rheinmetall

Seimas sudarė palankias sąlygas dideliems vietos bei Vakarų gamintojams, įskaitant Lietuvoje  gamyklą ketinančią statyti Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau ir paprasčiau statyti gamyklas.  Gynybos pramonės projektams bus taikomos specialios sąlygos, leidžiančios greičiau pradėti veiklą – poveikio aplinkai vertinimo procedūras investuotojai galės atlikti bei statybos leidimus gauti iki statybų pabaigos.

Seimas antradienį priėmimo stadijoje spręs dėl įstatymo pataisų, kurios leistų didiesiems ginklų ir šaudmenų gamintojams Lietuvoje pradėti gamyklų statybas negavus leidimo. Įvedus tokius pokyčius, bendrovės turėtų statybų leidimus gauti iki statybų pabaigos. Skubos tvarka Seime kelią besiskinančiais įstatymo pakeitimais numatoma, kad su gynybos poreikiais susijusius projektus būtų galima statyti neurbanizuotose teritorijose be teritorijų planavimo su savivaldybe procedūrų.

Vokietijos karinės pramonės milžinės „Rheinmetall“ planuojamą amunicijos gamyklą svarstant statyti Radviliškio rajone, energetikos infrastruktūrą valdančios įmonės sako, kad tokią gamyklą norint prijungti prie jų tinklų gali tekti statyti naujas pastotes, dujų skirstymo stotis bei kitą infrastruktūrą. Skelbta, kad 155 mm kalibro amunicijos gamyklą svarstoma statyti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto valdomoje maždaug beveik 400 hektarų ploto valstybinėje žemėje šalia Baisogalos.

Vokietijos gynybos pramonės milžinei „Rheinmetall“ planuojant Lietuvoje statyti 155 mm artilerijos amunicijos gamyklą, BNS pateikia pagrindinius faktus apie dar 19-ojo amžiaus pabaigoje įkurtą Vokietijos koncerną, kuris taptų vienu didžiausių investuotojų šalies istorijoje bei didžiausiu gynybos pramonės investuotoju.  Tarp akcininkų – JAV investicijų fondai ir bankai, „Societe Generale“ Vokietijos mieste Diuseldorfe įsikūrusi „Rheinmetall AG“– pagrindinė „Rheinmetall“ grupės bendrovė.

Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė įstatymų pataisoms, kurios leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greičiau pradėti projektų vystymą Lietuvoje. Toks nuostatų pakeitimas leistų šiems gamintojams pradėti projektų vystymą dar negavus statybų leidimų. Leidimus projektų vystytojai turėtų gauti iki statybų pabaigos. Po svarstymo už projektą balsavo 108, susilaikė 0, prieš balsavo 1 parlamentaras.

Vokietijos karinės pramonės milžinei „Rheinmetall“ ketinant Lietuvoje statyti artilerijos šovinių gamyklą ir pradedant ieškoti vietos partnerių, šalies gynybos pramonės atstovai mano, kad su koncernu galėtų bendradarbiauti robotikos, sprogmenų ar elektronikos gamintojai. „Tokių įmonių yra“, – BNS sakė Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius Vaidas Sabaliauskas, paklaustas, ar Lietuvoje yra įmonių, kurios galėtų tapti „Rheinmetall“ partnerėmis.

Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį bendru sutarimu pritarė pataisoms, sudarančioms palankesnes sąlygas dideliems Vakarų ginklų ir šaudmenų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, kuo greičiau Lietuvoje statyti gamyklas.  Komitetas apsvarstė Investicijų, Žemės, Teritorijų planavimo ir Statybos įstatymų pakeitimus. Pataisos į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti ketvirtadienį.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ragina gyventojus nesibaiminti dėl potencialios „Rheinmetall“ gamyklos Radviliškio ar kitame rajone, o atsižvelgti į teigiamą tokio projekto naudą. Anot jos, pastačius gamykla būtų ne tik plėtojama gynybos pramonė, bet ir kuriamos darbo vietos, „užsikurtų ekosistema“. „Ketinimų protokolo pasirašymas yra geras pirmas žingsnis. Daug darbo dar liko, daug derinimo, kai kas iš to yra konfidencialu.

Radviliškio rajone įsikūrusi Baisogala prieš kelias dienas tebuvo vienas iš kelių šimtų mažai kuo išsiskiriančių Lietuvos miestelių. Dabar jos pavadinimas skamba drauge su ginklų pramonės milžine „Rheinmetall“, netoliese ketinančia statyti 155 mm artilerijos amunicijos gamyklą. Lietuvos politikai Vokietijos įmonės investicinius planus sveikina ir vaidina vienais didžiausių šalies istorijoje, tačiau netikėtos naujienos užklupti baisogaliečiai – sutrikę.

Vyriausybė ir vokiečių karo pramonės milžinas „Rheinmetall“ parašais įtvirtino planus Lietuvoje statyti artilerijos sviedinių gamyklą. Tai neeilinis įvykis Lietuvai, ypač turint omenyje, kad pasaulyje šiuo metu ypač trūksta amunicijos, kuri bus gaminama Lietuvoje. Svarbu ir tai, kad pagaminti sviediniai atiteks ir Lietuvos kariuomenei. Pati gamykla turi iškilti Radviliškio rajone, Baisogalos pašonėje. Tiesa, ten gyvenančių žmonių nuomonės dėl tokių investicijų skirtingos.

Lietuvos indėlis į Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ 155 mm artilerijos amunicijos gamyklos Lietuvoje statybą paaiškės šalyje radus partnerių, sako „Rheinmetall“ atstovas.   „Tai irgi yra diskusijų objektas, kuriuo dabar užsiimsime artimiausiomis savaitėmis.

Antradienį Vilniuje oficialiai pasirašytas ketinimų protokolas dėl „Rheinmetall“ amunicijos gamyklos statybų Lietuvoje. Dokumento pasirašyme dalyvavo premjerė Ingrida Šimonytė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ir įmonės „Rheinmetall“ atstovas Maximilian Froch. Protokolo turinys kol kas neviešinamas.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad kol kas dar nėra numatyta konkreti vieta, kur galėtų būti statoma „Rheinmetall“ gamykla. Pasak jos, sprendimo yra ieškoma, tačiau pasirinkimų nėra daug. „Nėra konkrečios vietos numatytos. Neabejoju, kad rasime sklypą, tokiai gamybai reikalingas labai didelis sklypas.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas viliasi, kad Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ atėjimas į Lietuvą bus ledlaužis šalyje pradėti steigtis ir kitoms panašaus masto kompanijoms. „Pirmas rimtas žingsnis, kai mes tokį gamintoją galime turėti Lietuvoje. Tai yra keliais aspektais svarbu nacionaliniam saugumui ir gynybai. Pirma, gamyba tokios amunicijos mažina mūsų priklausomybė nuo globalių tiekimo grandinių.

Antradienį dėl amunicijos gamyklos statybų Lietuvoje su Vokietijos gynybos pramonės milžine „Rheinmetall“ bus pasirašytas ketinimų protokolas. Dokumento pasirašyme dalyvaus premjerė Ingrida Šimonytė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas bei įmonės „Rheinmetall“ atstovas Maximilian Froch. Kaip pirmadienį teigė A. Armonaitė, planus Lietuvoje statyti gamyklą „Rheinmetall“ prašo pripažinti stambiu investiciniu projektu.

Lietuvos Vyriausybės atstovai antradienį pasirašys ketinimų protokolą su Vokietijos gynybos pramonės milžine „Rheinmetall“, planuojančia šalyje statyti amunicijos gamyklą ir pateikusia paraišką pripažinti šiuos planus stambiu investiciniu projektu, pranešė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Svarstant „Rheinmetall“ amunicijos gamyklą statyti Radviliškio rajone, gynybos ekspertai ir pramonės atstovai sako, kad pasirinktoje vietovėje reikės užtikrinti didelį elektros ir dujų tiekimą, patogią logistiką. Buvęs energetikos ministras neatmeta, jog tokio dydžio gamyklą reikės prijungti ne prie skirstymo, o perdavimo tinklų, plėsti pastočių tinklą.

„Rheinmetall“ planuojant amunicijos gamyklą statyti ant Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) valdomos valstybinės žemės, čia veikiančio aukštosios mokyklos padalinio vadovas sako, kad išsikėlimas į kitą vietą įstaigai kainuotų milijonus eurų. „Fermos renovacija gaunasi 4–5 mln. eurų, tai visas išsikėlimas tikrai kainuotų milijonus, – BNS pirmadienį sakė universiteto Gyvulininkystės instituto vadovas Artūras Šiukščius. – Realiai persikelt kitur, kažin, kiek įmanoma.

Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ amunicijos gamyklą svarstoma statyti Radviliškio rajone, netoli Baisogalos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) valdomoje valstybinėje žemėje. Su tuo susijusią informaciją BNS patvirtino septyni šaltiniai, didžioji dalis kurių kalbėjo su anonimiškumo sąlyga. Premjerė Ingrida Šimonytė su LSMU rektoriumi Rimantu Benečiu pirmadienį per susitikimą turėtų aptarti galimą žemės perdavimą gamyklos reikmėms.

Vokietijos karinės pramonės milžinė „Rheinmetall“ pristatys Ukrainai dar 20 pėstininkų kovos mašinų „Marder“. Įmonė pranešė gavusi atitinkamą federalinės vyriausybės užsakymą, kurio vertė dešimtys milijonų eurų. „Merder“ Ukrainą turėtų pasiekti iki metų pabaigos. Tada „Rheinmetall“ Rusijos užpultai šaliai bus skyrusi iš viso 120 pėstininkų kovos mašinų. Tai seni šarvuočiai, kuriuos koncernas modernizuoja. Užsakymą apmokės Vokietijos vyriausybė.

Seimas po pateikimo antradienį pritarė įstatymų pataisoms, kurios leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greičiau pradėti projektų vystymą Lietuvoje. Toks nuostatų pakeitimas leistų didiesiems gamintojams pradėti projektų vystymą dar negavus statybų leidimų. Po svarstymo už projektą balsavo 99, susilaikė 11, prieš balsavo 3 parlamentarai. Pagrindiniu komitetu svarstysiančiu projektą patvirtintas Ekonomikos komitetas.

Seimui antradienį pristatomos pataisos, kurios sudarytų sąlygas dideliems Vakarų ginklų ir šaudmenų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, kuo greičiau kurti čia savo gamyklas.  Vyriausybė siūlo nustatyti tvarką, kada dideli gynybos pramonės projektai galėtų būti pradėti statyti dar neturint statybos leidimo, o jį privalėtų gauti iki statybų pabaigos. Tai numato Investicijų, Žemės, Teritorijų planavimo ir Statybos įstatymų pakeitimai.

Netyla kalbos, kad nauja karinės amunicijos gamykla, kuri gamintų 155 mm sviedinius, iškils Lietuvoje. Vyriausybė palaimino įstatymų pataisas, kurios leistų per pusmetį supaprastinta tvarka, be iš anksto suderintų statybos leidimų bei kitų procedūrų, statyti amunicijos fabriką. O pagrindinis galimas investuotojas: vokiečių karinės pramonės milžinė „Rheinmetall“, kuri, pasak Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, per artimiausias savaites turėtų apsipręsti, ar jai verta investuoti Lietuvoje.

 Vyriausybė pritarė Investicijų ir Statybų įstatymų pataisoms, kurios leistų didiesiems ginklų ir šaudmenų gamintojams greičiau pradėti statybas Lietuvoje. Pakeitus įstatymus, didžiųjų gynybos pramonės projektų statybos galėtų būti pradedamos dar neturint statybos leidimo, bet privalėtų jį gauti iki statybų pabaigos. Tokia Vyriausybės išvada, kuriai Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymu pritarta trečiadienį, bus teikiama Seimui. Seimo bus prašoma svarstyti klausimą skubos tvarka.

Pirmieji atsakymai dėl „Rheinmetall“ gamyklos galėtų būti pateikti po kelių savaičių, sako premjerė Ingrida Šimonytė, Vokietijos ginkluotės gamybos milžinei paskelbus apie planus Lietuvoje gaminti artilerijos amuniciją.  Ministrė pirmininkė pabrėžia, kad su įmone šiuo metu vyksta darbinės diskusijos, jose kyla iššūkių sprendžiant dėl gamyklos veiklos finansavimo bei vietos, kur ji galėtų būti pastatyta. „Yra tikrai dar nemažai praktinio darbo.

Vokietijos gynybos pramonės milžinė „Rheinmetall“ ketvirtadienį pirmą kartą patvirtino savo ketinimus Lietuvoje statyti artilerijos amunicijos gamyklą. „Nauja gamykla bus pastatyta Ukrainoje, dar viena artilerijos amunicijos gamykla taip pat bus pastatyta Lietuvoje“, – spaudos konferencijoje Vokietijoje ketvirtadienį sakė „Rheinmetall“ vadovas Arminas Pappergeris (Arminas Papergeris), pristatydamas bendrovės 2023 metų rezultatus.

Vokietijos ginklų gamintoja „Rheinmetall“ ketvirtadienį pranešė, kad planuoja Ukrainoje įsteigti bent keturias gamyklas, o šiais metais planuoja pasiekti rekordinius 10 mlrd. eurų siekiančius pardavimus. Bendrovė teigė, kad gamyklos bus skirtos šaudmenims, karinėms transporto priemonėms, parakui ir priešlėktuvinei ginkluotei gaminti su Rusijos invazija kovojančioje Ukrainoje, kuri susiduria su šaudmenų trūkumu.

Vokietijos ginkluotės gamintoja „Rheinmetall“ planuoja statyti naują artilerijos amunicijos gamyklą Ukrainoje, informuoja naujienų agentūra dpa. Vokietijos bendrovė sekmadienį paskelbė, kad 60-osios Miuncheno saugumo konferencijos metu buvo pasirašyta ketinimų deklaracija su Ukrainos įmone partnere.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ketvirtadienį Vilniuje susitiks su dviejų didelių potencialių investuotojų Lietuvoje atstovais.  Ministrės darbotvarkėje skelbiama, kad ji kalbėsis su Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ vadovu Eriku Andersenu ir Danijos ambasadore Lietuvoje Grete Sillasen (Gretė Silasen).  A. Armonaitės darbotvarkėje numatytas ir susitikimas su kitais galimais investuotojais, kurių ministerija neskelbia.

Vokietijoje sėkmingai išbandytas 50 kW galios lazerinis pabūklas, skirtas numušinėti nepilotuojamiems lėktuvams ir artilerijos sviediniams. Vokietijos gynybos pramonės rangovas – kompanija „Rheinmetall“ – pademonstravo naują dviejų komponentų lazerinę sistemą, kurios suminė galia 50 kilovatų. Ji gali numušti skrendančius nepilotuojamus lėktuvus ir perskrosti lekiančius haubicų sviedinius.