rinkimai
Rinkimai
Rinkimai Lietuvoje – tai procesas, kai šalies piliečiai balsuodami išreiškia savo valią rinkdami atstovus į įvairias valdžios institucijas. Lietuvoje vyksta kelių tipų rinkimai: Seimo rinkimai, Prezidento rinkimai, Europos Parlamento rinkimai bei savivaldybių tarybų ir merų rinkimai. Šie rinkimai reguliariai vyksta pagal nustatytą grafiką ir yra pagrindinis demokratijos mechanizmas šalyje, leidžiantis piliečiams tiesiogiai dalyvauti valdžios formavime.
Seimo rinkimai vyksta kas ketverius metus, renkant 141 Seimo narį, kurie atstovauja tautai įstatymų leidžiamojoje institucijoje. Seimo rinkimai Lietuvoje yra mišrūs – 70 narių renkama pagal proporcinę sistemą, o likę 71 – vienmandatėse apygardose pagal daugumos balsavimo sistemą. 2024 m. spalio 13 d. vyks Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai.
Prancūzijoje vyksta parlamento rinkimai
Prancūzijoje sekmadienį bus renkamas naujas parlamentas, kur reformas planuojančio prezidento Emmanuelio Macrono sąjungininkai siekia išsaugoti daugumą, nors jų planams vis didesnį pavojų kelia naujas kairiųjų aljansas.
Rinkimuose dalyvauja per 6 tūkst. kandidatų kurių amžius – nuo 18 iki 92 metų.
Rinkimai į 577 vietų Nacionalinį Susirinkimą – žemuosius pralamento rūmus – vyksta dviem etapais. Naujojo parlamento sudėtis paaiškės tik po antrojo turo, įvyksiančio po savaitės, birželio 19 dieną.
Turkijos prezidentas Erdoganas sieks dar vienos kadencijos: rinkimai – jau kitąmet
Turkijos lyderis Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį pareiškė, kad dalyvaus kitais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose, paneigdamas gandus apie pirmalaikius rinkimus ekonominių sunkumų patiriančioje šalyje.
Tai buvo pirmas kartas, kai nuo 2003 metų valdžioje esantis šalies lyderis oficialiai pranešė apie savo ketinimus siekti dar vienos kadencijos, nors šis pranešimas nebuvo netikėtas.
„Leiskite tai pranešti čia.
ES šalyse gyvenantys JK piliečiai negali jose balsuoti
Europos Sąjungos aukščiausios instancijos teismas ketvirtadienį nusprendė, kad Jungtinės Karalystės piliečiai, ilgą laiką gyvenantys Bendrijos valstybėse narėse, neturi teisės balsuoti ar kandidatuoti tų šalių rinkimuose, jei nėra įgiję jų pilietybės.
Ši nutartis laikoma turinčia precedento reikšmę svarstant klausimus, susijusius su JK piliečių, kurie ir toliau gyvena ES, nors Britanija prieš dvejus metus išstojo iš Bendrijos, teisėmis. Daugelis iš daugiau kaip 1 mln.
Rinkimų kodeksas juda į priekį: liko paskutinis balsavimas dėl priėmimo
Seimas antradienį po svarstymo pritarė Rinkimų kodeksui ir liko paskutinis balsavimas, kad šiuo metu atskiri rinkimų teisės aktai būtų sujungti į vieną konstitucinį įstatymą.
Seime prasideda pasirengimas referendumui dėl dvigubos pilietybės
Seimo valdyba nutarė sudaryti darbo grupę pasirengti referendumui dėl daugybinės pilietybės įteisinimo.
„Tikslas yra ir pasiruošti referendumui, ir parengti pačią formuluotę, ir parengti veiksmų planą rengiantis referendumui, kuris suplanuotas 2024 metais“, – šią savaitę per valdybos posėdį sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Valdyba kreipėsi į Seimo frakcijas, kad šios deleguotų savo narius į darbo grupę.
Kas taikosi į mero kėdę? Ryškėja pirmieji kandidatai į Vilniaus ir Kauno mero postus
Mažiau nei po metų gyventojai keliaus prie balsadėžių ir atiduos balsus už jiems atrodančius tinkamiausius kandidatus į mero postus savivaldybėse. Kol kas diskusijų apie galimus kandidatus viešojoje erdvėje yra nedaug – atvirai apie kandidatūrą prabilo vos keli politikai, iš jų dalis – Seimo narių.
Remigijus Šimašius apie darbą palikus mero kėdę ir vilniečių kritiką: „Mes nei vienos gatvės nesiaurinome“
Mažiau nei po metų sostinės gyventojai ketveriems metams išsirinks naują merą. Kandidatai, kurie norėtų užimti šias pareigas, dar nėra žinomi, tačiau aišku viena – dabartinio Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus pavardės kandidatų sąraše nebus. Jis atskleidžia, ką planuoja veikti, kai paliks mero kėdę. Sako galvojantis apie privatų sektorių. R. Šimašius pokalbyje apžvelgė ir svarbiausius kadencijos darbus, ir atsakė į dažną vilniečių kritiką dėl miesto gatvių pertvarkos.
Kontroversiškas Rusijos deputatas vadovaus ultranacionalistų partijai
Ultranacionalistinės Rusijos liberalų demokratų partijos (LDPR) pirmininku penktadienį buvo išrinktas įstatymų leidėjas, kurį kelios žurnalistės ir Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai kaltino lytiniu priekabiavimu.
Rinkimai vyko mirus Kremliui palankios partijos ilgamečiam lyderiui Vladimirui Žirinovskiui.
Karbauskis užtikrintas valstiečių sėkme savivaldos rinkimuose, o Skvernelio partija – ne konkurentė
Opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) po savivaldos rinkimų tik sustiprins pozicijas, o buvusio bendražygio Sauliaus Skvernelio įkurta partija nebus konkurentė, nes jų vertybės skiriasi, sako valstiečių lyderis.
„Mes dar niekada neturėjome tokio stipraus kandidatų į merus sąrašo savivaldos rinkimams“, – penktadienį po partijos tarybos posėdžio Naisiuose BNS sakė LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Taryba patvirtino 24 kandidatus į merus.
Paaiškėjo, kas gali tapti Advokatų tarybos pirmininku: Vėgėlės šiose pareigose nebebus
Rinkimuose į Advokatų tarybos pirmininkus dalyvauja trys kandidatai – Gintautas Bartkus, Ramūnas Kazlauskas ir Mindaugas Kukaitis.
Visi jie dirba Vilniuje.
Šios kandidatūros buvo paskelbtos per Visuotinį advokatų susirinkimą penktadienį Vilniuje. Į advokatūros vadovus buvo iškelta ir Mindaugo Paukštės kandidatūra, tačiau šis ją atsiėmė.
Kitąmet 30-metį advokatūroje švęsiantis G. Bartkus anksčiau yra dirbęs Seime, Vyriausybėje, 2000-2001 metais dirbo teisingumo ministru.
REKLAMA
REKLAMA
Ar Šimonytė dalyvaus prezidento rinkimuose? Į šį klausimą atsakė su šypsena
Premjerė Ingrida Šimonytė Seime sulaukė žurnalistų klausimo: ar ketina dalyvauti 2024 metais prezidento rinkimuose? Išgirdus klausimus apie prezidento rinkimus, jos veide atsirado šypsena.
Šiandien sukanka trys metai, kai Gitanas Nausėda sulaukė daugumos rinkėjų balsų ir tapo Lietuvos prezidentu. I. Šimonytė antradienį nenorėjo vertinti G. Nausėdos kadencijos.
„Turbūt man nėra etiška vertinti prezidento kadencijos. Kaip ir savęs nemėgstu vertinti, taip ir kitų politikų nevertinsiu.
Būsimuose prezidento rinkimuose favoritu lieka Gitanas Nausėda
Visuomenės apklausos dabartiniam šalies vadovui Gitanui Nausėdai prognozuoja patekimą į antrą būsimų prezidento rinkimų turą, realiausiais jo varžovais įvardijami dar keturi politikai.
Šiuos bendrovių „Vilmorus“ ir „Norstat LT“ tyrimų duomenis likus dviem metams iki 2024-ųjų prezidento rinkimų ketvirtadienį paskelbė naujienų portalas 15min.lt.
Ruošdamiesi savivaldos rinkimams, liberalai kratosi korupcijos bylos šleifo
Suvažiavime šeštadienį susirinkę Liberalų sąjūdžio atstovai kratėsi sąsajų su „MG grupės“ politinės korupcijos byla, kalbėdami apie pasiruošimą kitų metų savivaldos rinkimams.
Buvęs partijos lyderis Eligijus Masiulis dar 2016 metais iš buvusio tuometinio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio paėmė 90 tūkst. eurų, kuriuos prokurorai laiko kyšiu.
Australijos premjeras Scottas Morrisonas pripažino pralaimėjęs rinkimus
Australijos premjeras Scottas Morrisonas šeštadienį pripažino pralaimėjęs nacionalinius rinkimus po „sunkaus vakaro“ jo konservatyviai vyriausybei.
„Šįvakar pasikalbėjau su opozicijos lyderiu ir būsimu ministru pirmininku Anthony Albanese'iu ir pasveikinau jį su rinkimų pergale“, – sakė S. Morrisonas.
Australija balsuoja įtemptuose rinkimuose
Australijos rinkimų favoritas Anthony Albanese'is prašė rinkėjų šeštadienį aktyviai balsuoti ir suteikti proveržį jo centro kairiajai partijai, siekiančiai perimti vadovavimą šaliai po dešimtmetį trukusio konservatorių valdymo.
59 metų Leiboristų partijos lyderis A. Albanese'is buvo nusiteikęs akivaizdžiai pakiliai ir sakė besitikintis „labai teigiamų“ rezultatų. Jis taip pat ragino žmones nusigręžti nuo „skaldančio“ premjero Scotto Morrisono.
Apklausos: Scholzo SPD patyrė stiprų pralaimėjimą Vokietijos regioniniuose rinkimuose
Sekmadienį vykusiuose regioniniuose rinkimuose daugiausiai gyventojų turinčioje Vokietijos federalinėje žemėje – Šiaurės Reine-Vestfalijoje – šalies vyriausybės vadovo Olafo Scholzo socialdemokratai (SPD) smarkiai atsiliko nuo konservatyvios CDU, rodo rinkėjų apklausos.
Jų duomenys, paskelbti po to, kai užsidarė balsavimo apylinkės, atskleidė, kad CDU surinko apie 35 proc., o SPD – maždaug 28 proc. balsų.
Rinkimai karo fone: specialistai perspėja valdančiuosius ir nubrėžia, kas svarbiausia gyventojams
Karas Ukrainoje užgožė kasdienes politines problemas, bet artėjantys rinkimai primena, kad rūpintis rinkėjų nuotaikomis niekada nevėlu. Pasitikrinti savo reitingus, suburti bendražygius regionuose ir išrinkti tuos, kurie ves į savivaldos rinkimus skuba ne viena partija.
Tiesa, valdantieji konservatoriai nedrąsiai tikisi, kad prasidėjus karui Ukrainoje ūgtelėja jų reitingai išsilaikys iki pat savivaldos rinkimų kitą pavasarį, nors politikos apžvalgininkai tuo labai abejoja.
Šeimų gynimo marše – kvietimas burti komitetus savivaldos rinkimams
Sekmadienį Kauno rajone vykstančiame Šeimų gynimo marše Šeimų sąjūdžio atstovai ragino dalyvius kurti visuomeninius komitetus artėjantiems savivaldos rinkimams.
„Artėja savivaldos rinkimai. Savivalda yra būtent ta sritis, kur sprendžiami pagrindiniai šeimos, žmogaus, kasdieninio gyvenimo klausimai. Būtent nuo savivaldos gali ir turi būti pradėtas valstybės susigrąžinimo ir atnaujinimo darbas“, – į renginio dalyvius kreipėsi Lietuvos šeimų sąjūdžio koordinatorė Vitolda Račkova.
Libane vyksta pirmieji po virtinės krizių parlamento rinkimai
Libane sekmadienį prasidėjo balsavimas per parlamento rinkimus, kurie yra pirmieji po šalį sukrėtusių virtinės didelių krizių. Šis balsavimas yra didelis išbandymas naujoms opozicijos grupėms, kurios siekia išstumti iš valdžios valdantįjį elitą.
Stebėtojai buvo įspėję nesitikėti jokių radikalių pokyčių, nes kiekvieną valdžios svertą savo rankose tvirtai laiko tradicinės partijos ir rinkimų rezultatai yra paprastai klastojami jų naudai.
Išbandymas Scholzo vyriausybei: prasidėjo Vokietijos regioniniai rinkimai
Vokietijos šiaurinėje Šlėzvigo–Holšteino žemėje sekmadienį vyksta rinkimai, laikomi išbandymu kanclerio Olafo Scholzo vyriausybei dėl jos veiksmų reaguojant į karą Ukrainoje.
Prieš rinkimus atliktose visuomenės apklausose tvirtai pirmavo centro dešiniųjų Krikščionių demokratų sąjunga (CDU), buvusios kanclerės Angelos Merkel partija, šiuo metu esanti opozicijoje nacionaliniame parlamente. Šlėzvigo–Holšteino žemėje CDU valdžioje yra nuo 2017 metų.
Pamatykite, kaip atrodė antrai kadencijai išrinkto Prancūzijos prezidento Macrono inauguracija
Antrajai kadencijai inauguruotas Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Savo inugauracijos kalboje jis ragino neeskaluoti Ukrainos invazijos ir prancūzams pažadėjo kovoti su nelygybe. Tiesa, pati ceremonija gana kukli – E. Macronas atsisakė iškilmingos procesijos Eliziejaus laukais ir kitų pompastiškų elementų. Kaip atrodė inauguracija – reportaže.
Macronas inauguruotas antrai kadencijai Prancūzijos prezidento poste
Emmanuelis Macronas šeštadienį buvo inauguruotas naujai kadencijai Prancūzijos prezidento poste.
Per ceremoniją Eliziejaus rūmuose Konstitucinės Tarybos vadovas Laurent'as Fabiusas patvirtino E. Macroną balandį vykusių prezidento rinkimų nugalėtoju ir pasirašė oficialų dokumentą.
Klaipėda turės naują merą
Klaipėda po dvylikos metų pertraukos kitų metų pavasarį turės naują merą. Nors oficiali rinkimų kampanija prasidės tik lapkričio mėnesį, pirmieji kandidatai aiškėja jau dabar, skelbia ve.lt
Dabartinis Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas jau anksčiau pranešė, kad neplanuoja kandidatuoti į merus.
Pirmąja viešai įvardyta kandidate į Klaipėdos merus tapo Seimo narė Ligita Girskienė.
Merai: nauja rinkimų tvarka bus naudinga partijoms, bet ne komitetams, siūlo ją atidėti
Penki su rinkimų komitetais išrinkti merai teigia, kad siūloma rinkimų pertvarka ne suvienodins sąlygas partijoms ir rinkimų komitetams, bet dar labiau apsunkins pastarųjų dalyvavimą.
Skirtingiems rinkimų komitetams atstovaujantys Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Rokiškio ir Kazlų Rūdos merai dėl būsimojo Rinkimų kodekso praėjusią savaitę kreipėsi į parlamentarams ir šalies prezidentą, siūlydami atidėti naujos tvarkos įsigaliojimą bei sudaryti komitetams palankesnes sąlygas.
Prancūzijos prezidentas perrinktas: kas toliau?
Užsitikrinęs dar penkerius metus Prancūzijos prezidento poste Emmanuelis Macronas ketina iškart grįžti prie vidaus ir užsienio politikos darbų, bet netrukus jo laukia itin svarbūs parlamento rinkimai, ir juose jam gali būti sunku išsaugoti savo daugumą.
Naujienų agentūra AP apžvelgia, kas dabar laukia E. Macrono.
Inauguracijos ceremonija
Konstitucinė Taryba trečiadienį turi paskelbti oficialius prezidento rinkimų rezultatus. Tą pačią dieną E. Macronas surengs ministrų kabineto posėdį.
Putinas pasveikino Macroną su pergale rinkimuose
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pasveikino Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną su pergale rinkimuose prieš kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen, pirmadienį pranešė Kremlius.
„Nuoširdžiai linkiu Jums sėkmės valstybinėje veikloje, taip pat tvirtos sveikatos ir gerovės“, – sakoma V. Putino sveikinimo telegramoje E. Macronui.
Kinijos prezidentas pasveikino Macroną su perrinkimu
Kinijos vadovas Xi Jinpingas pirmadienį pasveikino Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną su perrinkimu antrai kadencijai, prisijungdamas prie pasaulio lyderių sveikinimų po jo pergalės prieš kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen.
E. Macronas yra pirmasis Prancūzijos prezidentas per du dešimtmečius, užsitikrinęs antrąją kadenciją.
Po pergalės rinkimuose buvęs verslininkas Golobas žada atkurti Slovėnijoje „laisvę“
Prieš mažiau nei tris mėnesius buvęs elektros energijos bendrovės vadovas Robertas Golobas neturėjo partijos, kuri galėtų dalyvauti rinkimuose.
Dabar R. Golobas turėtų tapti naujuoju Slovėnijos ministru pirmininku, kai nedidelė žaliųjų partija, kurios vairą jis perėmė, surinko daugiau nei trečdalį balsų sekmadienį vykusiuose parlamento rinkimuose, suduodama naujausią smūgį dešiniajam populizmui Europoje.
Europos ir pasaulio lyderiai sveikina Prancūzijos prezidento Macrono pergalę rinkimuose
Europos ir pasaulio lyderiai suskubo sveikinti Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono su jo perrinkimu ir kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen pralaimėjimu sekmadienio rinkimuose.
Politologai: Macronui laimėjus rinkimus, Europa gali lengviau atsikvėpti
Prancūzams antrai kadencijai perrinkus dabartinį prezidentą Emmanuelį Macroną, Europa gali lengviau atsikvėpti, sako BNS kalbinti politologai.
Anot jų, ateinančius penkerius metus galima tikėtis iki šiol buvusios Prancūzijos užsienio politikos tęstinumo: reikšmingą dėmesį vieningai Europos Sąjungos politikai, NATO stiprinimui, jis Ukrainos karo kontekste ypač aktualus Lietuvai ir kitoms Rytų Europos šalims.
Bidenas žada bendradarbiauti su perrinktu Macronu „ginant demokratiją“
JAV prezidentas Joe Bidenas sekmadienį pasveikino Prancūzijos vadovą Emmanuelį Macroną su perrinkimu ir pavadino Paryžių „svarbiu partneriu kovojant su pasauliniais iššūkiais“.
„Tikiuosi, kad ir toliau glaudžiai bendradarbiausime, įskaitant paramą Ukrainai, demokratijos gynimą ir kovą su klimato kaita“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė J. Bidenas.
Vokietijos lyderis pirmasis paskambino perrinktam Prancūzijos prezidentui
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas tapo pirmuoju užsienio lyderiu, paskambinusiu Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui, kad pasveikintų jį su perrinkimu antrai kadencijai, pranešė Berlynas.
„Federalinis kancleris ir prezidentas patvirtino savo ketinimą tęsti artimus ir pasitikėjimu grindžiamus ryšius tarp Vokietijos ir Prancūzijos, be kita ko, atsižvelgiant į dabartinius iššūkius, tokius kaip Rusijos agresyvus karas Ukrainoje“, – sakoma O. Scholzo kanceliarijos pranešime.
Macronas žada atsakyti į kraštutinės dešinės stovyklos rinkėjų pyktį
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pažadėjo ieškoti atsako į pyktį, jaučiamą rinkėjų, per rinkimus parėmusių jo varžovę Marine Le Pen, kraštutinės dešiniosios stovyklos lyderę.
Valstybės vadovas, kuriam prognozuojama likti Eliziejaus rūmų šeimininku dar penkerius metus, sakė, kad jo nauja kadencija skirsis nuo ankstesnės.
„Privalu rasti atsakymą į pyktį ir nesutarimus, paskatinusius daugelį mūsų tėvynainių balsuoti už kraštutinius dešiniuosius.
Marine Le Pen savo pasirodymą prezidento rinkimuose vadina „spindinčia pergale“
Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen gyrė savo pasirodymą per sekmadienį įvykusį prezidento rinkimų antrąjį ratą kaip „tviskančią pergalę“, nors prognozės rodo, kad ji pralaimėjo dabartiniam valstybės vadovui Emmanueliui Macronui.
53 metų M. Le Pen pažadėjo „tęsti“ savo politinę karjerą ir žadėjo „niekada neapleisti“ Prancūzijos, kai tyrimai parodė, jog ji pralaimi, surinkusi apie 42 proc. balsų, o E. Macronui prognozuojama apie 58 procentus.
Rinkėjų apklausos: Slovėnijos parlamento rinkimuose pirmauja liberalai
Rinkimų dienos apklausos rodo, kad Slovėnijoje sekmadienį įvykusiuose parlamento rinkimuose opozicijoje esantys liberalai tvirtai pirmauja prieš valdančiuosius dešiniuosius, ministro pirmininko Janezo Janšos vadovaujamus populistus.
Apklausų agentūros „Mediana“, visuomeninio transliuotojo „Slovenia“ bei komercinio kanalo „Pop TV“ paskelbti apklausų rezultatai rodo, kad opozicinis liberalų ir žaliųjų „Laisvės judėjimas“ (GS) galėjo surinkti 35,8 proc.
ES vadovai pasveikino Prancūzijos prezidentą E. Macroną su perrinkimu
Europos Sąjungos aukščiausio rango pareigūnai sekmadienį pasveikino Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, kai prognozės parodė, jog jis užsitikrino antrąją kadenciją.
„Galime kliautis Prancūzija dar penkerius metus“, – per „Twitter“ parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.
„Džiaugiuosi, kad galėsime tęsti mūsų puikų bendradarbiavimą“, – savo tviterio žinutėje jam antrino Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Apklausoms skelbiant Macrono pergalę, Nausėda jį sveikina laimėjus rinkimus
Balsavusiųjų apklausoms skelbiant Emannuelio Macrono pergalę Prancūzijos prezidento rinkimuose, Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda jį pasveikino laimėjus rinkimus.
„Mielas drauge E. Macronai, sveikinu laimėjus prezidentines lenktynes. Linkiu stiprybės ir drąsos vadovauti Prancūzijai šiais visai Europai iššūkių kupinais laikais“, – sekmadienį „Twitter“ paskyroje teigė prezidentas.
G. Nausėda pridūrė besitikintis toliau kartu stiprinti Europos Sąjungą, NATO ir ginti demokratines vertybes.
Prancūzijos prezidento rinkimus laimėjo Macronas
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį užsitikrino antrą kadenciją šiame poste, įveikęs kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen.
Centristas E. Macronas antrajame ture surinko apie 58,6 proc. balsų, o M. Le Pen – 41,4 proc., rodo oficialūs Vidaus reikalų ministerijos rezultatai.
E. Macronas yra pirmasis Prancūzijos prezidentas per du dešimtmečius, išrinktas antrai kadencijai.
Rinkėjų aktyvumas Prancūzijos prezidento rinkimuose – virš 63 proc., mažiau nei 2017-ais
Rinkėjų aktyvumas Prancūzijos prezidento rinkimų antrajame ture 17 val. Paryžiaus laiku (18 val. Lietuvos laiku) siekė 63,2 proc. ir buvo daugiau kaip dviem procentiniais punktais mažesnis nei tuo pat metu per 2017-ųjų prezidento rinkimų antrąjį turą, pranešė Vidaus reikalų ministerija.
Rinkėjų aktyvumas Prancūzijos prezidento rinkimuose siekia 26,4 procento
Sekmadienio vidurdienį (13 val. Lietuvos laiku) rinkėjų aktyvumas antrajame Prancūzijos prezidento rinkimų ture siekė 26,4 proc. – buvo beveik dviem procentiniais punktais mažesnis nei 2017 metų antrajame prezidento rinkimų ture tuo pačiu metu, pranešė Vidaus reikalų ministerija.
Tačiau rinkėjų aktyvumas yra didesnis nei balandžio 10 dieną vidurdienį fiksuoti 25,5 procento.
Slovėnijoje vyksta parlamento rinkimai
Slovėnai sekmadienį eina prie balsadėžių parlamento rinkimuose, kuriuose, kaip prognozuojama, vyks įtempta kova tarp konservatoriaus ministro pirmininko Janezo Janšos ir politikos naujoko Roberto Golobo.
Rinkimai vyks Slovėnijoje paaštrėjus politiniams nesutarimams. Apžvalgininkai sako, kad šis balsavimas lems, ar valstybėje dar labiau įsigalės dešiniojo populizmo tendencijos, ar ji visgi grįš prie tradiciškai nuosaikios politinės pusiausvyros.
Paksas galės grįžti: priimta Konstitucijos pataisa leidžianti jam kandidatuoti į Seimą ar prezidentus
Seimas ketvirtadienį užbaigė daugiau nei dešimtmetį trunkančias diskusijas dėl Rolando Pakso galimybės grįžti į Lietuvos politiką. Parlamentarai pakeitė Konstitucijos pataisą, kuri atveria kelią R. Paksui į Seimą, prezidentūrą ar savivaldą.
Už balsavo visi balsavime dalyvavę 135 Seimo nariai. Kad pataisos būtų priimtos, už jas turėjo balsuoti ne mažiau kaip po 94 Seimo narius iš 141.
Po apkaltos R. Paksui užsivėrė kelias į nacionalinę politiką.
Macronas kaltina Marine Le Pen, kad ji „priklausoma“ nuo Kremliaus
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį per televizijos transliuotus prezidento rinkimų debatus pliekė savo varžovę, kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen, už jos ryšius su Rusija ir tvirtino, kad ji yra „priklausoma“ nuo Kremliaus.
Navalnas apkaltino Prancūzijos prezidentės posto siekiančios Le Pen partiją korupcija, ryšiais su Putinu
Kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas trečiadienį paragino Prancūzijos rinkėjus palaikyti dabartinį prezidentą Emmanuelį Macroną šį savaitgalį vyksiančiuose rinkimuose ir apkaltino jo kraštutinių dešiniųjų oponentės Marine Le Pen partiją korupcija ir ryšiais su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Suprantu situacijos ironiją: rusas politinis kalinys kreipiasi į Prancūzijos rinkėjus.
Prancūzijos premjeras: Macrono pergalės rinkimuose atveju vyriausybė atsistatydins
Prancūzijos premjeras Jeanas Castexas antradienį pareiškė, kad Emmanuelio Macrono pergalės prezidento rinkimuose atveju jo vyriausybė pateiks atsistatydinimo prašymą, kad suteiktų „naują postūmį“ valstybės vadovo centristų partijai prieš birželį vyksiančius rinkimus.
Sekmadienį E. Macrono laukia įtempta kova su kraštutinių dešiniųjų politike Marine Le Pen.
Marine Le Pen pasisako už NATO ir Rusijos „draugiškų santykių atkūrimą“
Prancūzijos kraštutinės dešiniosios stovyklos lyderė Marine Le Pen trečiadienį pareiškė, jog siektų atkurti glaudesnius ryšius tarp NATO ir Rusijos, taip pat išvesti Paryžių iš Aljanso karinės vadovybės, jeigu per rinkimus įveiktų prezidentą Emmanuelį Macroną.
Balandžio 24 dieną M. Le Pen susigrums su E. Macronu per prezidento rinkimų antrąjį ratą. Vėliausios apklausos rodo, kad dabartinis valstybės vadovas išlaiko pastovią, bet nedidelę populiarumo persvarą.
Macronas pradeda lemiamą kampaniją prieš savo varžovę Marine Le Pen
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pradėjo dvi savaites truksiančią lemiamą kampaniją, ruošdamasis valstybės vadovo rinkimų antrajam ratui, kuriame susigrums su kraštutinės dešiniosios stovyklos lydere Marine Le Pen.
Sekmadienį įvykusio rinkimų pirmojo turo galutiniai rezultatai rodo, kad E. Macronas pirmauja, surinkęs 27,85 proc. balsų, o M. Le Pen liko antra, gavusi 23,15 proc. balsų.
Antrame Prancūzijos prezidento rinkimų ture – Macrono ir Le Pen dvikova
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir jo varžovė kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Marine Le Pen ruošiasi dvi savaites truksiančiai sudėtingai kampanijai, jiems patekus į prezidento rinkimų antrąjį turą, kuris žada būti kur kas įtemptesnis nei ankstesnė jų dvikova, įvykusi prieš penkerius metus.
Suskaičiavus daugiau kaip 90 proc. balsų sekmadienį vykusiame pirmajame ture, prognozės rodo, kad E. Macronas surinks 28–29 proc., o M. Le Pen – 22–24 proc. balsų.
Mano, kad Putinas vėl gali kištis į JAV rinkimus: pasinaudotų parama Ukrainai
JAV žvalgybos pareigūnai prognozuoja, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali pasinaudoti JAV parama Ukrainai kaip pateisinimu naujai kišimosi į Amerikos politiką kampanijai.
Žvalgybos pareigūnai naujienų agentūrai „Associated Press“ pareiškė dar neradę įrodymų, kad V. Putinas leido imtis tokių priemonių, kokių Rusija ėmėsi per ankstesnius dvejus rinkimus siekdama paremti buvusį prezidentą Donaldą Trumpą.
Pakistano premjeras Khanas atstatydintas pralaimėjęs balsavimą dėl nepasitikėjimo
Pakistano premjeras Imranas Khanas sekmadienį buvo pašalintas iš pareigų, parlamentui po kelias savaites trukusio politinio sąmyšio nubalsavus už nepasitikėjimą vyriausybės vadovu.
Naujas premjeras bus išrinktas pirmadienį. Beveik neabejojama, kad vadovauti 220 mln. gyventojų turinčiai branduolinei valstybei bus pasirinktas opozicijos lyderis Šehbazas Šarifas.
