rinkimai
Rinkimai
Rinkimai Lietuvoje – tai procesas, kai šalies piliečiai balsuodami išreiškia savo valią rinkdami atstovus į įvairias valdžios institucijas. Lietuvoje vyksta kelių tipų rinkimai: Seimo rinkimai, Prezidento rinkimai, Europos Parlamento rinkimai bei savivaldybių tarybų ir merų rinkimai. Šie rinkimai reguliariai vyksta pagal nustatytą grafiką ir yra pagrindinis demokratijos mechanizmas šalyje, leidžiantis piliečiams tiesiogiai dalyvauti valdžios formavime.
Seimo rinkimai vyksta kas ketverius metus, renkant 141 Seimo narį, kurie atstovauja tautai įstatymų leidžiamojoje institucijoje. Seimo rinkimai Lietuvoje yra mišrūs – 70 narių renkama pagal proporcinę sistemą, o likę 71 – vienmandatėse apygardose pagal daugumos balsavimo sistemą. 2024 m. spalio 13 d. vyks Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai.
Klaipėda turės naują merą
Klaipėda po dvylikos metų pertraukos kitų metų pavasarį turės naują merą. Nors oficiali rinkimų kampanija prasidės tik lapkričio mėnesį, pirmieji kandidatai aiškėja jau dabar, skelbia ve.lt
Dabartinis Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas jau anksčiau pranešė, kad neplanuoja kandidatuoti į merus.
Pirmąja viešai įvardyta kandidate į Klaipėdos merus tapo Seimo narė Ligita Girskienė.
Merai: nauja rinkimų tvarka bus naudinga partijoms, bet ne komitetams, siūlo ją atidėti
Penki su rinkimų komitetais išrinkti merai teigia, kad siūloma rinkimų pertvarka ne suvienodins sąlygas partijoms ir rinkimų komitetams, bet dar labiau apsunkins pastarųjų dalyvavimą.
Skirtingiems rinkimų komitetams atstovaujantys Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Rokiškio ir Kazlų Rūdos merai dėl būsimojo Rinkimų kodekso praėjusią savaitę kreipėsi į parlamentarams ir šalies prezidentą, siūlydami atidėti naujos tvarkos įsigaliojimą bei sudaryti komitetams palankesnes sąlygas.
Prancūzijos prezidentas perrinktas: kas toliau?
Užsitikrinęs dar penkerius metus Prancūzijos prezidento poste Emmanuelis Macronas ketina iškart grįžti prie vidaus ir užsienio politikos darbų, bet netrukus jo laukia itin svarbūs parlamento rinkimai, ir juose jam gali būti sunku išsaugoti savo daugumą.
Naujienų agentūra AP apžvelgia, kas dabar laukia E. Macrono.
Inauguracijos ceremonija
Konstitucinė Taryba trečiadienį turi paskelbti oficialius prezidento rinkimų rezultatus. Tą pačią dieną E. Macronas surengs ministrų kabineto posėdį.
Putinas pasveikino Macroną su pergale rinkimuose
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pasveikino Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną su pergale rinkimuose prieš kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen, pirmadienį pranešė Kremlius.
„Nuoširdžiai linkiu Jums sėkmės valstybinėje veikloje, taip pat tvirtos sveikatos ir gerovės“, – sakoma V. Putino sveikinimo telegramoje E. Macronui.
Kinijos prezidentas pasveikino Macroną su perrinkimu
Kinijos vadovas Xi Jinpingas pirmadienį pasveikino Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną su perrinkimu antrai kadencijai, prisijungdamas prie pasaulio lyderių sveikinimų po jo pergalės prieš kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen.
E. Macronas yra pirmasis Prancūzijos prezidentas per du dešimtmečius, užsitikrinęs antrąją kadenciją.
Po pergalės rinkimuose buvęs verslininkas Golobas žada atkurti Slovėnijoje „laisvę“
Prieš mažiau nei tris mėnesius buvęs elektros energijos bendrovės vadovas Robertas Golobas neturėjo partijos, kuri galėtų dalyvauti rinkimuose.
Dabar R. Golobas turėtų tapti naujuoju Slovėnijos ministru pirmininku, kai nedidelė žaliųjų partija, kurios vairą jis perėmė, surinko daugiau nei trečdalį balsų sekmadienį vykusiuose parlamento rinkimuose, suduodama naujausią smūgį dešiniajam populizmui Europoje.
Europos ir pasaulio lyderiai sveikina Prancūzijos prezidento Macrono pergalę rinkimuose
Europos ir pasaulio lyderiai suskubo sveikinti Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono su jo perrinkimu ir kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen pralaimėjimu sekmadienio rinkimuose.
Politologai: Macronui laimėjus rinkimus, Europa gali lengviau atsikvėpti
Prancūzams antrai kadencijai perrinkus dabartinį prezidentą Emmanuelį Macroną, Europa gali lengviau atsikvėpti, sako BNS kalbinti politologai.
Anot jų, ateinančius penkerius metus galima tikėtis iki šiol buvusios Prancūzijos užsienio politikos tęstinumo: reikšmingą dėmesį vieningai Europos Sąjungos politikai, NATO stiprinimui, jis Ukrainos karo kontekste ypač aktualus Lietuvai ir kitoms Rytų Europos šalims.
Bidenas žada bendradarbiauti su perrinktu Macronu „ginant demokratiją“
JAV prezidentas Joe Bidenas sekmadienį pasveikino Prancūzijos vadovą Emmanuelį Macroną su perrinkimu ir pavadino Paryžių „svarbiu partneriu kovojant su pasauliniais iššūkiais“.
„Tikiuosi, kad ir toliau glaudžiai bendradarbiausime, įskaitant paramą Ukrainai, demokratijos gynimą ir kovą su klimato kaita“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė J. Bidenas.
Vokietijos lyderis pirmasis paskambino perrinktam Prancūzijos prezidentui
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas tapo pirmuoju užsienio lyderiu, paskambinusiu Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui, kad pasveikintų jį su perrinkimu antrai kadencijai, pranešė Berlynas.
„Federalinis kancleris ir prezidentas patvirtino savo ketinimą tęsti artimus ir pasitikėjimu grindžiamus ryšius tarp Vokietijos ir Prancūzijos, be kita ko, atsižvelgiant į dabartinius iššūkius, tokius kaip Rusijos agresyvus karas Ukrainoje“, – sakoma O. Scholzo kanceliarijos pranešime.
REKLAMA
REKLAMA
Macronas žada atsakyti į kraštutinės dešinės stovyklos rinkėjų pyktį
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pažadėjo ieškoti atsako į pyktį, jaučiamą rinkėjų, per rinkimus parėmusių jo varžovę Marine Le Pen, kraštutinės dešiniosios stovyklos lyderę.
Valstybės vadovas, kuriam prognozuojama likti Eliziejaus rūmų šeimininku dar penkerius metus, sakė, kad jo nauja kadencija skirsis nuo ankstesnės.
„Privalu rasti atsakymą į pyktį ir nesutarimus, paskatinusius daugelį mūsų tėvynainių balsuoti už kraštutinius dešiniuosius.
Marine Le Pen savo pasirodymą prezidento rinkimuose vadina „spindinčia pergale“
Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen gyrė savo pasirodymą per sekmadienį įvykusį prezidento rinkimų antrąjį ratą kaip „tviskančią pergalę“, nors prognozės rodo, kad ji pralaimėjo dabartiniam valstybės vadovui Emmanueliui Macronui.
53 metų M. Le Pen pažadėjo „tęsti“ savo politinę karjerą ir žadėjo „niekada neapleisti“ Prancūzijos, kai tyrimai parodė, jog ji pralaimi, surinkusi apie 42 proc. balsų, o E. Macronui prognozuojama apie 58 procentus.
Rinkėjų apklausos: Slovėnijos parlamento rinkimuose pirmauja liberalai
Rinkimų dienos apklausos rodo, kad Slovėnijoje sekmadienį įvykusiuose parlamento rinkimuose opozicijoje esantys liberalai tvirtai pirmauja prieš valdančiuosius dešiniuosius, ministro pirmininko Janezo Janšos vadovaujamus populistus.
Apklausų agentūros „Mediana“, visuomeninio transliuotojo „Slovenia“ bei komercinio kanalo „Pop TV“ paskelbti apklausų rezultatai rodo, kad opozicinis liberalų ir žaliųjų „Laisvės judėjimas“ (GS) galėjo surinkti 35,8 proc.
ES vadovai pasveikino Prancūzijos prezidentą E. Macroną su perrinkimu
Europos Sąjungos aukščiausio rango pareigūnai sekmadienį pasveikino Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, kai prognozės parodė, jog jis užsitikrino antrąją kadenciją.
„Galime kliautis Prancūzija dar penkerius metus“, – per „Twitter“ parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.
„Džiaugiuosi, kad galėsime tęsti mūsų puikų bendradarbiavimą“, – savo tviterio žinutėje jam antrino Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Apklausoms skelbiant Macrono pergalę, Nausėda jį sveikina laimėjus rinkimus
Balsavusiųjų apklausoms skelbiant Emannuelio Macrono pergalę Prancūzijos prezidento rinkimuose, Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda jį pasveikino laimėjus rinkimus.
„Mielas drauge E. Macronai, sveikinu laimėjus prezidentines lenktynes. Linkiu stiprybės ir drąsos vadovauti Prancūzijai šiais visai Europai iššūkių kupinais laikais“, – sekmadienį „Twitter“ paskyroje teigė prezidentas.
G. Nausėda pridūrė besitikintis toliau kartu stiprinti Europos Sąjungą, NATO ir ginti demokratines vertybes.
Prancūzijos prezidento rinkimus laimėjo Macronas
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį užsitikrino antrą kadenciją šiame poste, įveikęs kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen.
Centristas E. Macronas antrajame ture surinko apie 58,6 proc. balsų, o M. Le Pen – 41,4 proc., rodo oficialūs Vidaus reikalų ministerijos rezultatai.
E. Macronas yra pirmasis Prancūzijos prezidentas per du dešimtmečius, išrinktas antrai kadencijai.
Rinkėjų aktyvumas Prancūzijos prezidento rinkimuose – virš 63 proc., mažiau nei 2017-ais
Rinkėjų aktyvumas Prancūzijos prezidento rinkimų antrajame ture 17 val. Paryžiaus laiku (18 val. Lietuvos laiku) siekė 63,2 proc. ir buvo daugiau kaip dviem procentiniais punktais mažesnis nei tuo pat metu per 2017-ųjų prezidento rinkimų antrąjį turą, pranešė Vidaus reikalų ministerija.
Rinkėjų aktyvumas Prancūzijos prezidento rinkimuose siekia 26,4 procento
Sekmadienio vidurdienį (13 val. Lietuvos laiku) rinkėjų aktyvumas antrajame Prancūzijos prezidento rinkimų ture siekė 26,4 proc. – buvo beveik dviem procentiniais punktais mažesnis nei 2017 metų antrajame prezidento rinkimų ture tuo pačiu metu, pranešė Vidaus reikalų ministerija.
Tačiau rinkėjų aktyvumas yra didesnis nei balandžio 10 dieną vidurdienį fiksuoti 25,5 procento.
Slovėnijoje vyksta parlamento rinkimai
Slovėnai sekmadienį eina prie balsadėžių parlamento rinkimuose, kuriuose, kaip prognozuojama, vyks įtempta kova tarp konservatoriaus ministro pirmininko Janezo Janšos ir politikos naujoko Roberto Golobo.
Rinkimai vyks Slovėnijoje paaštrėjus politiniams nesutarimams. Apžvalgininkai sako, kad šis balsavimas lems, ar valstybėje dar labiau įsigalės dešiniojo populizmo tendencijos, ar ji visgi grįš prie tradiciškai nuosaikios politinės pusiausvyros.
Paksas galės grįžti: priimta Konstitucijos pataisa leidžianti jam kandidatuoti į Seimą ar prezidentus
Seimas ketvirtadienį užbaigė daugiau nei dešimtmetį trunkančias diskusijas dėl Rolando Pakso galimybės grįžti į Lietuvos politiką. Parlamentarai pakeitė Konstitucijos pataisą, kuri atveria kelią R. Paksui į Seimą, prezidentūrą ar savivaldą.
Už balsavo visi balsavime dalyvavę 135 Seimo nariai. Kad pataisos būtų priimtos, už jas turėjo balsuoti ne mažiau kaip po 94 Seimo narius iš 141.
Po apkaltos R. Paksui užsivėrė kelias į nacionalinę politiką.
Macronas kaltina Marine Le Pen, kad ji „priklausoma“ nuo Kremliaus
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį per televizijos transliuotus prezidento rinkimų debatus pliekė savo varžovę, kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen, už jos ryšius su Rusija ir tvirtino, kad ji yra „priklausoma“ nuo Kremliaus.
Navalnas apkaltino Prancūzijos prezidentės posto siekiančios Le Pen partiją korupcija, ryšiais su Putinu
Kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas trečiadienį paragino Prancūzijos rinkėjus palaikyti dabartinį prezidentą Emmanuelį Macroną šį savaitgalį vyksiančiuose rinkimuose ir apkaltino jo kraštutinių dešiniųjų oponentės Marine Le Pen partiją korupcija ir ryšiais su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Suprantu situacijos ironiją: rusas politinis kalinys kreipiasi į Prancūzijos rinkėjus.
Prancūzijos premjeras: Macrono pergalės rinkimuose atveju vyriausybė atsistatydins
Prancūzijos premjeras Jeanas Castexas antradienį pareiškė, kad Emmanuelio Macrono pergalės prezidento rinkimuose atveju jo vyriausybė pateiks atsistatydinimo prašymą, kad suteiktų „naują postūmį“ valstybės vadovo centristų partijai prieš birželį vyksiančius rinkimus.
Sekmadienį E. Macrono laukia įtempta kova su kraštutinių dešiniųjų politike Marine Le Pen.
Marine Le Pen pasisako už NATO ir Rusijos „draugiškų santykių atkūrimą“
Prancūzijos kraštutinės dešiniosios stovyklos lyderė Marine Le Pen trečiadienį pareiškė, jog siektų atkurti glaudesnius ryšius tarp NATO ir Rusijos, taip pat išvesti Paryžių iš Aljanso karinės vadovybės, jeigu per rinkimus įveiktų prezidentą Emmanuelį Macroną.
Balandžio 24 dieną M. Le Pen susigrums su E. Macronu per prezidento rinkimų antrąjį ratą. Vėliausios apklausos rodo, kad dabartinis valstybės vadovas išlaiko pastovią, bet nedidelę populiarumo persvarą.
Macronas pradeda lemiamą kampaniją prieš savo varžovę Marine Le Pen
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pradėjo dvi savaites truksiančią lemiamą kampaniją, ruošdamasis valstybės vadovo rinkimų antrajam ratui, kuriame susigrums su kraštutinės dešiniosios stovyklos lydere Marine Le Pen.
Sekmadienį įvykusio rinkimų pirmojo turo galutiniai rezultatai rodo, kad E. Macronas pirmauja, surinkęs 27,85 proc. balsų, o M. Le Pen liko antra, gavusi 23,15 proc. balsų.
Antrame Prancūzijos prezidento rinkimų ture – Macrono ir Le Pen dvikova
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir jo varžovė kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Marine Le Pen ruošiasi dvi savaites truksiančiai sudėtingai kampanijai, jiems patekus į prezidento rinkimų antrąjį turą, kuris žada būti kur kas įtemptesnis nei ankstesnė jų dvikova, įvykusi prieš penkerius metus.
Suskaičiavus daugiau kaip 90 proc. balsų sekmadienį vykusiame pirmajame ture, prognozės rodo, kad E. Macronas surinks 28–29 proc., o M. Le Pen – 22–24 proc. balsų.
Mano, kad Putinas vėl gali kištis į JAV rinkimus: pasinaudotų parama Ukrainai
JAV žvalgybos pareigūnai prognozuoja, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali pasinaudoti JAV parama Ukrainai kaip pateisinimu naujai kišimosi į Amerikos politiką kampanijai.
Žvalgybos pareigūnai naujienų agentūrai „Associated Press“ pareiškė dar neradę įrodymų, kad V. Putinas leido imtis tokių priemonių, kokių Rusija ėmėsi per ankstesnius dvejus rinkimus siekdama paremti buvusį prezidentą Donaldą Trumpą.
Pakistano premjeras Khanas atstatydintas pralaimėjęs balsavimą dėl nepasitikėjimo
Pakistano premjeras Imranas Khanas sekmadienį buvo pašalintas iš pareigų, parlamentui po kelias savaites trukusio politinio sąmyšio nubalsavus už nepasitikėjimą vyriausybės vadovu.
Naujas premjeras bus išrinktas pirmadienį. Beveik neabejojama, kad vadovauti 220 mln. gyventojų turinčiai branduolinei valstybei bus pasirinktas opozicijos lyderis Šehbazas Šarifas.
Prancūzijos prezidento rinkimuose laukiama įtemptos Le Pen ir Macrono dvikovos
Prancūzija sekmadienį balsuos pirmajame valstybės vadovo rinkimų ture, prezidentui Emmanueliui Macronui viliantis atremti savo pozicijas sustiprinusios kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen iššūkį ir užsitikrinti antrą kadenciją.
Šių rinkimų baigtis turės didžiulės reikšmės krypčiai, kuria ateityje judės Prancūzija ir visa Europa. Po sekmadienio balsavimo paaiškės, kurie du kandidatai susirungs balandžio 24 dieną vyksiančiame antrajame rinkimų ture.
Vengrijos premjeras Orbanas paskelbė tvirtai laimėjęs ketvirtus rinkimus
Nacionalistinių pažiūrų Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas sekmadienį užsitikrino ketvirtą kadenciją, jo partijai „Fidesz“ tvirtai laimint rinkimus, rodo oficialūs rezultatai.
„Fidesz“ laimėjo daug didesne persvara, nei prognozavo apklausos prieš rinkimus, kurių kampaniją temdė karas kaimyninėje Ukrainoje.
Vengrai balsuoja visuotiniuose rinkimuose: Viktoras Orbanas siekia ketvirtos kadencijos
Vengrai sekmadienį balsuoja visuotiniuose rinkimuose, kuriuose dabartiniam šalies premjerui nacionalistui Viktorui Orbanui pirmą kartą tenka rungtis su vieninga opozicijos koalicija.
Šešios pagrindinės opozicinės partijos pirmą kartą dalyvauja rinkimuose su bendru kandidatų sąrašu ir yra pasiryžusios nugalėti „neliberalią demokratiją“, kurią V. Orbano partija „Fidesz“ įgyvendino per dvylika savo valdymo metų.
Rinkimų apylinkės duris atvėrė 6 val. vietos (7 val.
Naujas savivaldos modelis: veto teisė merui, ribojamos kadencijos, stipresnė opozicija
Seimo darbo grupė baigia derinti naują savivaldos modelį, jį parlamentui planuojama pateikti Konstitucijoje įteisinus tiesioginius merų rinkimus.
Rengiamame projekte numatyta, kad meras būtų vykdomosios valdžios atstovas, jis galėtų dirbti ne daugiau kaip tris kadencijas iš eilės, tačiau turėtų veto teisę tarybos sprendimams.
Opozicija savivaldybių tarybose galėtų išsirinkti savo lyderį.
Apklausos: ultradešiniųjų lyderė Le Pen mažina atsilikimą nuo Macrono
Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen mažina atsilikimą nuo prezidento Emmanuelio Macrono prieš galimą jų dvikovą kitą mėnesį vyksiančiuose valstybės vadovo rinkimuose, rodo dvi naujos viešosios nuomonės apklausos.
E. Macronas seniai laikomas aiškiu favoritu rinkimuose, kurių du turai vyks balandžio 10-ąją ir 24-ąją. Prezidento darbas sprendžiant diplomatinę krizę, išprovokuotą Rusijos agresijos prieš Ukrainą, dar padidino jo šansus laimėti.
Maltoje prasidėjo parlamento rinkimai
Maltos rinkėjai šeštadienį balsuoja rinkdami parlamentą, bet prognozuojama, kad darbą tęs ta pati vyriausybė, nepaisant susirūpinimo dėl korupcijos ir tebetvyrančio pykčio dėl vienos žurnalistės nužudymo.
Apklausos rodė, kad rinkimus tvirtai laimės Darbo partijos lyderis ministras pirmininkas Robertas Abela. Jo kampanijai buvo palankios vyriausybės taikytos COVID-19 pandemijos valdymo priemonės ir neblogi ekonomikos pasiekimai per devynerius valdymo metus.
Šimtmečio krepšinio legendų rinkimuose – 2012-22 metų geriausieji
Pasibaigus 2001-2011 m. laikotarpio legendų balsavimui, lieka paskutinysis periodas, nulemsiantis galutinį legendinių krepšininkų, trenerių ir teisėjų šimtuką.
2012-2022 m. Lietuvos krepšiniui dovanojo du Europos čempionato sidabro medalius. Jono Kazlausko vadovaujama nacionalinė krepšinio rinktinė užlipo ant vicečempionams skirto pjedestalo laiptelio tiek 2013 m. Slovėnijoje, tiek kitame Senojo žemyno turnyre 2015 m., kurio finalinės dvikovos vyko Prancūzijoje.
Užsibrėžė sutvarkyti visą rinkimų sistemą: kai kam katino dienos baigsis, bet laukia ir mūšis
Lietuva jau turi nusistovėjusią rinkimų sistemą, tačiau politikai pribrendo šiokioms tokioms permainoms. Darbo grupė iš valdančiųjų ir opozicijos parengė Rinkimų kodeksą, kuris turės konstitucinio įstatymo statusą, vadinasi, jį bus sunkiau transformuoti.
Pats pagrindinis dalykas, kad politikai nori pažaboti visuomeninius rinkimų komitetus, Lietuvoje galinčius dalyvauti tik savivaldos ir Europos Parlamento rinkimuose.
Macronas rinkimų manifeste žada mažinti mokesčius, pertvarkyti išmokas
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, ketvirtadienį pristatydamas savo rinkimų manifestą, pažadėjo toliau mažinti mokesčius, reformuoti socialinės apsaugos sistemą ir vykdyti dideles valstybės investicijas.
44 metų E. Macronas, kuris aktyviai dalyvavo Vakarų diplomatinėse pastangose stabdyti Rusijos invaziją Ukrainoje, savo rinkimų manifestą paskelbė iki prezidento rinkimų likus mažiau nei mėnesiui. Apie tai, kad sieks antros kadencijos, jis paskelbė tik kovo 3 dieną.
Perrinkimo siekiantis Macronas pristatys savo manifestą
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kurio populiarumas šiuo metu yra didelis, savo dėmesį nukreipia į rinkimus ir ketvirtadienį per pirmą didelį kampanijos renginį pristatys manifestą.
Prezidento rinkimai Prancūzijoje vyks balandžio 10 dieną, bet 44 metų E. Macronas iki paskutinės įmanomos minutės neskelbė, ar sieks antros kadencijos, ir dabar turi aktyviai bendrauti su rinkėjais bei varžovais.
Turkmėnijos lyderio sūnus laimėjo prezidento rinkimus
Turkmėnistano autokratinio lyderio Gurbanguly Berdimuhamedowo (Gurbanguly Berdymuchamedovo) sūnus Serdaras laimėjo prezidento rinkimus, antradienį pranešė pareigūnai.
Šalyje, turinčioje 6 mln. gyventojų, šeštadienį vyko rinkimai, bet jokios opozicijos netoleruojantis prezidentas G. Berdimuhamedowas, dominavęs šalies viešajame gyvenime nuo pat pirmojo Turkmėnijos prezidento mirties 2006 metais, nebuvo įrašytas į balsalapius.
S. Berdimuhamedowas surinko 73 proc.
Portugalai balsuos pirmalaikiuose rinkimuose
Portugalija sekmadienį balsuos pirmalaikiuose rinkimuose, bet tikriausiai jokia partija negaus daugumos, be to, prognozuojama, kad po šio balsavimo galėtų labai sustiprėti kraštutinių dešiniųjų pozicijos.
Skvernelio partijoje į vadovus pretendavusi Valungevičienė atsiėmė kandidatūrą
Į buvusio premjero Sauliaus Skvernelio buriamos partijos vadovus pretendavusi Beata Valungevičienė ketvirtadienį kandidatūrą atsiėmė.
Apie tai Marijampolės moksleivių kūrybos centro vadovė, buvusi „valstietė“ pranešė feisbuke.
Tokį sprendimą B. Valungevičienė priėmė naujienų portalui 15min pranešus apie jos ryšius su praeityje teistais verslininkais Žydrūnu Buzu ir Arūnu Pukeliu.
„Lietuvoje nuosprendžiai rašomi ne tik be teismo, bet ir be nusikaltimo.
Liko tik žingsnis iki tiesioginių merų rinkimų: opozicija sako esanti pastatyta įkaitais
Seimas iš principo apsisprendė dėl Konstitucijos pataisų, kuriomis būtų įteisinti tiesioginiai merų rinkimai. Tiesa, opozicijos atstovai nerimauja dėl to, koks bus merų vaidmuo ir kokias funkcijas jie vykdys, nes Konstitucijos pataisos to nenumato, o valdančiųjų vizija – dar neaiški.
Prezidento rinkimų dėlionė: ekspertai vardija negirdėtas pavardes, tarp jų – iš politikos sprukęs verslininkas
Rinkimų metai dar neatėjo, bet politikai jau ruošiasi prezidento rinkimams. Tarsi netyčia tai vienur, tai kitur sušmėžuoja prezidentiškai atrodančių politikių pavardės, rašomi tekstai gimtadienio proga, teigiantys, kad kitas politikas būtų geras prezidentas, pasirodo visuomenės apklausos, rodančios, kad žmonės ilgisi buvusios vadovės.
Rinkimų sistemos pakeitimai: politikams riestainis, o kitiems – skylė?
Rinkimai Lietuvą užgrius dar po dviejų metų, bet rinkimų kodekso patobulinimai nagrinėjami jau dabar. Tiesa, naujovių rinkėjai sulauks nedaug, nemalonių žinių gali tikėtis tik rinkimų komitetų dalyviai. Politologai sako, kad šie kodekso tobulinimai buvo reikalingi, bet nėra esminiai. Svarbiausi darbai taip ir liko už borto, jie nejudinti, nes bijoma rinkėjų reakcijos.
Rinkimai Europoje 2022-aisiais: ką stebėti?
Nuo ES reformatoriaus, didžiojo kovotojo su antivakseriais Emmanuelio Macrono iki ES triukšmadario Viktoro Orbano, 2022-aisiais Europoje vyks ne viena kieta kova dėl valdžios, nuo kurios priklausys ir viso žemyno politinis tonas.
Petrui Gražuliui prokuroras siūlo skirti 15 tūkst. eurų baudą, atimti teisę būti renkamam
Už piktnaudžiavimą kaltinamam Seimo nariui Petrui Gražuliui prokuroras prašo skirti daugiau nei 15 tūkst. eurų baudą.
Šią bausmę valstybės kaltintojas Generalinės prokuratūros prokuroras Rolandas Stankevičius pasiūlė ketvirtadienį per posėdį Vilniaus apygardos teisme.
Prokuroras taip pat prašo ketveriems metams atimti teisę būti renkamam ir paskirtam į valstybės įstaigas, iš jo konfiskuoti daugiau nei 4 tūkst. eurų turto.
Vyriausioji rinkimų komisija ketina pirkti internetinio balsavimo galimybių studiją
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nusprendė pradėti internetinio balsavimo informacinės sistemos galimybių studijos pirkimo procedūras.
„Tai būtų ypatingos svarbos valstybės informacinių technologijų infrastruktūros projektas, todėl norėdami atsakingai įvertinti jo reikalingumą, naudą visuomenei ir galimas grėsmes inicijuojame išsamios galimybių studijos pirkimą“, – sako VRK pirmininkė Jolanta Petkevičienė.
Valstiečių pirmininku perrinktas Ramūnas Karbauskis
Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininku sekmadienio rytą perrinktas ligšiolinis partijos vadovas Ramūnas Karbauskis.
Kaip BNS informavo LVŽS atstovė spaudai Dalia Vencevičienė, už R. Karbauskį nuo antradienio vykusiuose visuotiniuose partijos pirmininko rinkimuose balsavo 72 proc., už jam iššūkį metusį parlamentarą Giedrių Surplį – 28 proc. balsavusiųjų. Iš viso balsavo 56 proc. partijos narių.
R. Karbauskis perrinktas ketverių metų kadencijai.
VRK analizė: metai po rinkimų maksimalią leistiną ribą jau ima viršyti viena apygarda
Praėjus metams po Seimo rinkimų maksimalią leistiną ribą jau ima viršyti viena apygarda – šalia Vilniaus esanti Nemenčinės, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).
Tuo tarpu nuo 2020 metų labiausiai išaugo Mėguvos apygarda, apimanti Palangos miestą bei Klaipėdos ir Kretingos rajonus. Rinkėjų skaičius šioje apygardoje padidėjo 2113, rodo VRK atlikta vienmandačių rinkimų apygardų rinkėjų pokyčio analizė.
