rinkimai
Rinkimai
Rinkimai Lietuvoje – tai procesas, kai šalies piliečiai balsuodami išreiškia savo valią rinkdami atstovus į įvairias valdžios institucijas. Lietuvoje vyksta kelių tipų rinkimai: Seimo rinkimai, Prezidento rinkimai, Europos Parlamento rinkimai bei savivaldybių tarybų ir merų rinkimai. Šie rinkimai reguliariai vyksta pagal nustatytą grafiką ir yra pagrindinis demokratijos mechanizmas šalyje, leidžiantis piliečiams tiesiogiai dalyvauti valdžios formavime.
Seimo rinkimai vyksta kas ketverius metus, renkant 141 Seimo narį, kurie atstovauja tautai įstatymų leidžiamojoje institucijoje. Seimo rinkimai Lietuvoje yra mišrūs – 70 narių renkama pagal proporcinę sistemą, o likę 71 – vienmandatėse apygardose pagal daugumos balsavimo sistemą. 2024 m. spalio 13 d. vyks Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai.
Seime bus aptarta, kaip veiks naujasis Rinkimų kodeksas
Seime penktadienį bus aptartas naujasis Rinkimų kodeksas, kuriuo į vieną konstitucinį įstatymą sutraukti iki tol atskiri buvę rinkimų įstatymai.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas kartu su Lietuvos mokslų akademija, Vilniaus universiteto Teisės fakultetu bei Lietuvos teisininkų draugija organizuoja mokslinę-praktinę konferenciją „Rinkimų kodeksas – naujovės, iššūkiai, perspektyvos“.
Seimas birželio pabaigoje priėmė naują Rinkimų kodeksą, į kurį sutraukė Seimo rinkimų, Prezidento rinki...
Seimas paskelbė savivaldos rinkimus: vyks kitų metų kovo 5-ąją
Seimas ketvirtadienį paskelbė tiesioginius merų ir savivaldybių tarybų rinkimus – jie vyks kitų metų kovo 5 dieną.
Savivaldybių tarybų rinkimų datą nustato Seimas ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki savivaldybių tarybų narių ir merų įgaliojimų pabaigos.
Būsimi savivaldos rinkimai vyks įsigaliojus naujam Politinių organizacijų įstatymui, kuris nustatė griežtesnius reikalavimus politiniams komitetams.
Kazachstano prezidento rinkimai vyks lapkričio 20-ąją
Kazachstane lapkričio 20 dieną vyks pirmalaikiai prezidento rinkimai, kuriais bus siekiama „iš pagrindų pakeisti“ buvusios sovietinės šalies politinę sistemą, nurodoma trečiadienį prezidentūros tinklapyje paskelbtame dekrete.
Tokia žinia nuskambėjo 2019 metais išrinktam prezidentui Kassymui-Jomartui Tokayevui prastūmus įstatymus, kuriais apribojamas prezidento kadencijų skaičius ir sugrąžinamas veterano eksprezidento garbei pervadintos sostinės senasis pavadinimas.
Per savivaldos rinkimus pavasarį žmonės balsuos 1926-iose apylinkėse
Per savivaldybių tarybų ir merų rinkimus kitų metų kovo 5 dieną žmonės balsuos 1926-iose apylinkėse: jų bus vienuolika mažiau nei per praėjusius Seimo rinkimus.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) šią savaitę patvirtino 2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimų apylinkių sąrašą ir jų ribas. Nustatyta, kad rinkėjai balsuos 1926 balsavimo vietose, tuo tarpu per 2020 metų Seimo rinkimus rinkėjai galėjo balsuoti 1937 rinkimų apylinkėse.
Seimo niuksas Nausėdai: atmetė dar vieną jo veto
Seimas ketvirtadienį atmetė Gitano Nausėdos veto ir priėmė įstatymą, kuriuo nustatyti griežtesni reikalavimai Europos Parlamento (EP) ir savivaldos rinkimuose dalyvaujantiems politiniams komitetams.
Už veto atmetimą ir įstatymo be pakeitimų priėmimą balsavo 97 Seimo nariai, prieš – 22, 2 parlamentarai susilaikė.
Švedijos premjerė oficialiai atsistatydino, dešiniųjų blokui laimėjus rinkimus
Švedijos ministrė pirmininkė socialdemokratė Magdalena Andersson ketvirtadienį įteikė atsistatydinimo raštą, dešiniojo sparno blokui, kuriam priklauso nacionalistinė, antiimigrantiškų pažiūrų partija, laimėjus nedidelę daugumą Švedijos parlamente.
M. Andersson susitikusi su 349 vietų Riksdago pirmininku Andreasu Norlenu oficialiai pranešė jam apie savo pasitraukimą. M. Andersson toliau eis pareigas, kol bus suformuota nauja vyriausybė.
Nausėdos patarėjas dėl reikalavimų rinkimų komitetams: sunku tikėtis partijų palaikymo
Prezidento patarėjas abejoja, kad partijos palaikys veto įstatymui, kuriuo sugriežtinami reikalavimai rinkimų komitetams.
Seimui ketvirtadienį rengiantis balsuoti dėl šio veto, Povilas Mačiulis sako, jog jo nepriėmus smarkiai sumažėtų komitetų patrauklumas, kas nulemtų mažesnį gyventojų įsitraukimą į savivaldą.
Merų ir savivaldybių tarybų rinkimus siūloma rengti kovo 5 dieną
Tiesioginius merų ir savivaldybių tarybų rinkimus siūloma rengti kitų metų kovo 5 dieną.
Tokį Seimo nutarimo projektą penktadienį registravo parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Savivaldybių tarybų rinkimų datą nustato Seimas ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki savivaldybių tarybų narių ir merų įgaliojimų pabaigos.
Sociologė apie visuomenės požiūrį į valdžią: yra didelis potencialas atsirasti naujai politinei jėgai
„Baltijos tyrimų“ liepos pabaigoje atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad net trys ketvirtadaliai žmonių norėtų kitos valdžios, tačiau daugelis dar turėjo abejonių, ar Lietuvoje gyvenimas krypsta į blogąją pusę. Anot bendrovės vadovės Rasos Ališauskienės, dar neviešinta, rugpjūtį atlikta apklausa jau turėtų parodyti aiškią gyventojų nuomonę, kuri turės įtakos ir artėjantiems savivaldos rinkimams.
Rinkimai JK: Liz Truss artėja prie pergalės
Po įtempto turo po visą šalį, tuzino rinkiminių kampanijų ir trijų televizijos debatų Liz Truss, iš pažiūros, yra pasirengusi tapti naująja Jungtinės Karalystės ministre pirmininke, kai penktadienį baigsis Konservatorių partijos narių balsavimas.
REKLAMA
REKLAMA
Klaipėdos meru sieks tapti Žemaitaitis, Puteikis, Vilniaus – Sinica
Artėjančiuose rinkimuose Klaipėdos mero posto sieks Seimo narys, Laisvės ir teisingumo partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis bei Tautos ir teisingumo sąjungos narys Naglis Puteikis, antradienį skelbia „Vakarų ekspresas“.
Tuo metu Vilniuje dėl šio posto varžytis ketina Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica, antradienį pranešė partija.
Italijos spauda kaltina Rusiją kišimusi į rinkimus
Italijos pagrindiniai laikraščiai penktadienį pirmuosiuose puslapiuose įspėjo dėl įtariamo Rusijos kišimosi į artėjančius rinkimus, reaguodami į buvusio Kremliaus šeimininko komentarus, kuriuose europiečiai raginami „nubausti“ savo „kvailas“ vyriausybes.
Šimonytė ar Nausėda? Apklausa parodė, už ką balsuotų žmonės prezidento rinkimuose
Jeigu antrasis prezidento rinkimų turas vyktų dabar, o jame dalyvautų dabartinis valstybės vadovas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė, rinkimus vėl laimėtų G. Nausėda.
Portalo teigimu, dviejų skirtingais metodais atrinktų apklausų rezultatai leidžia prognozuoti, kad 64 proc. rinkėjų balsuotų už G. Nausėdą ir 36 proc. – už I. Šimonytę, rodo „15min“ pateikiamų apklausų duomenys.
2019 metais per antrąjį prezidento rinkimų turą, G. Nausėda surinko 66 proc.
85-erių Silvio Berlusconi tikisi grįžti į Italijos parlamentą
Buvęs Italijos premjeras Silvio Berlusconi trečiadienį pareiškė, kad tikisi grįžti į Italijos parlamentą per rugsėjį vyksiančius rinkimus, praėjus beveik dešimtmečiui po to, kai buvo priverstas iš jo trauktis dėl teistumo už mokestinį sukčiavimą.
„Manau, kad galiausiai iškelsiu savo kandidatūrą į Senatą, kad visi tie žmonės, kurie manęs prašė, pagaliau būtų laimingi“, – radijui „Rai“ sakė 85 metų milijardierius ir žiniasklaidos magnatas, anksčiau figūravęs daugelyje skandalų.
Reitingų lentelėje pirmauja konservatoriai ir demokratai
Partijų reitingų lentelėje pirmauja valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.
Tai rodo trečiadienį paskelbta naujienų portalo „Delfi“ apklausa.
Liepos pabaigoje „Spinter tyrimų“ atliktos apklausos duomenimis, abi partijos sulauktų 11,2 proc. apklaustųjų balsų. Jų reitingai, palyginti su praėjusia apklausa, menko paklaidos ribose – birželio mėnesį už konservatorius būtų balsavę 13,4 proc.
Baltarusių opozicija Vilniuje mini antrąsias prezidento rinkimų metines
Apie pusę tūkstančio baltarusių opozicijos atstovų antradienį Vilniuje, Katedros aikštėje ir prie Baltarusijos ambasados Naujamiestyje, paminėjo antrąsias pilietinį aktyvumą Baltarusijoje paskatinusias prezidento rinkimų metines.
Jie Katedros aikštėje iš blokelių sudėjo Aliaksandro Lukašenkos režimo draudžiamą tautinę baltarusių vėliavą, šv. mišiomis pagerbė režimo aukas ir Ukrainoje žuvusius savanorius.
Įtakingas Irako dvasininkas M. al Sadras ragina surengti naujus rinkimus
Įtakingas Irako dvasininkas Moqtada al Sadras, kurio vadovaujamas blokas laimėjo daugiausia vietų parlamente per pernai vykusius rinkimus, trečiadienį paragino paleisti parlamentą ir surengti naują balsavimą.
Per televiziją transliuotoje kalboje jis paragino surengti „demokratinį, revoliucinį ir taikų procesą, o po parlamento paleidimo – pirmalaikius demokratinius rinkimus“, taip pat pažymėjo, kad „nėra suinteresuotas“ derėtis su savo varžovais.
Dėl vietų Latvijos parlamente kovos 19 politinių jėgų
Latvijoje antradienį baigėsi kandidatų į 14-ojo šaukimo Saeimą sąrašų registracija.
Vyriausioji rinkimų komisija pranešė sulaukusi iš viso 19-os politinių partijų ir aljansų kandidatų sąrašų – trimis daugiau nei per 2018 metų parlamento rinkimus.
JAV paskelbė naujų sankcijų rusams dėl kišimosi į rinkimus
Vašingtonas penktadienį paskelbė naujų sankcijų rusams, dalyvavusiems propagandos ir dezinformacijos kampanijose siekiant sutrikdyti JAV rinkimus.
Iždo departamentas pareiškime nurodė, kad šie asmenys ir organizacijos rinko lėšas ir skleidė dezinformaciją siekdami sutrikdyti Amerikos rinkimų procesą ir buvo veikiami Rusijos žvalgybos, kad „skaldytų šalį ar didintų jos susiskaldymą“.
Vienas iš nurodytų asmenų, kuriam taip pat gresia kriminaliniai kaltinimai, yra susijęs su organizacija, kuriai ...
Pretendentai perimti JK premjero postą dalyvavo pirmoje dvikovoje prieš partijos narius
Britų konservatoriai Rishi Sunakas bei užsienio reikalų sekretorė Liz Truss, tęsiantys kovą dėl teisės pakeisti Borisą Johnsoną Jungtinės Karalystės ministro pirmininko poste, ketvirtadienį pirmą kartą stojo prieš partijos narius.
Rinkimų kampanijos renginys Lidse Anglijos šiaurėje buvo pirmasis iš 12-os visoje šalyje vyksiančių kandidatų susitikimų su eiliniais Konservatorių partijos nariais, išrinksiančiais B. Johnsono įpėdinį.
JAV siūlo 10 mln. dolerių atlygį už informaciją apie Rusijos kišimąsi į rinkimus
JAV Valstybės departamentas ketvirtadienį pasiūlė 10 mln. dolerių (9,8 mln. eurų) atlygį už informaciją apie Rusijos kišimąsi į Amerikos rinkimus, įskaitant žinias apie Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimą oligarchą ir „trolių fabriką“, kuris, pareigūnų teigimu, 2016 metais socialiniuose tinkluose vykdė nesantaiką skatinančią kampaniją.
Ar Gabrielius Landsbergis turės įpėdinį? Politikų pamąstymai atima žadą
Kai paskutinį kartą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis suvažiavime buvo tvirtinamas šioms pareigoms, savo pasisakymą jis pradėjo pažadu, jog tai „paskutinis kartas“.
Tai reiškia, kad 2025 metų pradžioje vyksiančiuose partijos pirmininko rinkimuose veikiausiai rungsis jau kiti politikai ir jų šiuo metu priskaičiuojama apie penkis: tarpusavyje, kuriam dalyvauti pirmininko rinkimuose, veikiausiai tarsis Paulius Saudargas ir Laurynas Kasčiūnas, t...
Bulgarija suka link ketvirtų rinkimų per pusantrų metų laikotarpį
Bulgarijai nepavykus dar vienam bandymui suformuoti naują vyriausybę trečiadienį atsivėrė kelias naujiems rinkimams, ir tai dar pagilino politinę krizę, apėmusią šalį po reformų šalininkų koalicinės vyriausybės žlugimo birželį.
Donaldas Trumpas turėtų atsakyti už bandymą panaikinti rinkimų rezultatus – komitetas
JAV Atstovų Rūmų komitetas, tiriantis praėjusių metų Kapitolijaus šturmo aplinkybes, ketvirtadienį metė aštrų kaltinimą buvusiam prezidentui Donaldui Trumpui dėl jo atsisakymo sustabdyti ar pasmerkti smurtą ir pareiškė, kad jis turėtų teisiškai atsakyti už šiurkštų prezidento pareigų nevykdymą.
Rinkimų kampaniją pradėję kandidatai į JK premjero posto ginčijasi dėl mokesčių politikos
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss, laikoma favorite užimti ministro pirmininko postą, pažėrė kritikos savo varžovui Rishi Sunakui dėl jo mokesčių politikos, kai ėjo iždo kanclerio pareigas, ketvirtadienį jiems pradėjus šešias savaites truksiančią rinkimų kampaniją.
Indijos prezidento rinkimus laimėjo moteris iš etninės mažumos
64 metų moteris iš vienos etninės mažumos ketvirtadienį buvo išrinkta naująja Indijos prezidente.
Draupadi Murmu iš Indijos valdančiosios partijos „Bharatiya Janata“ (BJP) išrinko Indijos parlamentas ir valstijų parlamentai. Ji tapo pirmąja prezidente iš Indijos mažųjų tautų ir antrąja moterimi, dirbsiančia šiame didele dalimi reprezentaciniame poste.
Prezidente ji bus oficialiai prisaikdinta pirmadienį.
Šri Lankoje prisaikdintas naujasis prezidentas
Šri Lankos politikos veteranas Ranilas Wickremesinghe ketvirtadienį buvo prisaikdintas gilios ekonominės ir politinės krizės ištiktos Pietų Azijos šalies prezidentu, pranešė jo biuras.
Šešiskart premjero poste dirbęs 73 metų R. Wickremesinghe buvo prisaikdintas vyriausiojo teisėjo Jayanthos Jayasuriyos per ceremoniją budriai saugomame parlamento komplekse, sakoma prezidentūros pranešime.
Šri Lankoje išrinktas prezidentas
Šešis kartus Šri Lankos premjero poste dirbęs Ranilas Wickremesinghe trečiadienį buvo didžiule persvara išrinktas prezidentu ir pakeis iš krizės apimtos šalies pabėgusį bei atsistatydinusį valstybės vadovą Gotabayą Rajapaksą.
Rinkimuose dalyvavo trys kandidatai. Oficialūs rezultatai rodo, kad R. Wickremesinghe per parlamento balsavimą gavo 134, jo pagrindinis varžovas Dullasas Alahapperuma – 82, o kairiųjų lyderis Anura Dissanayake – vos tris balsus.
Dalia Grybauskaitė viešai pasisakė apie artėjančius prezidento rinkimus: „Nusiraminkite ir nekrūpčiokite“
Lietuvoje prezidento rinkimai vyks 2024-aisiais. Viešojoje erdvėje vis dažniau diskutuojama, kas sieks šio posto. Aptarinėjama ir dvi kadencijas šiose pareigose ėjusios Dalios Grybauskaitės kandidatūra.
Prezidentė tokias kalbas pakomentavo ir savo „Facebook“ paskyroje, sakydama, kad iš aktyvios politikos ji – pasitraukusi.
„Dėl ateinančių Prezidento rinkimų 2024 m. diskusijos įsibėgėja. Tai pasikartosiu dar kartą, kad po antros kadencijos pabaigos pasitraukiau iš aktyvios politikos.
Nausėda vetavo Politinių organizacijų įstatymą
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Politinių organizacijų įstatymą.
Šalies vadovas pažymi, kad priimant šį teisės aktą nebuvo paaiškinta, kodėl kilo būtinybė, artėjant 2023 m. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų ir merų rinkimams, reikšmingai didinti visuomenėje įprastą ir jau nusistovėjusį minimalų visuomeninių rinkimų komitetų steigėjų skaičių.
Japonijoje laidojamas nužudytas buvęs premjeras Shinzo Abe
Nužudyto buvusio Japonijos premjero Shinzo Abe šeima ir draugai antradienį susirinko vienoje Tokijo šventykloje į privačias laidotuves, o prie šventyklos atėję žmonės smerkė buvusio lyderio „niekingą“ nužudymą.
Į Sh. Abe buvo iš arti šauta penktadienį per kampanijos renginį Naros mieste, jam sakant kalbą. Buvęs premjeras nužudytas kelios dienos prieš parlamento aukštųjų rūmų rinkimus, kuriuose jo partija sustiprino savo pozicijas valdžioje.
Sh.
Krauju aptemdyti rinkimai Japonijoje: paaiškėjo, kas išplėšė gyventojų pasitikėjimą
Japonijos valdančioji partija ir jos partneriai rinkimuose surinko pakankamai balsų, kad suformuotų daugumą aukštuosiuose parlamento rūmuose, pirmadienį pranešė vietos žiniasklaida.
Rinkimai vyko praėjus kelioms dienoms po buvusio ministro pirmininko Shinzo Abe nužudymo.
Šri Lankos vyriausybė tikisi suformuoti naują vyriausybę nerimstant neramumams
Šri Lankos opozicinės politinės partijos sekmadienį susitiks tartis dėl naujos vyriausybės, praėjus dienai po to, kai šalies prezidentas ir ministras pirmininkas pranešė apie atsistatydinimą po kelis mėnesius trukusios politinės sumaišties, įsismarkavusiems protestuotojams šturmavus abiejų pareigūnų rezidencijas ir padegus vieną iš jų pastatų.
Prezidentas vetavo Seimo naujai priimtą Rinkimų kodeksą
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo Seimo naujai priimtą Rinkimų kodeksą, kuriuo sugriežtinta rinkimų komitetų veikla.
Šalies vadovas grąžina įstatymą siūlydamas jį papildyti nuostata, kad reikalavimas politiniams komitetams būti įregistruotiems ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų dienos nebūtų taikomas per 2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimus, pranešė Prezidentūra.
Lietuvos žaliųjų partija dalyvaus savivaldos rinkimuose
Lietuvos žaliųjų partija nusprendė dalyvauti 2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose. Toks sprendimas priimtas šeštadienį ryte vykusiame tarybos posėdyje.
Partijos pirmininkė Ieva Budraitė sprendimą motyvavo nepakankamu dabartinės valdžios dėmesiu sveikos aplinkos kūrimui, teigiama partijos pranešime.
JK premjero Boriso Johnsono partija pralaimėjo dvejus papildomus rinkimus
Sunkioje padėtyje atsidūrusio Jungtinės Karalystės premjero Boriso Johnsono valdančioji Konservatorių partija penktadienį patyrė du triuškinamus pralaimėjimus per papildomus parlamento rinkimus, paskatinusius partijos pirmininką atsistatydinti.
Tivertono ir Honitono apygardoje, kur toriai per 2019 metų gruodį įvykusius visuotinius rinkimus laimėjo daugiau kaip 24 tūkst. balsų persvara, šįkart triumfavo centristinė Liberalų demokratų partija.
Seimas sutraukė rinkimų įstatymus į vieną, sugriežtino komitetų veiklą
Seimas ketvirtadienį priėmė Rinkimų kodeksą, kuriuo visi rinkimų įstatymai sutraukti į vieną, teisės aktu taip pat sugriežtinta rinkimų komitetų veikla.
Už Rinkimų kodeksą balsavo 94 Seimo nariai, prieš buvo dešimt ir susilaikė 25 parlamentarai.
Politinė krizė Prancūzijoje, o Macronas – aklavietėje
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį tęsė pastangas išspręsti politinę krizę, kilusią jam praradus daugumą parlamente, tačiau kol kas nematyti jokios išeities iš aklavietės, keliančios grėsmę jo antrosios kadencijos reformų planams.
Marine Le Pen kraštutinių dešiniųjų sėkmę Prancūzijos rinkimuose: „Tai istorinė pergalė“
Prancūzų kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen pirmadienį pareiškė, kad ypatingai sėkmingas jos partijos pasirodymas šalies parlamento rinkimuose yra „istorinė pergalė“ ir „seisminis įvykis“ Prancūzijos politikoje.
Daugelis rinkėjų sekmadienį atidavė savo balsus už kraštutinių dešiniųjų ar kraštutinių kairiųjų kandidatus, todėl prezidento Emmanuelio Macrono centristų aljansas neužsitikrino absoliučios daugumos Nacionaliniame Susirinkime.
Prancūzijos prezidentas turbūt nebeturės daugumos parlamente – rinkėjų apklausų prognozės
Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makron) sąjungininkai po sekmadienį vykusių rinkimų veikiausiai praras daugumą parlamente, o tai būtų didelis smūgis centristų lyderiui ir jo antrosios kadencijos programai, prognozuoja penkios rinkėjų apklausas organizavusios bendrovės.
Apklausų duomenimis, E. Macrono centro ir centro kairiųjų partijų koalicija „Kartu“ (Ensemble) turbūt gaus 200-260 mandatų – mažiau nei reikia daugumai Nacionalinėje asamblėjoje, tai yra 289 vietų.
Kolumbijoje rinkėjai patraukė prie balsadėžių prezidento rinkimų antrajame rate
Kolumbijos gyventojai sekmadienį patraukė prie balsadėžių, kad įtemptame ir nenuspėjamame antrajame prezidento rinkimų ture atiduotų balsus arba už buvusį partizaną Gustavą Petro (Gustavą Petrą), arba už milijonierių verslininką Rodolfą Hernandezą (Rodolfą Hernandesą), kovojančius dėl valdžios šalyje, kurioje vyrauja skurdas, smurtas ir kitos bėdos.
Ispanijos premjerui – regioninių rinkimų išbandymas Andalūzijoje
Andalūzijos gyventojai sekmadienį balsuoja pirmalaikiuose regioniniuose rinkimuose, kuriuose, kaip manoma, pergalę švęs valdančioji konservatorių Liaudies partija (PP), suduosianti smūgį Ispanijos ministrui pirmininkui socialistui Pedro Sanchezui (Pedrui Sančesui) artėjant visuotiniams rinkimams 2023 metų pabaigoje.
Daugiausiai gyventojų turinčiame Ispanijos regione teisę balsuoti turi daugiau nei 6 mln.
Tūkstančiai protestuotojų Šiaurės Makedonijoje reikalavo pirmalaikių rinkimų
Dešimtys tūkstančių opozicijos šalininkų šeštadienį Šiaurės Makedonijos sostinėje Skopjėje surengė eitynes, reikalaudami surengti pirmalaikius parlamento rinkimus.
Surengti protestą paragino pagrindinė opozicinė partija VMRO-DPMNE. Eitynių dalyviai, pasak naujienų agentūros AFP korespondento, mojavo Makedonijos vėliavomis ir nešė plakatus su užrašais, smerkiančiais vyriausybę, kurioje dominuoja kairiojo sparno partija SDSM.
Prancūzijoje prasidėjo balsavimas antrajame parlamento rinkimų ture
Prancūzijoje sekmadienį vyksta balsavimas antrajame parlamento rinkimų ture, kuris labai svarbus centristo prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makron) antrosios kadencijos rinkiminių pažadų įgyvendinimui.
E. Macrono centro ir centro kairiųjų partijų koalicijai „Kartu“ (Ensemble) iššūkį rinkimuose metė naujas kairiųjų partijų aljansas NUPES.
Praėjusį sekmadienį vykusiame pirmajame balsavimo etape abu aljansai surinko atitinkamai 25,75 ir 25,66 proc. rinkėjų balsų.
Šimonytės patarėjas apie Grybauskaitę: „Abejoju buvusios prezidentės ekonominėmis žiniomis. Ji turbūt ruošiasi rinkimams“
„Abejoju buvusios prezidentės ekonominėmis žiniomis. Ji turbūt ruošiasi rinkimams ir bando įaudrinti Lietuvos žmones“, – tokiais žodžiais premjerės Ingridos Šimonytės patarėjas ekonomikai Vaidas Navickas įvertino buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės prognozes apie galimai Lietuvos laukiančią recesiją.
Ministrės pirmininkės patarėjas ekonomikai V. Navickas „Žinių radijuje“ sukritikavo buvusios prezidentės prognozes.
„Abejoju buvusios prezidentės ekonominėmis žiniomis.
Macrono viltys gauti daugumą parlamente po pirmojo rinkimų turo pakibo ant plauko
Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono centristų aljansui iškilo pavojus neužsitikrinti daugumos po sekmadienį vykusio parlamento rinkimų pirmojo turo, per kurį išaugo elektorato parama naujai kairiųjų koalicijai.
E. Macrono aljansas „Ensemble“ („Kartu“) surinko 25,75 proc. balsų, o kairiųjų blokas NUPES – 25,66 procento.
Macrono aljansas pirmauja parlamento rinkimuose, bet dauguma neaiški, rodo apklausos
Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono centristų koalicija po pirmojo rinkimų turo gavo daugiausiai vietų parlamente, rodo rinkėjų apklausų rezultatai, tačiau, pasak analitikų, kol kas neaišku, ar ji užsitikrins daugumą.
Keturios tyrimų kompanijos prognozuoja, kad jo aljansas "Ensemble" ("Kartu") po birželio 19-ąją vyksiančio antrojo rinkimų turo laimės 225-310 mandatų, o naujoji kairiųjų koalicija liks antra - 150-220 vietų parlamente.
Rinkėjų aktyvumas Prancūzijos parlamento rinkimuose - rekordiškai mažas, rodo aklausos
Prancūzijos parlamento rinkimuose sekmadienį dalyvavo rekordiškai mažai rinkėjų – nuo 47 iki 47,5 proc., rodo rinkėjų apklausų rezultatai, o ši tendencija, analitikų nuomone, yra palanki prezidento Emmanuelio Macrono centristų koalicijai, kovojančiai su nauju kairiųjų aljansu.
„Kai kurie žmonės sako, kad parlamento rinkimai nėra svarbūs, bet tai netiesa. Jei prezidentas negaus daugumos, jis negalės nieko nuveikti“, – AFP sakė 40-metis inžinierius Arnaudas, atidavęs savo balsą Paryžiuje.
Prancūzijoje vyksta parlamento rinkimai
Prancūzijoje sekmadienį bus renkamas naujas parlamentas, kur reformas planuojančio prezidento Emmanuelio Macrono sąjungininkai siekia išsaugoti daugumą, nors jų planams vis didesnį pavojų kelia naujas kairiųjų aljansas.
Rinkimuose dalyvauja per 6 tūkst. kandidatų kurių amžius – nuo 18 iki 92 metų.
Rinkimai į 577 vietų Nacionalinį Susirinkimą – žemuosius pralamento rūmus – vyksta dviem etapais. Naujojo parlamento sudėtis paaiškės tik po antrojo turo, įvyksiančio po savaitės, birželio 19 dieną.
Turkijos prezidentas Erdoganas sieks dar vienos kadencijos: rinkimai – jau kitąmet
Turkijos lyderis Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį pareiškė, kad dalyvaus kitais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose, paneigdamas gandus apie pirmalaikius rinkimus ekonominių sunkumų patiriančioje šalyje.
Tai buvo pirmas kartas, kai nuo 2003 metų valdžioje esantis šalies lyderis oficialiai pranešė apie savo ketinimus siekti dar vienos kadencijos, nors šis pranešimas nebuvo netikėtas.
„Leiskite tai pranešti čia.
