renginiai

Penktadienį Vilniuje rengiamas kultūros ir meno festivalis „Kultūros naktis“. Jo programoje – beveik 80 nemokamų kultūros renginių: pasirodymai, koncertai, parodos, spektakliai, cirkas ir meniniai projektai, pranešė organizatoriai. Anot jų, šiemet „Kultūros naktis“ atveria tiek lankytojams jau pažįstamas kultūros erdves, tiek brėžia naujus taškus miesto kultūros žemėlapyje.

Tikriausiai nesurasi lietuvio, kuris nebūtų girdėjęs Kapitono Flinto vardo. Dažnam tekę pamatyti ir pozityvios energijos kupinus kapitono pasirodymus, koncertus. Tačiau galbūt ne visi žino, kad po šiuo personažu slepiasi talentingas ir kūrybingas žmogus Saulius Vilius Bartaška. Vyras sako, kad 21-eri metai veiklos prabėgo nepastebėtai, o energijos kūrybai vis dar pakanka.

Po riaušių prie Seimo sostinės savivaldybė trečiadienį pranešė atšaukianti suderintus leidimus gyventojų susirinkimams, o komerciniai, kultūriniai renginiai vyks. „Visi iki šiol išduoti leidimai susirinkimams yra atšaukiami, ir juos peržiūrėsime iš naujo vertinant naują kontekstą, kurį matėme po vakar dienos įvykių (...) Svarbu atkreipti dėmesį – atšaukiame ne visų renginių leidimus, o tik susirinkimų.

Vyriausybei planuojant ribojimus neturintiems galimybių paso žmonėms, renginių verslo atstovas teigia pasigedęs diskusijų su verslininkais. Be to, Valdas Petreikis sako, kad ribojant veiklas turėtų būti mokamos kompensacijos verslui.  „Yra gerai, jog Vyriausybė svarsto visokias išeitis, jog nereikėtų pilno karantino ir pilno uždarymo.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) primena, kad dalyvaudami renginiuose išliktume atsargūs. NVSC specialistai atsako į dešimt klausimų ir primena, kokie reikalavimai šiuo metu saugantis COVID-19 infekcijos keliami kultūros ir pramoginiams renginiams bei į ką turime atkreipti dėmesį, kad juose jaustumėmės saugūs ir apsaugotume kitus, rašoma pranešime spaudai.

Trumpuose nekomerciniuose renginiuose neberibojami dalyviai, jų nebereikia registruoti, pirmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Taip pat įsigalioja pakeitimai, kurie leis lankyti asmenis laisvės atėmimo įstaigose tik su galimybių pasu. Kaip skelbia ministerija, nuo liepos 3-iosios nekomerciniams renginiams, trunkantiems iki dviejų valandų, nebetaikomas galimybių paso reikalavimas.

Įprastai vasarą vykdavę didieji festivaliai, kaip „Granatos Live“ ar „Devilstone“, atšaukti jau antrus metus iš eilės. Kaip sako renginių organizavimo specialistai, šiems masiniams renginiams koją pakišo neaiški valdžios komunikacija apie kintančius karantino ribojimus. Renginių industrijos asociacijos (RIA) valdybos pirmininkas Valdas Petreikis portalui tv3.lt pasakojo, kad prašymai iš anksto pranešti apie karantino sąlygas vasaros renginiams liko neišgirsti.

Lietuvoje galimybių pasui kiek atlaisvinus dalyvavimą renginiuose, jų organizatoriai sako, kad dar kyla daug neaiškumų.  Pasak renginių industrijos asociacijos valdybos pirmininko Valdo Petreikio, reikėtų vientiso reguliavimo, kuris neskaldytų visuomenės.  „Kol kas yra daug sumaišties ir nesupratimo, nesuprantame, kaip žmonės reaguoja į šitą dalyką (galimybių pasą – BNS). Vieni nori, kiti nenori, vieni gali, kiti negali.

Ispanijoje surengus eksperimentinį roko koncertą, po jo praėjus porai savaičių paaiškėjo, kad iš penkių tūkstančių dalyvių užsikrėtė šeši asmenys.  Profesorius Saulius Čaplinskas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo nuomonę, kad užsikrėtusių dalyvių skaičius nėra didelis, o toks eksperimentas parodo, kad pasitelkus reikiamas priemones masiniai renginiai gali būti saugiai rengiami.  „Šeši iš penkių tūkstančių dalyvių.

Po dvejų metų 700 metų jubiliejų ketinantis švęsti Vilnius gimtadienį planuoja pažymėti įvairiais renginiais, svečiais, kurdamas operą ir filmus apie miestą. Jubiliejaus minėjimo programą Seimo Kultūros komitetui trečiadienį pristačiusi Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ projektų vadovė Kotryna Žukauskaitė teigė, kad bus dedama pastangų, jog apie šį gimtadienį išgirstų ne tik Lietuva, bet ir pasaulis.

Lietuvoje leidus organizuoti nedidelius renginius, veikti teatrams ir kino teatrams, į juos bus privalu ateiti su medicininėmis kaukėmis ar respiratoriais, žiūrovai bus sodinami išlaikant dviejų metrų atstumus. Šios sąlygos numatytos nuo pirmadienio įsigaliojusiame sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendime.

Šeštadienį įvykę M.A.M.A. apdovanojimai Lietuvoje sukėlė didžiulį atgarsį ir dalies visuomenės pasipiktinimą. Duomenų analitikas Vaidotas Zemlys-Balevičius teigė, kad jie galėjo vykti, bet prieš tai turėjo būti pasitarta su epidemiologais ir įvertintos visos galimos rizikos. Tokią mintį V. Zemlys-Balevičius išsakė tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“, kurios metu jį kalbino žurnalistas Artūras Anužis.

Šalyje ir toliau besitęsiant karantinui, apie koncertų trūkumą ir finansinius sunkumus vis dažniau prabyla garsūs šalies veidai. Ne išimtis ir legendinė atlikėja Vitalija Katunskytė. Moteris neslepia labai pasiilgusi koncertų ir negalinti sulaukti, kol vėl galės pamatyti savo mylimus klausytojus.

Ketvirtadienį prasideda tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“. Dėl karantino suvaržymų filmai šiemet bus rodomi internete ir viešbučiuose Vilniuje bei Kaune. Pasak festivalio rengėjų, filmus bus galima neribotai žiūrėti apsistojus šešiuose sostinės bei viename Kauno viešbutyje.

Kultūros ir kūrybinio sektoriaus atstovai paragino Vyriausybę nuo kito mėnesio leisti organizuoti kamerinius kultūros renginius, ribojant žiūrovų skaičių. Viešą kreipimąsi pirmadienį paskelbę kultūros atstovai teigia, kad kino teatrai, teatrai, koncertų ir renginių organizatoriai patyrė didelių nuostolių, o kultūros atvėrimas pagerintų visuomenės psichologinę būklę.

Dėl pirmojo visuotinio karantino neįvykę renginiai gali būti nukelti ilgiau nei metams – iki to laiko, kol jiems nebebus taikomi su koronaviruso valdymu susiję ribojimai. Tokį išaiškinimą trečiadienį per Seimo Kultūros komiteto posėdį pateikė Teisingumo ministerijos ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovai. Šis klausimas svarstytas, nes baigia galioti pernai gegužę priimtame laikinajame įstatyme nustatyti terminai.

Kad didžiosios metų šventės bus kitokios, jau aišku kiekvienam. Tikriausiai negalėsime būriuotis, siautulingų įmonių vakarėlių nebus, o ir su giminaičiais sėsti prie didelio stalo vargu ar pavyks. Tačiau pasirodo, kad lietuviai, nors ir kitaip, bet šventes švęsti ruošiasi. Švenčių organizatoriai siūlo „online renginių“ paslaugą ir pasakoja, kad tokių švenčių Kalėdoms jau yra užsakyta. Specialistai dalijasi, kad ateityje tokių renginių bus tik dažniau.

Dėl karantino negalint organizuoti didesnių renginių, dalį parodų šiemet ir kitąmet planuoja vykdyti nuotoliniu būdu, teigia „Litexpo“ direktorius Justinas Bortkevičius.  „Startuosime su mokyklos paroda, visiškai virtualiai, tada studijų parodą planuojame daryti irgi virtualią. Kuriame tam tikrą sprendimą. Bet knygų mugę nukėlėme į gegužės mėnesį, nes yra tam tikros parodos, kurios privalo tą gyvą kontaktą turėti ir daugiau yra skirtos visuomenei.

Griežtesni ribojimai dėl renginių galėjo būti įvesti ir anksčiau, sako vyriausioji Lietuvos epidemiologė Loreta Ašoklienė. Ji taip pat pripažino, jog kai kurių sprendimų vėlesniam priėmimui įtakos galėjo turėti ir Seimo rinkimai, tačiau tai buvo ne vienintelė priežastis. Buvo viliamasi, kad gyventojai laikysis rekomendacijų. Interviu BNS ji teigė, kad riboti renginių dalyvių skaičių buvo siūloma nuolat, tačiau galutiniams sprendimams įtakos turėjo ir socialiniai bei ekonominiai motyvai.

Renginių organizatoriai pirmojo karantino pamokas, panašu, kad išmoko. Bilietų platinimo bendrovės pastebi, kad bilietai į prekybą paleidžiami beveik paskutinę minutę, o jeigu renginys tikrai negali vykti jis atšaukiamas arba perkeliamas. Žiūrovų įpročiai taip pat pasikeitė, šie dažniausiai vietoje pinigų sutinka imti kuponą kitam renginiui. Bilietų platinimo sistemos „Bilietai.

Dėl sparčiai plintančio koronaviruso griežtėjant ribojimams, renginių organizatoriai skaičiuoja nuostolius ir sako, kad šiemet neįvyko apie 80-90 proc. planuotų renginių. Jų teigimu, kai kurios įmonės ieško alternatyvų ir dalį renginių perkelia į virtualią erdvę, tačiau ilgainiui be valstybės pagalbos išgyventi bus sudėtinga.  Apie 50 įmonių vienijančios Renginių industrijos asociacijos valdybos pirmininkas Valdas Petreikis sako, kad šis verslas jau nuo kovo mėnesio negali dirbti įprastai.

Muzikantai, dainininkai, aktoriai ir vėl išgyvena nerimo kupinus laikus, mat drastiškai mažėja renginių ir koncertų. Šalyje sparčiai plečiantis koronavirusui, atšaukiami spektakliai, geresniems laikams perkeliami ir koncertai. Operos ir baleto teatro vadovas Jonas Sakalauskas nuogąstauja, kad kiekvieną dieną teatras gyvena nežinioje, ar neteks visiškai užverti durų ir sustabdyti veiklos. Panevėžyje jau atšaukiami spektakliai, mat grįžus iš gastrolių vienas darbuotojas užsikrėtė koronavirusu.

Dėl koronaviruso plitimo Plungės rajono savivaldybėje nuo pirmadienio stabdomi kultūros, sporto ir laisvalaikio renginiai, dalis mokinių mokysis nuotoliniu būdu, socialinėms priežiūros įstaigoms nurodyta organizuoti tik būtinąsias veiklas. Tokius sprendimus priėmė rajono Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovas Mantas Česnauskas, pranešė savivaldybė. Senamiesčio mokyklos direktoriui nurodyta ugdymą organizuoti nuotoliniu būdu iki  spalio 23 dienos imtinai.

Šią savaitę atnaujinti reikalavimai renginiams, įskaitant miestų šventes, festivalius ir muges (išskyrus asmenines šventes). Nuo šiol elektroninis bilietų platinimas arba dalyvių registracija tampa privalomi visiems renginiams. Renginių organizatoriai taip pat turės užtikrinti būtinus atstumus tarp žiūrovų arba dalyvių, o maisto ir gėrimų vartojimui skirti specialias erdves su stalais arba baru.

Nuo spalio 1-osios masiniai renginiai Lietuvoje nebus draudžiami, tačiau savivaldybės rekomenduojamos nuo jų susilaikyti. Nors dar visai neseniai premjeras Saulius Skvernelis tvirtino, kad nuo spalio tokie renginiai, kaip miesto šventės, nebebus leidžiami, dabar jis tvirtina, kad tėra rekomenduojama jų nerengti. Rugsėjo 21-ąją S. Skvernelis pranešė, kad nuo spalio 1 d. masiniai renginiai, tokie kaip miesto ar derliaus šventės, nebebus leidžiami.

Sergančių koronavirusu žmonių vis daugėja, dalis jų užsikrečia privačiuose arba viešuose renginiuose. Jų organizatoriai tvirtina, kad dėl neaiškios situacijos šiuo metu renginius planuoja vos kelioms savaitėms į priekį. O apie rudeninius ir žiemos renginius apskritai dar negalvoja. Atlikėjų prodiuseris ir vadybininkas Lauras Lučiūnas teigia, kad koncertai vasaros sezonu ir dabar vyksta taip, kaip buvo suplanuota.

Penktadienį Vilniuje prasidėjusių „Sostinės dienų 2020“ tradicijų koronavirusas, panašu, nepakoregavo. Viena iš renginio sudedamųjų dalių – mugė Gedimino prospekte, Katedros, V. Kudirkos ir Lukiškių aikštėse. Tačiau prekeiviai tikina, kad pirkėjų mažiau, negu, kad būdavo anksčiau. Be to, nuogąstauja, kad pinigų žmonės išleidžia mažiau nei ankstesniais metais.

Penktadienį, rugsėjo 4 d., prasideda didžiausia Vilniaus miesto šventė – festivalis „Sostinės dienos 2020“. Net tris dienas iki rugsėjo 6-osios vakaro Katedros, V. Kudirkos ir Lukiškių aikštėse, Neries krantinėje prie Baltojo tilto, skvere prie Karaliaus Mindaugo paminklo bei Gedimino prospekte vilniečiai bei sostinės bičiuliai dalyvaus įdomių pramogų kupinoje šventėje.

Nepaisant išaugusio sergamumo COVID-19 miestai neatsisako planų rengti daug dalyvių sutraukiančias tradicines šventes. Nors siekiant valdyti viruso plitimą dar anksčiau nuspręsta registruoti visus renginiuose dalyvaujančius asmenis, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga konstatuoja, kad tokios tvarkos užtikrinti mugėse nėra realu.

Vyriausybės sprendimu nuo rugsėjo 1 d. kultūros, pramogų bei kitų renginių ir susibūrimų organizatoriai turės užtikrinti bilietų platinimą ir (arba) žiūrovų (dalyvių) registravimą elektroniniu būdu. Rugpjūčio 28 d. kultūros ministro įsakymu patvirtintos rekomendacijos siekiant renginių organizatoriams padėti įgyvendinti šias nuostatas.

Nuo rugsėjo 1 d. atvirose ir uždarose erdvėse organizuojamose aukšto meistriškumo sporto varžybose žiūrovų skaičius nėra ribojamas, jei organizatoriai užtikrina bilietų platinimą arba žiūrovų registravimą elektroniniu būdu. Jei organizatoriai to užtikrinti negali, varžybose leidžiama dalyvauti ne daugiau kaip 300 žiūrovų, praneša Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

Nuo rugsėjo renginiuose dalyvių skaičius nebus ribojamas, tačiau Vyriausybė nusprendė, kad bilietai būtų parduodami tik internetu arba užtikrinama dalyvių registracija elektroniniu būdu. Toks siūlymas priimtas per trečiadienį vykusį ministrų kabineto posėdį.

Nuo rugsėjo renginiuose dalyvių skaičius nebus ribojamas, tačiau Vyriausybė siūlo, kad bilietai būtų parduodami tik internetu arba užtikrinama dalyvių registracija elektroniniu būdu. Toks siūlymas įrašytas į trečiadienį Ministrų kabinete svarstomą nutarimo projektą.

Vyriausybė leido uždarose patalpose dalyvauti iki 600 žiūrovų, o lauke – iki 1 tūkst. žiūrovų. Jei bus laikomasi anksčiau patvirtino plano, nuo rugsėjo renginiams ribojimų dėl žiūrovų skaičiaus neturėtų likti. Vyriausybės priimtame nutarime rašoma, kad renginiai nuo rugpjūčio 16 d. iki rugpjūčio 31 d. organizuojami ir vykdomi uždarose erdvėse, kai renginyje dalyvauja ne daugiau nei 600 žiūrovų ir (ar) dalyvių.

Kol premjeras Saulius Skvernelis skelbia apie neramią situaciją Lietuvoje, kai užsikrėtimų COVID-19 skaičius auga ir ragina visus susilaikyti nuo nebūtinų švenčių, susibūrimų ir renginių, tuo metu valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis dalinasi „Naisių bendruomenės“ kvietimu ateinantį Žolinių savaitgalį švęsti Naisiuose.

Vyriausybė trečiadienį svarstys Kultūros bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų siūlymą nuo rugsėjo atsisakyti žiūrovų ribojimo tiek lauke, tiek uždarose patalpose vykstančiuose renginiuose.   Numatyta, kad nuo liepos 16 dienos renginiuose uždarose patalpose gali dalyvauti ne daugiau nei 400 žiūrovų, nuo rugpjūčio 1 dienos – iki 500, nuo rugpjūčio 16 dienos – iki 600 žmonių, o nuo rugsėjo 1 dalyvių skaičius nebūtų ribojamas.

Vyriausybė pamažu atpalaiduoja rankas pramogų organizatoriams. Leidžiamų žmonių viduje vykstančiuose renginiuose padidinta iki 400. Tačiau renginių organizatoriai piktinasi, kad tai tik lašas jūroje, o  savivaldybių organizuojamuose viešuose renginiuose susirenka tūkstančiai žiūrovų.  Be to, tokie reguliavimo pokyčiai ir taip didelės įtakos jų verslui šiuo metu neturi.

Lietuvos kultūros taryba kviečia teikti paraiškas komepsacijoms renginių organizatorius, kurie nukentėjo dėl koronaviruso sukeltos situacijos ir buvo priversti atšaukti renginius bei gastroles. Iš viso šiai priemonei numatyta skirti 2 mln. eurų. Paraiškų bus laukiama iki liepos 22 dienos. Numatyta kompensuoti išlaidas, susijusias su sutarčių nutraukimu, jei renginys neįvyko, taip pat jei dėl karantino teko keisti renginio Lietuvoje ar užsienyje pobūdį.

BNS pateikia svarbiausių ketvirtadieno naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Viruso plitimas. Per parą Lietuvoje patvirtinti trys nauji koronaviruso atvejai. Vienas iš jų susijęs su žinomu židiniu archyvavimo ir dokumentų tvarkymo paslaugų įmonėje Vilniuje, likę du yra įvežtiniai iš Ukrainos ir Uzbekistano. Ligoninėse dėl koronaviruso šiuo metu gydoma 13 žmonių. Virusas kaimynystėje. Latvija per parą patvirtino 13 naujų užsikrėtimo atvejų, Estija – aštuonis.

Renginiuose rudenį gali būti atsisakoma žmonių skaičiaus ribojimo, palikus griežtus saugumo reikalavimus, sako kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas. „Galvojame apie rudenį, kai aktualiausia bus renginiai uždarose erdvėse ir preliminariai, tikrai preliminariai svarstome, kad galbūt galėtų likti griežti saugumo reikalavimai renginiams uždarose erdvėse, o tas skaičiaus ribojimas galėtų būti panaikintas“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras.

Nuo liepos pradžios kultūros, pramogų ir sporto renginiuose gali dalyvauti daugiau žiūrovų – uždarose erdvėse iki 200, atvirose – iki tūkstančio, tačiau organizatoriai renginių proveržio nesitiki. Uždarose patalpose vykstančiuose renginiuose saugaus dviejų metrų atstumo galima ir nesilaikyti, jeigu užtikrinama, kad dalyviai viso renginio metu dėvi veido apsaugos priemones. Atvirose erdvėse turi būti užtikrinamas ne mažesnis nei vieno metro atstumas tarp žiūrovų.

Karantinas Lietuvoje baigiasi birželio 17 dieną, tačiau ekstremali situacija šalyje vis dar lieka galioti. Todėl dar privaloma paisyti saugumo reikalavimų, ypač renginiuose ir šventėse. Anot organizatorių, vis atnaujinami reikalavimai renginiams įtakos turi mažai, nes dauguma koncertų ar vestuvių buvo atšauktos tik prasidėjus karantinui.

Antradienio vakarą Širvintų rajono savivaldybė savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo neraminančia informacija – Kernavėje koronaviruso židinys plečiasi. Tikinama, kad nustatyti dar 3 nauji užsikrėtimo atvejai, o per trumpą laiką čia bendras susirgusiųjų skaičius išaugo iki 7.  „Padėtis Kernavėje kelia nerimą.Po šio vakaro Širvintų rajono savivaldybės ekstremalių situacijų operacijų centro posėdžio nekantriai laukiame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atsakymų ir sprendimų.

Eurolygos ateitį ir toliau gaubia nežinia. Nutraukus šį sezoną, ateinantis gali atrodyti išties neįprastai, o ir diskusijų dėl vietų Eurolygoje dalybų jau netrūksta. Turnyro prezidentas Jordi Bertomeu paskelbė, kad kitą sezoną Eurolygoje varžysis tie patys 18 klubų, tačiau tokiu sprendimu buvo patenkinti ne visi. Keliems klubams išreiškus norą prisijungti prie turnyro, Atėnų „Panathinaikos“ svarsto galimybę žengti priešinga kryptimi ir pasitraukti.

Karantino sąlygų mesti išbandymai žmones privertė ne tik likti namuose, be to, jau aišku, kad dalis renginių šiemet dėl gyventojų saugumo tiesiog neįvyks. Ne išimtis ir paskutinio skambučio šventė, kurią žadama surengti virtualiai. Tiesa, savarankiškai surengtų švenčių abiturientai ir jų tėveliai, panašu, atsisakyti neskuba.

Su nekantrumu Vyriausybės sprendimo leisti koncertus ir renginius laukusiems kultūros ir pramogų pasaulio atstovams teko nusivilti. Nors karantino švelninimo masiniams renginiams klausimas ir buvo aptartas – žalia šviesa didesniam renginių tiek lauke, tiek uždarose patalpose dalyvių kiekiui dar neįjungta. Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos prašymu svarstymas nukeltas kitai savaitei.

Nuo gegužės 30 d. Lietuvoje galės vykti aukšto meistriškumo sporto varžybos. Tiesa, kol kas jose negalės dalyvauti žiūrovai ir kiti su varžybomis nesusiję asmenys. Bus ir kitų nurodymų, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Varžybose dalyvaujantys sportininkai, kai nesportuoja, ir sportininkų treneriai, teisėjai, aptarnaujantis personalas ir kiti varžybų dalyviai uždarose erdvėse privalės dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones.

Nuo birželio 1-osios Lietuvoje siūloma leisti renginius iki 300 dalyvių atvirose erdvėse, vėliau palaipsniui dalyvių skaičių ketinama didinti, tačiau didelių tūkstantinių renginių šią vasarą nebus. Trečiadienį dėl to sutarta COVID-19 sukeltos situacijos valdymo komiteto posėdyje, pranešė kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas. Galutinį sprendimą trečiadienį priims Vyriausybė.

Nors karantino sąlygos dar labiau lengvinamos ir atsisakoma reikalavimo lauke dėvėti veido apsaugos priemones, atvirose erdvėse vykstančių renginių dalyviai jas vis dar turės dėvėti. Taip pat kaukes reikia dėvėti parduotuvėse, turgavietėse, viešajame transporte ir ten, kur susiburia daugiau žmonių. Atvirose erdvėse vykstančiuose renginiuose galės dalyvauti ne daugiau kaip 30 žmonių, o organizatoriai privalės užtikrinti, kad kiekvienam dalyviui tektų ne mažiau kaip 10 kv.