rinkimai
Rinkimai
Rinkimai Lietuvoje – tai procesas, kai šalies piliečiai balsuodami išreiškia savo valią rinkdami atstovus į įvairias valdžios institucijas. Lietuvoje vyksta kelių tipų rinkimai: Seimo rinkimai, Prezidento rinkimai, Europos Parlamento rinkimai bei savivaldybių tarybų ir merų rinkimai. Šie rinkimai reguliariai vyksta pagal nustatytą grafiką ir yra pagrindinis demokratijos mechanizmas šalyje, leidžiantis piliečiams tiesiogiai dalyvauti valdžios formavime.
Seimo rinkimai vyksta kas ketverius metus, renkant 141 Seimo narį, kurie atstovauja tautai įstatymų leidžiamojoje institucijoje. Seimo rinkimai Lietuvoje yra mišrūs – 70 narių renkama pagal proporcinę sistemą, o likę 71 – vienmandatėse apygardose pagal daugumos balsavimo sistemą. 2024 m. spalio 13 d. vyks Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai.
Prezidento rinkimai 2024. Gitanas Nausėda triuškinamai laimėjo rinkimus: dėkoja Lietuvos žmonėms
Sekmadienį Lietuvoje vyks antrasis prezidento rinkimų turas, kuriame susitiks perrinkimo siekiantis šalies vadovas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė. Vykstant antrajam prezidento rinkimų turui policija iki 14 val. sulaukė 9 pranešimų apie galimus pažeidimus, surašyti du administracinio nusižengimo protokolai.
Svarbiausi įvykiai:
00:38 | Štai, kur Gitanas Nausėda sulaukė daugiausiai palaikymo
Šalčininkų rajone absoliuti dauguma – 90 proc.
Vienos lyties porų teisę įsivaikinti Nausėda ir Šimonytė vertina skirtingai
Į prezidentus kandidatuojantis dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda mano, kad net sureguliavus tos pačios lyties porų civilinius santykius tokioms poroms neturėtų būti suteikta teisė įsivaikinti. Savo ruožtu jo oponentė premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad homoseksualios poros puikiai sugebėtų išauginti vaikus. Visgi, jos teigimu, tokį įstatymą šiuo metu svarstyti būtų per anksti. Pasak kandidatės, visų pirma reikia teisiškai sureguliuoti tos pačios lyties porų santykius.
VRK pradėjo tyrimą dėl galimos politinės reklamos Vaišvilos spaudos konferencijose
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nutarė pradėti tyrimą dėl signataro Zigmo Vaišvilos Seime rengtų spaudos konferencijų, kuriose dalyvavo ir prezidento prezidento posto siekęs Eduardas Vaitkus.
Sprendimas pradėti tyrimą dėl galimos politinės reklamos priimtas peržiūrėjus ir įvertintus nuo praėjusių metų gruodžio 29 d. Z. Vaišvilos rengtas spaudos konferencijas.
Ekspertas apie Šimonytės šansus: „Juk nestatai už žirgą, kuris matai, kad šlubas“
Iki prezidento rinkimų finalo likus vos porai dienų, TV3 žinios nusprendė pasižvalgyti po kandidatų rinkimines pinigines. Pas vieną kandidatą piniginė pilnesnė, o pas kitą – spalvingesnė. Dabartinei premjerei Ingridai Šimonytei daugiausiai pinigų davė konservatorių partija. Tuo metu prezidentui Gitanui Nausėdai dešimtimis tūkstančių eurų pervedė stambūs verslininkai, žinomų įmonių įkūrėjai.
Daugiau apie tai – TV3 žinios.
Šimonytė apie darbą su Blinkevičiūtės socialdemokratais koalicijoje: „Tiesą sakant, nematau, kodėl to negalėtų būti“
Prezidento rinkimuose dalyvaujanti premjerė Ingrida Šimonytė stebisi viešojoje erdvėje įsitvirtinusia nuostata, kad naujai išrinktam šalies vadovui teks dirbti su centro kairės Seimu ir Vyriausybe. Pasak jos, nurašyti konservatorius ir būsimos valdančiosios koalicijos scenarijus konstruoti be jos atstovaujamos jėgos – ankstyva.
„Mano supratimu, socialdemokratų ir Tėvynės sąjungos rezultatai gali būti labai panašūs.
Antrajame prezidento rinkimų ture išankstiniame balsavime valią pareiškė beveik 166 tūkst. rinkėjų
Per tris išankstinio balsavimo dienas antrajame prezidento rinkimų ture iš viso balsavo beveik 166 tūkst. rinkėjų, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).
VRK duomenimis, iki ketvirtadienio 20 val., rinkėjų aktyvumas pasiekė beveik 7 proc. nuo bendro visų Lietuvoje balsuojančių rinkėjų skaičiaus.
Per tris išankstinio balsavimo dienas didžiausią aktyvumą rodo Neringos savivaldybės gyventojai (22 proc.).
Aktyviai balsuojama ir Birštone, 15,4 proc.
VRK: antrajame prezidento rinkimų ture valią pareiškė 103,5 tūkst. rinkėjų
Per dvi išankstinio balsavimo dienas antrajame prezidento rinkimų ture iš viso balsavo daugiau kaip 96 tūkst. rinkėjų. Dar per 7 tūkst. jų balsavo specialiuosiuose punktuose, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).
VRK duomenimis, tai yra 4,31 procento nuo bendro visų Lietuvoje balsuojančių rinkėjų skaičiaus. Rinkėjų aktyvumas kol kas yra labai panašus kaip ir pirmajame prezidento rinkimų ture.
Kaliniai balsuoja aktyviau nei esantys laisvėje: pasipasakojo, ką ir kodėl pasirenka
Antrąją išankstinio balsavimo rinkimuose dieną tauta atiduoda savo balsą ir renka naują šalies vadovą. Vyriausiosios rinkimų komisijos teigimu, nors didžiuosiuose miestuose prie balsavimo punktų žmonių eilės nesiformuoja, Lietuvos mastu rinkėjai balsuoja netgi aktyviau nei pirmajame ture.
Lyginant pirmąsias išankstinio balsavimo dienas tiek pirmame, tiek antrame ture – vakar balsavo 5 tūkstančiais daugiau rinkėjų. Prezidento rinkimuose balsuoja ir kaliniai.
JK premjeras paskelbė, kad visuotiniai rinkimai bus rengiami liepos 4 dieną
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas trečiadienį paskelbė, kad visuotiniai rinkimai šalyje bus rengiami liepos 4 dieną.
„Šiandien kiek anksčiau kalbėjau su Jo Didenybe karaliumi ir paprašiau paleisti parlamentą. Karalius patenkino šį prašymą ir liepos 4 dieną surengsime visuotinius rinkimus“, – sakė jis.
Valatka apie Nausėdos kadenciją: penkerius metus pragyveno kaip aikštingas vaikas, kuriam per mažai pagarbos
Jau visai greitai paaiškės, kas taps sekančiu Lietuvos Respublikos prezidentu. Kova dėl svarbiausio valstybės posto identiška prieš 5 metus įvykusiems rinkimams – susitinka dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min.
REKLAMA
REKLAMA
VRK: užsienyje balsuojančius rinkėjus balsavimo biuleteniai pasieks artimiausiu metu
Užsienyje gyvenantiems rinkėjams, užsiregistravusiems balsuoti paštu, vokai su balsavimo biuleteniais išsiųsti praėjusią savaitę ir turėtų pasiekti juos artimiausiomis dienomis, praneša Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).
Tam, kad užsienyje balsuojantys rinkėjai biuletenius gautų greičiau, kartu su prezidento antrojo rinkimų turo biuleteniu siunčiamas ir rinkimų į Europos Parlamentą biuletenis.
Antrajame prezidento rinkimų ture prabalsavęs Landsbergis: Šimonytės lyderystės reikės ir ateityje
Trečiadienį išankstiniame balsavime antrajame prezidento rinkimų ture savo balsą atidavė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
„Balsavau už Ingridą, kurios lyderyste pasitikėjau ir kuri Lietuvai bus reikalinga ir ateityje”, – sakė G. Landsbergis.
Antradienį prasidėjo tris dienas truksiantis išankstinis balsavimas prezidento rinkimų antrajame ture. Pagrindinė rinkimų diena – sekmadienis.
Pirmąją išankstinio balsavimo dieną prezidento rinkimų antrajame ture balsavo daugiau kaip 41,5 tūkst. rinkėjų
Pirmąją išankstinio balsavimo dieną prezidento rinkimų antrajame ture iš viso balsavo daugiau kaip 41,5 tūkstančio rinkėjų. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, tai yra 1,7 procento nuo bendro visų rinkėjų skaičiaus.
„Balsavimas pirmąją dieną vyko ramiai, net ir piko valandomis susiformavusios rinkėjų eilės judėjo greitai.
Prasidėjo rinkimų antras turas ir Šimonytė kirto Nausėdai: nežinau, ar jis supranta, kas yra konservatorius
Lietuviai vėl keliauja rinkti Prezidento – prasidėjo išankstinis balsavimas antrajame ture. Tiesa, šįkart žmonių jau gerokai mažiau nei prieš dvi savaites.
Kaune pasirodęs už Igną Vėgėlę pirmajame ture agitavęs valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis dabar jau ragina balsuoti už Nausėdą ir aiškina, kad naujos sudėties Seimas po rinkimų su šalies vadovu sutars geriau.
O abu kandidatai – Nausėda ir Šimonytė – debatuose susiginčijo, kuris iš jų yra labiau konservatorius.
Iki EP rinkimų likus kelioms savaitėms, didžiausiu biudžetu kampanijai kol kas gali pasigirti „valstiečiai“
Iki Europos Parlamento (EP) rinkimų likus kiek mažiau nei trims savaitėms, kol kas didžiausia suma rinkiminėje sąskaitoje gali pasigirti „valstiečiai“ – jų biudžete, antradienio ryto duomenimis, 314,94 tūkst. eurų, skelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) internetinėje svetainėje. Didžiąją dalį – 290 tūkst. eurų – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) biudžeto rinkimams sudaro partijos skirtos lėšos, likusią sumą – 24,94 tūkst. eurų – partijai suaukojo fiziniai asmenys.
Irena Segalovičienė apie Nausėdą: „Prezidentas yra lyderis iš didžiosios raidės“
Jeigu šalies vadovas Gitanas Nausėda bus perrinktas antrajai kadencijai ir savo komandoje norės matyti dabartinę vyriausiąją patarėją Ireną Segalovičienę, ši tikina padarysianti viską, kad galėtų padėti prezidentui įgyvendinti užsibrėžtus tikslus.
Darbo partijai ateina galas? Ekspertas mato jos saulėlydį: „Liko pačioje uodegoje“
Kol po Prezidento rinkimų pirmojo turo kai kurios partijos jau svajoja apie šlovę ir per Seimo rinkimus jau ruošiasi perimti valdžią, kitos, net ir gerai žinomos, nesukrapštė nė poros procentų balsų. Politologai aiškina, kad žmonių nusiteikimą, už ką balsuos parlamento rinkimuose, prezidento rinkimai jau šiek tiek atskleidė.
Prasidėjus išankstiniam antro turo balsavimui, VRK pirmininkė tikisi sklandaus proceso
Antradienį prasidėjus išankstiniam antrojo prezidento rinkimų turo balsavimui nuo ryto prie balsavimo vietų nusidriekė rinkėjų eilės. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkės Linos Petronienės teigimu, nuo 7 valandos balsuoti iš anksto jau atvyko beveik 300 rinkėjų.
„Lukiškių aikštėje šiuo metu yra daugiausia atvykusių rinkėjų, užsiregistravę 58, o šiaip yra apie 270 jau atvykusių“, – LRT radijui sakė VRK pirmininkė.
Valstybinė žiniasklaida: Iranas prezidento rinkimus surengs birželio 28 dieną
Irano valstybinė žiniasklaida pirmadienį paskelbė, kad prezidento rinkimai šalyje įvyks birželio 28 dieną.
Rinkimai organizuojami per sraigtasparnio katastrofą žuvus prezidentui Ebrahimui Raisi ir jo palydai.
„Rinkimų kalendorius patvirtintas per teismų sistemos, vyriausybės ir parlamento vadovų susitikimą“, – paskelbė valstybinė televizija.
„Pagal pradinį Sergėtojų tarybos susitarimą nuspręsta, kad 14-ieji prezidento rinkimai bus surengti birželio 28 dieną“, – sakoma pranešime.
Bendražygiai prabilo apie asmenines Šimonytės ir Nausėdos savybes: įvardijo, kokie jie žmonės
Jau po mažiau nei savaitės paaiškės, kas ateinančius penkerius metus bus Lietuvos prezidentas. Dėl šio posto sekmadienį kausis dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė.
Nors abu kandidatai jau gerai žinomi šalies gyventojams, kai kurios asmeninės savybės galėjo likti neatskleistos.
Žiniasklaida: prezidento rinkimai Irane galėtų įvykti iki birželio pabaigos
Nauji prezidento rinkimai Irane po prezidento Ebrahimo Raisi žūties galėtų įvykti dar birželio gale, pranešė Irano studentų naujienų agentūra (ISNA).
Teigiama, kad rinkimų data galėtų būti birželio 28 d. o kandidatų registracija prasidėtų gegužės 28 d., pranešė ISNA, remdamasi rinkimų komisijos atstovo suteikta informacija.
Žemaitaitis rėžė, kad Lietuvoje neturime politologų: „Jie man primena iš Kremliaus pabėgusius Solovjovus“
Jei dėl antrojo prezidento rinkimų turo varžėsi trys kandidatai, tai likę 5 kandidatai medžiojo politinę naudą savo ateičiai. Daliai jų pavyko – visus gerokai nustebino Remigijaus Žemaitaičio populiarumas, nuostabą sukėlė ir prorusiško kandidato Eduardo Vaitkaus gauti balsai.
Gyventojai niršta išvydę šį vaizdo įrašą: Lietuvos pilietis apgailestavo, kad negali balsuoti už Putiną ar Medvedevą
Gyventojai pasipiktinę socialiniuose tinkluose „TikTok“ ir „Facebook“ piliečio skleidžiama neapykanta Lietuvai ir tvirtina, kad lietuvių kalba – paukščių kalba bei apgailestavo, jog rinkimų biuletenyje tarp kandidatų į prezidentus esą nebuvo Rusijos prezidento Vladimiro Putino ar Rusijos Saugumo tarybos vicepirmininko Dmitrijaus Medvedevo pavardžių. Pats vyras tvirtina, kad yra prieš Lietuvos dabartinę valdžią, o Rusijos politikų paminėjimas esą buvo tik juokas.
Kur po rinkimų dingsta biuleteniai? Paaiškėjo tiesa
Pasibaigus balsavimui prezidento rinkimų pirmame ture, skaitytojai ėmė klausti, kur dingsta po balsavimo likę biuleteniai, vokai ir kita panaudota medžiaga.
Kas su ja daroma, paaiškina Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) patarėja, laikinai vykdanti Mokymų ir komunikacijos skyriaus vedėjo pareigas Diana Daubarė.
Kaip nurodė VRK patarėja, suskaičiavus balsus, biuleteniai (galiojantys ir negaliojantys) dedami į didįjį plastikinį voką, kuris dedamas į balsavimo apylinkės antrąjį maišą.
Tuskas įspėja Baltijos šalis ir Suomiją dėl Rusijos kišimosi: tai įvyks svarbios datos išvakarėse
Europos Parlamento (EP) rinkimams gresia Rusijos kišimasis. Šią informaciją jau turi Lenkijos specialiosios tarnybos, praneša šalies premjeras Donaldas Tuskas.
Pasak jo, Europos Sąjungos (ES) Tarybos posėdyje buvo aptartas klausimas dėl Rusijos pasirengimo kištis į procesą EP rinkimų išvakarėse.
„Tai jau ne pirmas toks atvejis, tačiau kiekvieną kartą mastas vis didesnis ir keliantis vis didesnį nerimą.
DIENOS PJŪVIS. Žemaitaitis prieš Žalimą – kokius signalus prezidento rinkimai siunčia Seimo rinkimams?
Jei dėl antrojo prezidento rinkimų turo varžėsi trys kandidatai, tai likę 5 kandidatai medžiojo politinę naudą savo ateičiai. Daliai jų pavyko – visus gerokai nustebino Remigijaus Žemaitaičio populiarumas, nuostabą sukėlė ir prorusiško kandidato Eduardo Vaitkaus gauti balsai. Ir jeigu šie kandidatai po rinkimų nakties liko laimingi, tai kitus tris galima užtikrintai vadinti patyrusiais skaudžius pralaimėjimus.
Skvernelis prakalbo apie beprecendentį įvykį per prezidento rinkimus: „Nekreipti dėmesio į tai negalima“
2024 metų prezidento rinkimų fenomenas – gydytojas Eduardas Vaitkus, neslepiantis savo meilės Rusijai ir kartojantis prokremlišką naratyvą, susilaukė daugiau kaip 100 tūkst. balsavimo teisę turinčių piliečių balsų. Šio kandidato rinkėjų portretas, pasak ekspertų, gana aiškus – užsimerkia prieš teroristinės valstybės vykdomus nusikaltimus Ukrainoje, ilgisi sovietmečio ir palaiko Vladimiro Putino idėjas.
Lietuva renka prezidentą – kas nustebino I-ajame ture ir kaip atrodys politinė dėlionė rudenį?
Per penkerius metus Lietuvos žmonės nepersigalvojo, grumtis dėl prezidento posto ir vėl siunčia Gitaną Nausėdą ir Ingridą Šimonytę. Tiesa, tos grumtynės gali būti tik teorinės – politologai dabartinės premjerės galimybes laimėti prilygina kone stebuklui. O ilgus mėnesius intrigą dėl galimos sėkmės išlaikęs Ignas Vėgėlė liko už rinkimų borto. Jis rezultatą vadina „neblogu“, o ar tęs politinę karjerą ir ar eis į Seimo rinkimus su „valstiečiais“, žada paskelbti vasaros pradžioje.
Premjerei Ingridai Šimonytei politologas įžvelgia rimtą problemą: tapo savotiška įkaite
Premjerei Ingridai Šimonytei patekus į antrąjį turą šansai laimėti prieš Gitaną Nausėdą beveik neįmanomi, teigia politologai. Tą rodo ir stipriai sumažėjęs jos palaikymas, lyginant su 2019 metų prezidento rinkimų pirmuoju turu – prarasta virš 160 tūkst. balsų. Rezultatai rodo, kad didžiuosiuose miestuose I. Šimonytę palaikė mažiau žmonių nei per praeitus prezidento rinkimus, o mažesnėse savivaldybėse palaikymas kritęs dar labiau.
Europarlamento atstovas: šie rinkimai bus lemiami visai Europai, tad verčiau jais domėtis
Birželio pradžioje įvyksiantys Europos Parlamento rinkimai galbūt yra svarbiausi per visą senojo žemyno ir Europos Sąjungos (ES) istoriją. Tai jusdami, europiečiai ketina juose dalyvauti aktyviau nei iki šiol.
Taip video laidai „ELTA zoomas“ sakė Europos Parlamento komunikacijos vadovas bei atstovas spaudai Jaume Duch. Be to, pasak jo, pagrindinis dalykas, kuris rūpi rinkėjams – taika bei demokratija ir iššūkiai joms.
DIENOS PJŪVIS. Istorija kartojasi – ką rodo prezidento rinkimų rezultatai?
Prezidento rinkimų rezultatai rodo, kad į antrąjį rinkimų turą pateko dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė. O tai yra geras scenarijus G. Nausėdai, nes 2019 metų rinkimuose jis prieš I. Šimonytę laimėjo į vienus vartus.
Kalbinti politologai teigia, kad dabartinis šalies vadovas susirinks didelę dalį „protesto“ balsų, ir intrigos neprognozuoja.
Užsienyje balsavo per 37 tūkst. piliečių, didesnė dalis palaikė Šimonytę
Užsienyje per prezidento rinkimus balsavo 37,7 tūkst. Lietuvos piliečių, didesnė dalis jų palaikė konservatorių kandidatę premjerę Ingridą Šimonytę, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.
Anot jų, rinkėjų sąrašuose balsuoti užsienyje buvo įrašyti 65,6 tūkst. rinkėjų. Iš jų savo valią pareiškė 37,7 tūkst. arba 57,52 procento.
Už I. Šimonytę balsavo 39,2 proc. piliečių, už antros kadencijos prezidento poste siekiantį Gitaną Nausėdą – 28,37 procento.
NKSC: su rinkimais susijusių kibernetinių incidentų nefiksuota
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) praneša savaitgalį nefiksavęs su rinkimais susijusių kibernetinių incidentų.
„Sekmadienį fiksavome kelis nereikšmingus incidentus, tačiau nei vienas iš jų nebuvo susijęs su rinkimų procesu“, – Krašto apsaugos ministerijos pranešime cituojamas NKSC direktoriaus pavaduotojas Antanas Aleknavičius.
Tiesiogiai. Kandidatų į prezidentus komentarai po I-ojo rinkimų turo
Perrinkimo siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį sakė neabejojantis, kad surinks daugiausiai balsų per pirmąjį rinkimų turą, o antrajame ture, kaip ir tikėjosi, jis kovos su premjere Ingrida Šimonyte. Paaiškėjus, kad premjerė Ingrida Šimonytė pateko į antrąjį prezidento rinkimų turą, štabe – džiaugsmas ir aplodismentai.
Laukia antras prezidento rinkimų turas: ekspertai prognozuoja, ko laukti
Į antrą Lietuvos prezidento rinkimų turą patekus Gitanui Nausėdai ir Ingridai Šimonytei, BNS kalbinti politologai teigia, kad dabartinis šalies vadovas susirinks didelę dalį „protesto“ balsų, ir intrigos neprognozuoja.
Pasak Mykolo Romerio universiteto lektorės Rimos Urbonaitės, dabar I. Šimonytei reikia solidžiai pasirodyti debatuose, tačiau politologė nemano, kad tai galėtų turėti lemiamos reikšmės rinkimų baigčiai.
Ketvirtą vietą užėmęs kandidatas į prezidentus Žemaitaitis: „Iš tikrųjų, tai yra pergalė“
Pasirodymą prezidento rinkimuose baigęs Remigijus Žemaitaitis džiaugiasi pasiektais rezultatais. Anot jo, užsibrėžtas tikslas – užimti ketvirtą vietą ir surinkti apie 10 proc. gyventojų palaikymo buvo pasiektas.
„Iš tikrųjų, tai yra pergalė. Jeigu ir toliau išlaikome 10 proc. rinkėjų, tai 160 tūkst. balsavusių žmonių mus palaiko. Tai didžiulis pasiekimas“, – teigė R. Žemaitaitis.
Gitanas Nausėda demonstruoja pasitikėjimą: priminė 2019 metų rinkimus
Prezidento rinkimų rezultatai rodo, kad į antrąjį rinkimų turą pateko dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė. O tai yra geras scenarijus G. Nausėdai, nes 2019 metų rinkimuose jis prieš I. Šimonytę laimėjo į vienus vartus.
„Jūs, turbūt, prisimenate 2019 metų rezultatus? Aš tada startavau iš blogesnės pozicijos, bet pabaigiau sėkmingai.
Kubilius pirmą kartą prabilo viešai: Seime valdančiąją koaliciją galėtų sudaryti dabartiniai valdantieji su Skvernelio partija
Pirmojo prezidento rinkimų turui artėjant link kulminacijos, europarlamentas Andrius Kubilius pasidalino neabejojęs nuo pat pradžių, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatė Ingrida Šimonytė bus antrajame ture. Specialioje „TV3 Žinios.
Blinkevičiūtei vienas klausimas neduoda ramybės: o kur Gabrielius Landsbergis?
„O kur yra konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis? Jo nėra“, – po sekmadienį įvykusio prezidento rinkimų pirmojo turo balsavimo pastebėjimu dalinosi Socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Politikę neramina tai, kad jo vadovaujamos partijos kandidatei Ingridai Šimonytei laukiant rezultatų, G. Landsbergis apsitvėrė tylos siena.
„Jo partijos atstovė dalyvauja rinkimuose. Nėra jokios jo atsakomybės – jis kažkur pasislėpęs.
Stebinantys pirmieji rezultatai: aišku, ką renkasi Žemaitija ir Aukštaitija – Šimonytė Vilniuje lenkia Nausėdą
Balsavimas Lietuvos prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės baigėsi. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, iš viso savo rinkiminę valią pareiškė 59,37 proc. rinkėjų.
21 valandos duomenimis, rinkimuose pirmauja antros prezidento kadencijos siekiantis Gitanas Nausėda (51,21 proc. visų rinkėjų balsų).
Antroje vietoje – eksparlamentaras Remigijus Žemaitaitis (14,1 proc. visų rinkėjų balsų). Jis vienareikšmiškai pirmauja visoje Žemaitijoje.
Ingrida Šimonytė neabejoja: antro rinkimų turo prireiks, į jį pateksiu
Prezidento posto siekianti premjerė Ingrida Šimonytė mano, kad antrojo rinkimų turo prireiks ir neabejoja į jį pateksianti.
„Esu tikra“, – į klausimą, ar prireiks antro turo ir ar mano, kad į jį pateks, sakė I. Šimonytė.
Visgi konservatorių iškelta kandidatė nelinkusi spekuliuoti, ar didesnis rinkimų aktyvumas jai bus palankus.
Eduardo Vaitkaus fenomenas: jau dviejose apylinkėse užtikrintai pirmauja
Skelbiami pirmieji balsavimo rezultatai ir Eduardas Vaitkus pirmauja kai kuriose savivaldybėse. Šiuo metu suskaičiuotos 373 apylinkės iš 1895 apylinkių.
Pirminiais VRK duomenimis, Šalčininkų rajono savivaldybėje E. Vaitkus pirmauja – 41,50 proc. balsų.
Visagino savivaldybėje E. Vaitkus pirmauja – 39,22 proc. balsų.
VRK duomenimis, 12 iš 60 Lietuvos savivaldybių balsavo per 60 proc. rinkėjų.
STEBĖKITE TIESIOGIAI. Speciali „TV3 Žinios. Rinkimai“ laida – detali prezidento rinkimų apžvalga
Lietuvoje vyksta 2024 m. prezidento rinkimai, kuriuose kandidatai siekia užimti šalies vadovo postą. Prezidento rinkimų ir referendumo dėl dvigubos pilietybės aktyvumas sekmadienį vakare yra keliais procentiniais punktais didesnis nei 2019 metais, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys.
Apie tai, kaip vyksta rinkimai, kas veržiasi į priekį ir ar turėsime II-ajį turą – TV3 televizijos eteryje speciali „TV3 Žinios.
Dalyje rinkimų apylinkių – pretenzijos rinkėjams: ragino imti du biuletenius
Balsavimas Lietuvos prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės baigėsi. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, iš viso savo rinkiminę valią pareiškė 59,37 proc. rinkėjų. Nors rimtų pažeidimų beveik nefiksuota, nesklandumų ir pretenzijų rinkimuose išvengti nepavyko.
VRK sulaukė keleto pranešimų apie galimai senkančias biuletenių atsargas rinkimų apylinkėse.
Ignas Vėgėlė apie rinkėjų aktyvumą: „Manau, kad (man) palanku“
Prezidento posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė sako, jog didelis rinkėjų aktyvumas rodo pokyčių norą ir bus jam palankus tikintis vietos antrajame ture.
„Manau, kad (man) palanku, – LRT televizijai sekmadienį sakė teisininkas. – Didesnis aktyvumas rodo, kad daugiau žmonių atėjo ir norėjo išreikšti savo balsą – jie nori tam tikrų pokyčių, aš tokią turiu viltį.“
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, sekmadienį savo valią pareiškė 47,78 proc. rinkėjų. Dar 11,59 proc.
Kauniečiai pasipiktinę – kai kuriose apylinkėse pasibaigė rinkimų biuleteniai
Paskutinę valandą Kaune kai kuriose apylinkėse atvykę balsuoti kauniečiai pasipiktino, kai pamatė, kad pasibaigė rinkimų biuleteniai.
Vyriausiajai rinkimų komisija tv3.lt pranešė, kad žinoma situacija, kad kelios apylinkės buvo priartėjusios prie ribos, kai galėjo pritrūkti balsavimo biuletenių.
Tokiais atvejais nedelsiant informuojama savivaldybės rinkimų komisija, susisiekiama su kitomis aplinkinėmis balsavimo vietomis ir senkančių biuletenių atsargos yra labai greit papildomos.
Prezidento rinkimų aktyvumas toliau lenkia 2019-uosius
Prezidento rinkimų ir referendumo dėl dvigubos pilietybės išplėtimo aktyvumas sekmadienį pavakare yra keliais procentiniais punktais didesnis nei balsavime 2019 metais, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys.
Anot jų, rinkimų dieną iki 18 val. ir iš anksto balsavo 53,42 proc. rinkėjų – 41,83 proc. sekmadienį ir 11,59 proc. iš anksto.
Prieš penkerius metus iki atitinkamo laiko balsavo 50,43 proc. rinkėjų. Rinkimų dieną tuo metu aktyvumas siekė 39,68 proc.
„Baltosios pirštinės“: gauta daugiau nei 80 pranešimų apie galimus pažeidimus
Sekmadienį vykstančių prezidento rinkimų ir referendumo dėl pilietybės balsavime „Baltosios pirštinės“ gavo daugiau nei 80 pranešimų apie galimus rinkimų pažeidimus.
Kaip skelbiama organizacijos pranešime žiniasklaidai, stebėtojai jau apsilankė daugiau nei 120 apylinkių trečdalyje Lietuvos savivaldybių, tačiau rimtesnių pažeidimų nefiksuota.
Sociologė prognozuoja, kad rinkėjų aktyvumas bus didesnis nei 2019 m.: staigmenų dėl referendumo tikėtis neverta
Sekmadienį vykstančių prezidento rinkimų aktyvumas veikiausiai bus keletu procentinių punktų didesnis nei prieš penkis metus, sako „Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė. Pasak jos, galima tikėtis, kad prie balsadėžių šiuose rinkimuose ateis apie 60 proc. piliečių.
„Rinkimų aktyvumas veikiausiai suksis apie 58 proc. Iki 60 procentų. Jei pažiūrėtume į išankstinį balsavimą, tai jis procentiniu punktu didesnis nei anksčiau. Rinkimų dieną – panašiai.
Laisviečiai apie rinkimų rezultatus: „Mūsų laukia didelė kova už vakaruose esančią Lietuvą“
Laisvės partijos kandidatas į prezidentus Dainius Žalimas, rinkimų naktį leidžiantis Laisvės partijos štabe, buvo pasitiktas garsiais plojimais ir palaikymo šūksniais. Tačiau jis ir partijos pirmininkė kandidato rezultatais nėra itin patenkinti. Ypač nustebino Vaitkaus ir Žemaitaičio sėkmė.
Dainių Žalimą aplenkusio R. Žemaitaičio ir E. Vaitkaus sėkmė nustebino Laisvės partijos pirmininkę Aušrinę Armonaitę.
