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ pažeidė įstatymus ir tarnybos direktoriaus įsakymus. Į instituciją besikreipusi „Bitė“ tvirtina – taip sustabdytas bandymas apriboti konkurenciją. Tuo metu „Telia“ nurodo svarstanti ginčyti pastarąjį tarnybos sprendimą.

Vykstant ginčui tarp nacionalinio transliuotojo bei Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro) dėl šio taikomų signalų perdavimo paslaugų kainų, Seimo narys siūlo įstatymu įpareigoti jas vertinti Ryšių reguliavimo tarnybą (RRT). Tai numatančias su Susisiekimo ministerija bei ryšių rinkos reguliuotoju suderintas Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas pirmadienį registravo Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas konservatorius Kazys Starkevičius.

Šių metų antrąjį ketvirtį gauta 800 pranešimų apie neigiamą poveikį nepilnamečiams internete darantį turinį – dviem trečdaliais daugiau negu pernai tuo pačiu laikotarpiu, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Tokius pranešimus tarnyba gavo karštąja linija „Švarus internetas“. „Mūsų ekspertams ištyrus kiekvieną gautą pranešimą, pasitvirtino 570 pranešimų – 71 proc. nuo visų gautų pranešimų“, – cituojama RRT Skaitmeninių paslaugų reguliavimo grupės vadovė Irma Kazlienė.

Keičiantis telefono numerių tvarkai, iki šiol gyventojų naudoto prefikso 8 teks atsisakyti, o vietoje jo reikės naudoti tarptautinį prefiksą +370 arba 8 keisti įrašant 0. Tačiau besikeičiančios mobiliųjų telefonų numerių tvarkos – ne naujovė. Ekspertai pasakoja, kaip Lietuvoje keitėsi telefono numeriai bei kaip šie pokyčiai palengvino kasdienius procesus. „Naujoji telefono numerių rinkimo tvarka Lietuvoje įvedama ne pirmą kartą.

Vasario viduryje įsigaliojus Europos Sąjungos (ES) Skaitmeninių paslaugų aktui, jas teikiantiems rinkos dalyviams bus sugriežtintos su vartotojų saugumu susijusios atsakomybės, pirmadienį informavo Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT).  Tarnybos teigimu, pokyčiai palies prieglobos (ang. Hosting) paslaugų teikėjus, elektronines parduotuves, socialinius tinklus, debesijos teikėjus, interneto paslaugų teikėjus, turinio dalijimosi bei apgyvendinimo platformas.

Nuo kovo mėnesio atsiranda galimybė telefono numerio priekyje esantį skaičių 8 keisti į 0. Kaip Eltai teigė Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) tarybos narė Kristina Mikoliūnienė, metus vis dar bus galima prisiskambinti ir renkant 8, tačiau tik iki 2025 metų kovo.

Bendrosios elektroninių ryšių sektoriaus pajamos už visus 2023 m. sudarė 846,9 mln. Eur, t. y. buvo 5,4 proc. didesnės negu 2022 m., rodo Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) surinkti duomenys. Pernai daugiausia pajamų už teikiamas elektroninių ryšių paslaugas gavo „Telia Lietuva“, AB (38,5 proc.), „Tele2“ (27,1 proc.), „Bitė Lietuva“ (21,3 proc.). Investicijos į viešojo elektroninių ryšių tinklo infrastruktūrą 2023 m., palyginti su 2022 m., sumažėjo 4,0 proc. ir sudarė 111,9 mln. Eur.

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) įpareigojo mobiliojo ryšio operatorius laikytis tvarkos, kuri leis atpažinti, žymėti ir stabdyti apsimestines sukčių siunčiamas trumpąsias žinutes. „Pirmą kartą nustatėme apsimestinių trumpųjų žinučių identifikavimo tvarką. Mobiliojo ryšio paslaugų teikėjai nuo šiol turės identifikuoti apsimestines SMS iš bendro SMS srauto ir tokiu būdu užkirsti kelią vartotojams netekti asmeninių duomenų ar finansų“, – pranešime sakė RRT tarybos pirmininkė Jūratė Šovienė.

Nuo sausio 1 dienos įsigaliojo nauja tvarka – Lietuvoje griežčiau kontroliuojamas radijo ryšio perėmimo įrenginių turėjimas bei radijo ryšio stočių, veikiančių radijo dažniais, naudojimas, informuoja Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Elektroninių ryšių įstatyme šiuo metu nustatyta, kad radijo ryšio perėmimo įrenginius gali naudoti ir laikyti tik valstybės institucijos, atlikdamos joms įstatymais priskirtas valstybės gynybos, nacionalinio saugumo, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrini...

Registrų centrui už 2021 metais neatlygintinai teikiamus duomenis ir registruojamus registro objektus iš valstybės biudžeto gali būti skirta iki 16,2 mln. eurų, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Pernai RRT buvo nustačiusi, kad už tai Registrų centrui iš valstybės biudžeto lėšų gali būti skirta 15,1 mln. euro, o 1,1 mln. eurų buvo pripažinti nepagrįstais. Šis RRT sprendimas buvo apskųstas teismui, kuris nurodė, kad RRT turi iš naujo įvertinti 1,1 mln. euro.

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) siūlo įteisinti papildomą žmogaus tapatybės patvirtinimą vaizdo priemonėmis, pirmadienį pranešė RRT.  RRT skaitmeninių paslaugų reguliavimo grupės vadovė Irma Kazlienė sako, kad šiuo metu technologijos leistų patikimai patvirtinti asmens tapatybę nuotoliu, tačiau tam reikia pakeisti teisės aktus.

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) akcinei bendrovei Lietuvos paštas paskyrė 184 489 Eur baudą už teisės aktuose nustatytų kokybės rodiklių neįvykdymą. Pastaruosius kelerius metus, RRT duomenimis, nuosekliai prastėja Lietuvos pašto tarptautinių pirmenybinių korespondencijos siuntų, siųstų tarp ES valstybių narių, kokybės rezultatai. „Bendrovė neužtikrino tarptautinių pirmenybinių korespondencijos siuntų pristatymo tarp Europos Sąjungos šalių per nustatytus terminus.

Telefoniniai sukčiai niekur nedingo ir randa naujų būdų apsukti aplink pirštą lietuvius – tai rodo ir gyventojų apklausos, ir nesibaigiantys piliečių nusiskundimai internete. Siekdama apsaugoti nuo kibernetinių atakų, Ryšių reguliavimo tarnyba nuo lapkričio 1 d. ėmė blokuoti dalį skambučių.

Ryšių reguliavimo tarnybai (RRT) leidus didinti universaliosios pašto paslaugos tarifus ir keisti korespondencijos siuntų kainodarą, Lietuvos paštas sako, kad nuo sausio siuntiniai brangs 20 proc.   „Vidutiniškai korespondencijos siuntimas Lietuvoje turėtų pabrangti apie 20 proc. Atvirlaiškio siuntimas dabar kainuoja 1,3 euro, nuo kitų metų sausio mėnesio turėtų kainuoti 1,55 euro“, – penktadienį LRT radijui teigė Lietuvos pašto Komunikacijos departamento vadovė Deimantė Žebrauskaitė.

 Išnagrinėjusi Lietuvos pašto prašymą, Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) leido didinti universaliosios pašto paslaugos tarifus ir keisti korespondencijos siuntų, siunčiamų Lietuvoje, kainodarą. „Mes tvirtiname didžiausius universaliosios pašto paslaugos tarifus, o Lietuvos paštas turi teisę taikyti ir mažesnius, atitinkančius naudotojų interesus, vykdomos pašto veiklos pobūdį bei patiriamas sąnaudas, tarifus“, – pranešime sakė RRT tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius.

Seimas leido Ryšių reguliavimo tarnybai (RRT) suteikti galimybę operatoriams, siekiantiems valstybinės reikšmės keliuose užtikrinti ryšį, reikalingą eismo dalyvių įrenginiams, transporto sistemoms ir priemonėms veikti, bendrai naudotis Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) valdomais ryšių bokštais.  Už tokias nuo 2024 metų sausio įsigaliosiančias Kelių įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 107 Seimo nariai, prieš buvo ir susilaikė po vieną.

Pagal daugumą statistinių elektroninių ryšių rodiklių Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, praėjusiais metais atsiliko nuo kaimyninių Skandinavijos šalių, rodo „Nordic-Baltic Telecom Market“ surinkti statistiniai duomenys. Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) teigimu, Baltijos šalyse pajamos iš mažmeninės elektroninių ryšių rinkos yra palyginti mažos. Pavyzdžiui, Lietuvoje 270 eurų per metus skaičiuojant vienam gyventojui, Latvijoje ir Estijoje atitinkamai 250,8 ir 248,8 euro.

Prancūzijos reguliuotojo atliekamas „iPhone 12“ mobiliojo telefono elektromagnetinės spinduliuotės tyrimas dar nėra baigtas, todėl nurodymo stabdyti jo pardavimus Europos Sąjungoje (ES) nėra, sako vienas  Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) tarybos vadovų.  „Šiandien tokio nurodymo nėra (sustabdyti „iPhone 12“ pardavimus – BNS), nes vyksta tyrimas ir pati tyrimo procedūra nėra baigta.

Vertinama galimybė aukcione parduoti radijo dažnius, tinkamus duomenų perdavimui, įskaitant ir 5G ryšį, pranešė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). RRT tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius sako, jog aukcioną planuojama skelbti įvertinus tai, kad 1452–1472 megahercų (MHz) arba 1472–1492 MHz dažnių juostos tinka mobilaus ryšio plėtrai.   „Įvertinę, kad 1452–1492 MHz radijo dažnių juosta gali būti skirta mobilaus ryšio plėtrai, planuojame skelbti aukcioną.

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) pradėjo plačiajuosčio, arba didelės spartos interneto ryšio tinklų geografinės apimties tyrimą – gegužę pradėtą pirmąjį tokį tyrimą planuojama baigti gruodį, pranešė RRT. RRT elektroninių ryšių reguliavimo grupės vyriausiasis patarėjas Marijus Balnys teigia, kad tarnyba siekia nustatyti tokių  tinklų, įskaitant labai pralaidžius tinklus, aprėptį.

Kovos priemonių su SMS sukčiais sąrašą Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) papildė dar keliomis priemonėmis: įpareigojimu blokuoti skambučius, taikyti tinkamas priemones, įspėjant vartotojus apie galimai apsimestines žinutes ar imtis jų blokavimo. Kaip nurodoma penktadienį išplatintame pranešime, nuo lapkričio operatoriai įpareigojami blokuoti Lietuvos fiksuotojo ryšio numerius, jei fiksuoto ryšio numeriais skambučiai inicijuojami užsienyje.

Pernai Lietuvoje pradėtas diegti itin spartus mobilusis 5G ryšys jau dengia 80 proc. šalies  teritorijos, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), remdamasi operatorių pateiktais ir tarnyboje iki gegužės 3 dienos užregistruotais bazinių stočių duomenimis.  „Skaičiavimai rodo, jog 5G tinklai jau dengia daugiau nei 80 proc. Lietuvos teritorijos. Didžiausią aprėptį šiuo metu turi „Telia Lietuvos“ tinklas, dengiantis daugiau nei 80 proc. teritorijos.

Bendrosios elektroninių ryšių sektoriaus pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 205,1 mln. eurų – 5,8 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai, rodo Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenys. „Tendencijos kol kas nesikeičia – didžiausią įtaką tokiam augimui turi pajamos, gautos už mobiliojo interneto paslaugas. Jos per pirmus tris metų mėnesius pasiekė 87 mln. eurų ir sudarė 42,4 proc. visų elektroninių ryšių sektoriaus pajamų“, – pranešime teigė RRT.

Bendros pašto rinkos pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 69 mln. eurų – 20,3 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Pasak tarnybos renkamų rinkos duomenų ekspertės Linos Stasiūnaitės, daugiausia – 51,7 mln. eurų – pajamų gauta už siuntinių siuntimą – jos sudarė 74,9 proc. visų sektoriaus pajamų. Pagal pajamas didžiausią rinkos dalį užėmė Lietuvos paštas (28,3 proc.), toliau sekė „DPD Lietuva“ (19 proc.), „Venipak Lietuva“ (12,8 proc.

Praėjusią savaitę Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) pateikė savo sprendimus, kaip būtų galima sumažinti sukčiavimo atvejų skaičių, kai pasitelkiamos telefoninės SMS žinutės ir elektroniniai laiškai. Tačiau ryšio operatoriai įspėja, kad dėl pasiūlymų gyventojai gali patirti sunkumų jungdamiesi prie socialinių tinklų, negaudami žinučių iš gydytojų ar dėl skrydžių. „Sukčiavimo atvejų daugėja. Operatoriai, institucijos, verslai turi prisiimti atsakomybę ir apsaugoti savo paslaugų vartotojus.

Siųsdami siuntą tikriausiai nė vienas nepagalvoja, kad ji gali dingti. Deja, tokių atvejų pasitaiko ir nukentėję asmenys ar įmonės kreipiasi į Ryšių reguliavimo tarnybą (RRT), siekdami atgauti prarastos siuntos vertę, rašoma pranešime spaudai. Tokius ginčus tarp klientų ir pašto paslaugų teikėjų nagrinėjantys ekspertai pataria siunčiant didesnės vertės siuntas jas, pirmiausia, oficialiai įvertinti. „Jei pašto siuntoje siunčiami daiktai vertingi, pasinaudokite pašto siuntų įvertinimo paslauga.

Pagrįstos Registrų centro sąnaudos, kurias galima kompensuoti iš valstybės lėšų, pernai, palyginti su 2021 metais, augo 53,6 proc. iki 23,172 mln. eurų (2021 metais – 15,089 mln. eurų), nustatė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT).  Tuo metu nepagrįsta sąnaudų suma, pasak RRT Geležinkelių ir pašto grupės vadovės Ritos Liuokaitytės, pripažinta daugiau nei 43 tūkst. eurų.

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) nusprendė dereguliuoti transliacijų rinkas ir panaikinti Lietuvos radijo ir televizijos centrui (Telecentrui) ir „Telia Lietuva“ taikomus įpareigojimus. RRT sprendimas įsigalios birželio 1 dieną. Pasibaigus sutarčių galiojimo laikui, transliacijų rinkų dalyviai veiks laisvos rinkos sąlygomis ir patys galės susitarti dėl paslaugų teikimo sąlygų, pranešė RRT.

Pasienio ruože spartesnį ryšį galintys užtikrinti dažniai gavo tarptautinę apsaugą ir į juos turės atsižvelgti Rusija, plėtodama savo ryšių sistemas – Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos ginčų komisija po ketverių metų priėmė teigiamą sprendimą Lietuvos atžvilgiu, pranešė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). RRT teigimu, Lietuvos dažniams suteikta tarptautinė apsauga, kad esamos ir naujai statomos Rusijos stotys būtų derinamos su 5G mobilaus ryšio plėtrai skirtais dažniais.

Dar 2002 metais, Lietuvai ruošiantis stoti į Europos Sąjungą, buvo pradėtas vykdyti telefonų numeracijos plano keitimas. Teisiniuose dokumentuose tada buvo nustatytas nacionalinis prefiksas 0, kuris turėjo pakeisti 8. Už numeracijos įgyvendinimą tapo atsakinga tuo metu neseniai įsteigta Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Daugiau kaip po 20 metų, nebelikus techninių kliūčių, jau galime pradėti atsisveikinimo su 8 prieš ryšio numerius procesą, rašoma anksčiau šiemet išplatintame RRT pranešime spaud...

Pašto rinkos pajamos pernai augo 7,6 proc. ir siekė 257,2 mln. eurų, rodo Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenys. Anot RRT, tai didele dalimi lėmė pašto paslaugų kainų augimas, nes pašto siuntinių skaičius pernai išliko beveik nepakitęs – apie 45,5 mln., o korespondencijos siuntų kiekiai sumažėjo 14,4 proc. iki 39,8 mln. „Nepaisant to, infliacija akivaizdžiai atsispindi pajamų statistikoje. Nors pašto siuntinių kiekis išliko panašus, visgi pernai fiksuotas 7,4 proc.

Kvalifikuotą elektroninį parašą pernai naudojo 32 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų – 3 procentiniais punktais daugiau nei 2021 metais, rodo Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) užsakymu atliktas tyrimas. RRT Skaitmeninių paslaugų reguliavimo grupės vadovas Vaidotas Ramonas teigė, kad nuo 2014 metų naudojimasis e. parašu išaugo daugiau nei penkis kartus. „Nuo 2014 metų, kuomet kvalifikuotą elektroninį parašą naudojo tik 6 proc.

Mobiliuosius duomenis pernai Lietuvoje sparčiausiai gavo ir siuntė telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“ tinklo vartotojai, rodo Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) atliktas mobiliosios interneto prieigos paslaugų kokybės rodiklių įvertinimas.

Surinkus lietuvišką numerį, kurio pradžia yra 8, ilgainiui susisiekti su kitu pašnekovu nebus galima, trečiadienį Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) pranešė.

Dar 2002 metais, Lietuvai ruošiantis stoti į Europos Sąjungą, buvo pradėtas vykdyti telefonų numeracijos plano keitimas. Teisiniuose dokumentuose tada buvo nustatytas nacionalinis prefiksas 0, kuris turėjo pakeisti 8. Už numeracijos įgyvendinimą tapo atsakinga tuo metu neseniai įsteigta Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Daugiau kaip po 20 metų, nebelikus techninių kliūčių, jau galime pradėti atsisveikinimo su 8 prieš ryšio numerius procesą, rašoma RRT pranešime spaudai.

Lietuvos pašto prašymas valstybei kompensuoti 5,1 mln. eurų nuostolį, patirtą dėl universaliosios paslaugos teikimo 2021 metais, yra pagrįstas, antradienį pranešė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Susisiekimo ministerijai pateiktoje tarnybos išvadoje nurodoma, kad su paslaugos teikimu susiję nuostoliai turi būti kompensuojami valstybės, jeigu paslauga jos teikėjui yra pernelyg didelė našta.

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) trečiadienį pranešė, jog daugėja pranešimų apie draudžiamą skleisti ir neigiamą poveikį nepilnamečiams darantį turinį internete. Pasak RRT, trečiąjį šių metų ketvirtį internetine karštąja linija „Švarus internetas“ gauta 420 pranešimų, tuo tarpu tokiu pat laikotarpiu 2021-aisiais buvo gauti 222 tokie pranešimai.

Bendrosios pašto rinkos pajamos antrąjį ketvirtį siekė 61,9 mln. eurų – 7,8 proc. daugiau nei pirmąjį ketvirtį ir 4,9 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Daugiausia pajamų – 48,4 mln. eurų – gauta už pašto siuntinių siuntimą, jos sudarė 78,3 proc. visų bendrųjų pašto sektoriaus pajamų, pranešė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Antrąjį ketvirtį iš viso išsiųsta 20,9 mln. pašto siuntų – 1,6 proc. daugiau nei prieš ketvirtį, bet 9,3 proc. mažiau nei prieš metus.

Penktadienį baigėsi statymai paskutiniame 5G tinklo 700Mhz dažnių juostos aukcione, BNS patvirtino Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Formaliai šio aukciono procedūros bus užbaigtos pirmadienį, kai bus paskelbta, kas ir už kiek įsigijo vadinamąsias bazines 713-733 MHz ir 768-788 MHz radijo dažnių juostas, daugiausia naudojamas efektyviam teritorijos padengimui, mažiau gyvenamose vietovėse.

Pastaruoju metu sunku surasti prekę ar paslaugą, kuri būtų atpigusi. Kai žmonių atlyginimai, kitos išmokos nesikeičia ar didėja ne taip greitai, kaip infliacija, realios jų pajamos traukiasi – už tą pačia sumą jie gali nusipirkti visko mažiau. Taigi, nieko keisto, kad nauji reikalavimai mokėti daugiau kelia pasipiktinimą. Į portalą tv3.lt kreipęsis skaitytojas Edgaras pasipiktino, kad daugiau mokėti už paslaugas pareikalavo ir bendrovė „Cgates“, kurios klientas jis yra.

Bendros Lietuvos ryšių sektoriaus pajamos praėjusiais metais viršijo 1 mlrd. eurų ir buvo 7 proc., arba 65,1 mln. eurų didesnės nei 2020-aisiais, pranešė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Per metus išaugo abiejų sektoriaus rinkų pajamos: elektroninių ryšių – 4,1 proc., arba 30,2 mln. eurų., pašto paslaugų – 17,1 proc., arba 34,9 mln. eurų, nurodoma trečiadienį išplatintame tarnybos pranešime. „Lietuvos ryšių sektorius išlieka vienas dinamiškiausių mūsų šalies ūkio sektorių.

Praėjusiais metais apie draudžiamą skleisti ar žalingą turinį internete karštąja linija „Švarus internetas“ gauta 3558 pranešimai – pustrečio karto daugiau nei užpernai, trečiadienį pranešė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). 2020 metais gauti 1373 pranešimai. Karštoji linija „Švarus internetas“ veikia nuo 2007 metų. „Tai yra rekordinis pranešimų skaičius nuo interneto karštosios linijos įkūrimo pradžios“, – rašoma pranešime.

Nuo užsirašymo pas gydytoją, galimybių paso atnaujinimo, iki apsipirkimo internetu ir el. banko – daugelis elektroninių paslaugų neįmanomos be jūsų tapatybės nustatymo. Vienas iš populiariausių būdų tai padaryti – programėlė „Smart ID“. Vis dėlto neapsigaukite: ją kuriantis verslas neįspėjęs staiga jus gali visiškai atjungti ir palikti be nieko. Į tokią situaciją patekęs portalo tv3.lt skaitytojas įspėja kiekvieną, kuris turi telefoną ir naudojasi „Smart ID“ programėle.

Seime skinasi kelią ketinimai įpareigoti didžiausią šviesolaidinio ryšio rinką Lietuvoje užimančią bendrovę „Telia“ teikti pigesnes didmenines paslaugas. „Telia“ tvirtina, kad taip norima pasinaudoti jos investicijomis ir dangstyti kitų ryšio tiekėjų veiklos neefektyvumą. Parlamentinis Ekonomikos komitetas trečiadienį nutarė siūlyti Seimui Elektroninių ryšių įstatymu įpareigoti įmones, turinčias suteikti didmeninę prieigą prie savo infrastruktūros ir valdančias daugiau negu 40 proc.

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) antrąjį šių metų ketvirtį gavo 832 pranešimus apie neteisėtą ar žalingą turinį internete – keturis kartus daugiau nei pernai balandžio-birželio mėnesiais (189 pranešimai). Interneto naudotojai siuntė pranešimus apie internete rastą informaciją, susijusią su rasinės ir tautinės nesantaikos kurstymu, pornografija, vaikų seksualiniu išnaudojimu, smurtu ar patyčiomis prieš asmenis, narkotinių medžiagų platinimu, taip pat apie neleistiną asmeninės informacijos skelbimą...

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) pirmąjį šių metų ketvirtį gavo 1264 pranešimus apie neteisėtą ar žalingą turinį internete – penkis kartus daugiau nei pernai sausio-kovo mėnesiais (250 pranešimų). Interneto naudotojai siuntė pranešimus apie informaciją, susijusią su rasinės ir tautinės nesantaikos kurstymu, pornografija, vaikų seksualiniu išnaudojimu, smurtu ar patyčiomis prieš asmenis, narkotinių medžiagų platinimu, taip pat apie neleistiną asmeninės informacijos skelbimą, teigiama RRT pranešime...