rezervai

Gerokai padaugėjus norinčiųjų skiepytis nuo gripo, Vilniaus ir Kauno savivaldybių poliklinikos jau baigė šiam sezonui įsigytas mokamas gripo vakcinas. „Mokamų vakcinų nuo gripo poliklinikos jau nebeturi. Poliklinikos vykdo tiekėjų apklausas, tačiau patys tiekėjai nežino, ar bus papildomų vakcinų tiekimas į Lietuvą, todėl neteikia siūlymų“, – BNS sakė Vilniaus miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Viktorija Turauskytė.

Vyriausybė šiandien posėdyje, atsižvelgusi į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) prašymą, pritarė, kad iš Vyriausybės rezervo būtų skirta 303,5 tūkst. eurų situacijai dėl COVID-19 plitimo valdyti, rašoma pranešime žiniasklaidai. Iš šių lėšų 159,3 tūkst. eurų bus panaudota reikalingų reagentų ir kitų priemonių įsigijimui. 90 tūkst.

Lietuvos finansiniai rezervai, kurie galėtų būt naudojami atsiradus finansiniams sunkumams, siekia apie 1 mlrd. eurų ir bus didinami toliau, teigia finansų ministras Vlius Šapoka. „Bendroje rezervų sistemoje metų pabaigoje turėsime apie milijardą eurų. Ateinančiais metais ketiname juos didinti.

Europos bankai, pastaruosis kelerius metus kaupę grynuosius centriniuose bankose, dabar pradėjo naudoti sukauptus rezervus. Tai yra šios rinkos atsigavimo ir noro rizikuoti ženklai, nepaisant žemyne besitęsiančios fianansų krizės, rašo „The Wall Street Journal“. Nuo metų pradžios iki kovo 12 didžiųjų Europos bankų rezervai centriniuose bankuose krito maždaug 19 procentų. Šie pokyčiai rodo, kad rinka traukiasi iš krizės, o tai yra geras ženklas Europos bankų ir finansinei sistemai.

Kinijos ekonomikos augimo lėtėjimas, nežadantis nieko gero viso pasaulio ekonomikai, tampa vis ryškiau pastebimas. Statistika rodo, kad Kinijos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2012 m. II ketvirtį augo tik 7,6 proc. Tai mažiausias rodiklis nuo 2009 m., kai siautėjo pasaulinės finansų krizės pirmoji banga. Todėl Tarptautinis valiutos fondas (TVF) sumažino Kinijos BVP augimo prognozę iki 8 proc. Nuo išorės į vidų Ekonomikos ekspertų nuomone, lėtėjimas susijęs su vidaus vartojimu.

Jungtinių Valstijų Federalinis atsargų bankas leido suprasti, kad ateityje gali imtis ekonomikos skatinimo priemonių, informuoja BBC. Daugybė analitikų tikėjosi, kad bankas apie naujas priemones paskelbs trečiadienį, tačiau jo pranešime spaudai tik pažymima, kad, prireikus, bankas „imsis papildomų priemonių, reikalingų norint skatint stipresnį ekonomikos atsigavimą“. Pranešime priduriama, kad palūkanų normos itin žemos išliks mažiausiai iki 2014-ųjų pabaigos.

Kinijos ekonomika yra viena sparčiausiai augančių pasaulyje, tačiau ekspertai šiai Azijos pasakai laimingos pabaigos neprognozuoja. Kol Vakarų pasaulis įnirtingai bando išsivaduoti iš finansų krizės pančių, Kinijos milžinas žengia į priekį tvirtu žingsniu. Ne vienas pasaulio ekonomistas mano, kad Kinijos valstybinis kapitalizmas yra tinkamiausias priešnuodis modernios pasaulinės ekonomikos iššūkiams. Nepaisant to, vis dažniau pasigirsta balsų, pranašaujančių niūrią Kinijos ekonomikos ateitį.

Pokyčiai naftos kainos rinkoje turi milžinišką įtaką pasaulinei ekonomikai. Nepaisant nedidelio paklausos svyravimo bendra tendencija yra aiški – naftos poreikis nuolatos auga, rašo CNBC. Dėl šios priežasties naftos kaina išlieka beprotiškai aukšta, o valstybės kontroliuojančios pasaulinius naftos išteklius gauna puikų pelną. Didžioji dalis pasaulinių naftos atsargų yra sutelkta vos keliuose regionuose Artimuosiuose Rytuose, Meksikos įlankoje ir dar keliose vietose.

Kinijos valdžia neketina naudoti lėšų iš tarptautinių rezervų, kad pagelbėtų Europos Sąjungai, kovojančiai su skolų krize. Apie tai pareiškė Kinijos liaudies respublikos (KLR) užsienio reikalų viceministrė Fu Yingas. Viceministrė pabrėžė, kad vyriausybė neeikvos lėšų iš tarptautinių rezervų nei užsieniniams projektams, nei kovai su skurdu šalies viduje.

Europos bankams reiktų pritraukti apie 200 mlrd. eurų kapitalą, kad papildytų savo rezervus krizės atveju. Tokį pasiūlymą pateikė Europos bankų priežiūros agentūra (EBA), skelbia BBC. EBA nori, kad bankai padidintų savo kapitalo rezervą iki 9-10 proc. nuo viso turto. Pagal Bazelio sutartis bankai įsipareigoja, kad jų kapitalas sudarytų 8 proc. nuo turto, tačiau iš tikrųjų daugelis kreditinių institucijų šios normos nesilaiko.

Nuo to laiko, kai 2001 metais teroristai atakavo Niujorką, auksas, kaip priemonė kapitalui investuoti, padarė svaiginamą karjerą. Ja naudojasi politinio nestabilumo, karų ir finansinės krizės išgąsdinti investuotojai. Uncijos kaina išsipūtė tiek, kad burbulas gali bet kada sprogti Šių laikų finansų investuotojus, kaip ispanų konkistadorus – užkariautojus, yra apėmusi aukso karštligė.

Teigiama, kad didžiausiems aukso turėtojams – centriniams bankams, tarptautinėms organizacijoms ir šalių vyriausybėms – priklauso beveik 16,5 proc. viso pasaulio aukso. Iš viso tai sudaro beveik 30 tūkst. tonų aukso. Pasaulio aukso taryba yra pagrindinis aukso pramonės rinkos plėtros organas, kuris kiekvieną mėnesį teikia atskaitą apie pasaulinius aukso rezervus. Pasaulinėms aukso kainoms mušant rekordus, siūlome pasižiūrėti, kas šiuo metu turi daugiausiai šio tauriojo metalo atsargų.

Centrinių bankų valdytojai susitarė dėl naujų taisyklių, leisianių išvengti finansinės krizės pasikartojimo. Šveicarijos mieste Bazelyje vykusiame susitikime buvo nuspręsta, kad bankai savo rezervuose turi laikyti daugiau pinigų, rašo BBC. Susitarimas turi būti ratifikuotas Didžiojo dvidešimtuko šalių susitikime, vyksianiame lapkritį.

Šiandien Lietuvos futbolo federacijos būstinėje ištraukti Lietuvos futbolo federacijos taurės pirmojo etapo burtai, suskirstę 35 ekipos į 17 porų. Be poros likusi Kuršėnų „Ventos“ (Šiaulių r.) ekipa į antrą taurės etapą pateko be žaidimo. Pernai NFKA A lygoje rungtyniavusioms Kauno FBK „Kaunas“ ir Klaipėdos „Atlantas“ ekipoms pirmame turnyro etape teks kovoti su Sekmadienio futbolo lygos (SFL) komandomis. Abi ekipos susitikimus žais išvykose.