remigijus baltrėnas

Savaitgalį Prahoje įvyko NATO aljanso narių kariuomenių vadų ir karinių atstovų susitikimas, kurio vienas iš tikslų buvo išrinkti būsimą generalinį tarptautinio karinio štabo direktorių. Daugumos sprendimu, juo taps Lietuvos kariuomenės gynybos štabo viršininkas generolas majoras Remigijus Baltrėnas. NATO aljanso narių kariuomenių vadų ir karinių atstovų pasitarimuose aljanso strateginiais klausimais dalyvavo ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras.

Trečiadienį Vilniaus Rotušėje nuo praėjusios savaitės Gynybos štabui vadovaujančiam, gen. mjr. Remigijui Baltrėnui įteikti Gynybos štabo viršininko simboliai – medinis plaktukas ir lentelė. Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, naujai paskirtam viršininkui pareigas, po beveik 4 metų tarnybos, perdavė gen. mjr. Mindaugas Steponavičius, kuris nuo šiol tarnaus LR nuolatinėje atstovybėje prie Šiaurės Atlanto Sutarties organizacijos ir Europos Sąjungos. Gen. mjr.

Lietuvoje viešintys NATO kariniai atstovai iš 21 Aljansui priklausančios valstybės supažindinami su situacija prie NATO rytinės sienos, trečiadienį pranešė Lietuvos kariuomenė. Aljanso atstovų vizitas prasidėjo antradienį ir tęsis iki ketvirtadienio. Jie lankysis šalyje dislokuotuose Lietuvos ir kitų NATO šalių kariniuose vienetuose, susipažins su jų veikla ir struktūra.

Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, šiuo metu Lietuva kovoja ne tik su koronavirusu, bet ir su priešiškų valstybių veiksmais. Šalies vadovo tvirtinimu, dėl koronaviruso užsienio žvalgybos iš realaus gyvenimo savo veiksmus perkėlė į virtualią erdvę. „Lietuva šiuo metu kovoja ne vien su medicininėmis ar ekonominėmis koronaviruso pasekmėmis. Gyvename konkrečioje geopolitinėje aplinkoje, supami ir draugiškų, ir ne tokių draugiškų valstybių.

Jungtinės Valstijos tikisi, kad Lietuva deramai rūpinsis penktosios kartos mobiliojo ryšio (5G) saugumu ir diegdama technologiją įvertins Kinijos keliamas grėsmes, sako naujasis JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas Gilchristas. „JAV tikslas yra, kad šalys, su kuriomis glaudžiai dirbame, imtųsi veiksmų, kurie padėtų apsaugoti jų ir mūsų, kaip sąjungininkės, saugumą“, – interviu BNS sakė ambasadorius.

Lietuvių turistus Kaliningrade verbuoja Rusijos specialiosios tarnybos. Tai – viena iš antradienį įvardytų grėsmių Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento ataskaitoje. Lietuvos žvalgyba taip pat kalba apie stiprėjantį ginklavimąsi Rusijoje, ypač Kaliningrado srityje. Esą šalia mūsų nuolat daugėja karinių laivų ir formuojasi naujos divizijos.  Tiesa, ne visos mūsų pareigūnų nustatytos grėsmės pateikiamos viešoje ataskaitoje.

Lietuvos žvalgyba mato, kad Rusija Lietuvoje ieško sau palankių asmenų, kurie galėtų daryti įtaką šalies visuomeniniam ir politiniam gyvenimui. Be to, neatmetama galimybė, kad Rusija kišis į net ketverius per dvejus metus Lietuvoje įvyksiančius rinkimus. Lietuvos žvalgybos institucijos antradienį Seime pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Bendrą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą žvalgybos institucijos skelbia nuo 2015-ųjų.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) pristatė bendrą metinę grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitą už 2017 metus. Pristatyme Seime dalyvaujantys VSD direktorius Darius Jauniškis ir AOTD direktorius Remigijus Baltrėnas apžvelgė svarbiausius ataskaitos aspektus.  Lietuvos žvalgyba įspėjo, kad Rusija gali bandyti daryti įtaką kitąmet vyksiantiems Lietuvos prezidento rinkimams.

Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino prokuratūros prašymą ir dar trims mėnesiams pratęsė suėmimą įtariamiesiems šnipinėjimu Rusijai. Teismo posėdžiai įvyko praėjusią savaitę, BNS sakė Generalinės prokuratūros prokuroras Redas Savickas. Trys Lietuvos piliečiai įtariami už atlygį šnipinėję Rusijai. Jie įtariami teikę informaciją apie karinius ir strateginius objektus pagal Rusijos žvalgybų tarnybų užsakymą. Įtariamieji suimti vykdant du atskirus ikiteisminius tyrimus.

Savaitę trukusiose karinėse pratybose „Zapad“ buvo kelis kartus viršytas iš anksto skelbtas karių skaičius, vykdyti bombardavimai ir kiti pavojingi veiksmai Baltijos valstybių pašonėje, teigia Lietuvos kariuomenės karinės žvalgybos, Krašto apsaugos ministerijos vadovai.

Rusija ir toliau išlieka didžiausia nacionaline grėsme, o rugsėjį Baltarusijoje organizuojamos karinės pratybos „Zapad 2017“ NATO sąjungininkus ir kaimynus privers atidžiai stebėti Rusijos karinių pajėgų veiksmus. Ir reikalui esant duoti atsakomąjį smūgį, tikina ekspertai. Antrojo operatyvinių tarybų departamento direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas tikina, kad Rusija ir toliau stiprina savo karines ginkluotes mūsų regione.

Rusija ne tik liko didžiausia nacionaline grėsme, bet tapo ir regioniniu pavojumi. O rugsėjį vyksiančios karinės pratybos „Zapad 2017“ Baltarusijos teritorijoje taps iššūkiu visam regionui. Tai nurodo naujausias Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento atliktas saugumo vertinimas. Jis taip pat nustatė, kad Rusija yra pasirengusi per 24 – 48 valandas pradėti kovos veiksmus prieš Baltijos valstybes.

Liepos 18 d. vyko Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktoriaus pasikeitimo ceremonija - vadovauti departamentui paskirtas pulkininkas Remigijus Baltrėnas. Krašto apsaugos ministro Juozo Oleko įsakymu, pulkininkas R. Baltrėnas pakeitė iki šiol departamentui vadovavusį pulkininką Alvydą Šiuparį, kuris pradės eiti Lietuvos Respublikos gynybos atašė Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadai pareigas.

Rugpjūčio 12 d. Lietuvos kariuomenės Pabradės poligone Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono Sunkiosios ginkluotės kuopos Prieštankinio būrio kariai vykdė kovinio šaudymo pratybas iš vidutiniojo nuotolio prieštankinės raketinės sistemos „Javelin“. Kovinių  šaudymų metu buvo atlikti du šūviai, kurių metu raketos buvo paleistos į 1000 ir 1700 metrų taikinius. Abu taikinius kariai sėkmingai sunaikino.

Šiandien Rygoje baigėsi dvi dienas trukęs tradicinis Baltijos šalių kariuomenių vadų susitikimas. Kartu su Latvijos kariuomenės vadu generolu majoru Jurijum Maklakovu (Juris Maklakovs) ir Estijos kariuomenės vadu generolu leitenantu Antsu Laneotsu (Ants Laaneots) karinio bendradarbiavimo klausimus aptarė laikinai Lietuvos kariuomenės vado pareigas einantis Gynybos štabo viršininkas flotilės admirolas Kęstutis Macijauskas.

Lietuvos vadovaujamas trišalis Baltijos batalionas 2009 metais turės įrodyti, kad yra pasirengęs budėti NATO greitojo reagavimo pajėgose. Pusmečio trukmės budėjimą NATO greitojo reagavimo pajėgų 14 pamainoje bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos Baltijos batalionas pradės 2010 m. sausio 1 d. 2009-ieji – paskutiniai metai, per kuriuos batalionas turi pasirengti vykdyti visas NATO užduotis bet kurioje pasaulio vietoje.

Lietuvos kariai iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono šią savaitę dalyvaus trišaliuose Baltijos valstybių bataliono štabo mokymuose Estijos Tartu mieste. Mokymams, pavadinimu „Sumanus vilkas“, vadovaus Baltijos bataliono vadas majoras Remigijus Baltrėnas. Juose, be Lietuvos karių, dalyvaus Baltijos bataliono štabo atstovai iš Estijos bei Latvijos. Nuo pirmadienio iki penktadienio vyksiančiais mokymais norima patobulinti sprendimo priėmimo procedūras.