Antrojo operatyvinių tarybų departamento direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas tikina, kad Rusija ir toliau stiprina savo karines ginkluotes mūsų regione.
„Karinė jėga išlieka viena pagrindinių užsienio politikos priemonių. Toliau stiprinama Rusijos Kaliningrado srityje esanti karinė grupuotė, kuri 2016 metais gavo eilę modernesnės ginkluotės: du mažuosius raketų laivus ginkluotus raketų kompleksais „Kalibr“, galinčiais naikinti taikinius 2000 kilometrų atstumu. „Bal“ ir „Bastion“ kranto raketų sistemos galinčios naikinti antvandeninius taikinius beveik visoje Baltijos jūros teritorijoje. Pirmąjį daugiafunkcinį naikintuvą „Su 30“ ir perginklavimas šio tipo orlaiviais bus tęsiamas šiais metais ir kitais. Pagrindinis artimiausiu metu numatytas kokybinis pokytis – raketų brigados perdislokavimas operaciniais taktiniais kompleksais „Iskander“, - sako pulkininkas R.Baltrėnas.
Veiksmų planą žino tik Putinas
Vytauto Didžiojo universiteto politologas Giedrius Česnakas teigia, kad provokacijos NATO šalių atžvilgiu kariniu pratybų metu yra realus. Tačiau ar jos tikrai bus, anot politologo, žino tik V.Putinas.
„Kas šiek tiek apsunkina Lietuvos padėtį, tai, kad pratybos bus iš dviejų pusių. Iš vienos pusės bus Baltarusijoje ir iš kitos Kaliningrade. Jeigu bus vykdomos kažkokios provokacijos, tai jos gali būti pakankamai rimtos, nes bus sutelkta karinė technika. Rusijai, jei jau taip įvyktų, nebereikės papildomai gabentis technikos ir užsiimti logistika, kas atima laiko. Ar gali įvykti? Čia didelių spekuliacijų klausimas, veikiausiai tai žino tik Rusijos prezidentas Putinas ir jo artimiausi kariniai patarėjai“, - pasakoja G.Česnakas.
Visgi, politologas tikina, kad sustiprinta NATO sąjungininkių kontrolė bus pasirengusi atremti bet kokį išpuolį.
„Stebėtojų misijos – NATO ginklų kontrolė stebės pratybas ir karinių dalinių judėjimą. Ir turės jie pakankamai intensyvų laiką ir bus labai atidžiai vertinami bet kokie veiksmai. Bet tuo pačiu metu reikia prisiminti, kad turime Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje tarptautinius batalionus sąjungininkų, kurie užtikrins saugumą. Ir bus tada sustiprinta parengtis, kuri incidentų atveju, galės iš karto į juos atsakyti“, - sako politologas.
Bandydamas prisiminti 2009 ir 2013 metų karines pratybas „Zapad“, politologas teigia, kad konfliktas Ukrainoje pakeitė visą geopolitinę regiono situaciją. „Tas intensyvumas buvo pakankamai didelis ypač 2013 metais, bet bent jau tuo metu tikrai provokacijų nefiksavome. Bet reikia pabrėžti, kad saugumo padėtis regione yra pasikeitusi. Tai įvyko kartu su Ukrainos pokyčiais. Nes sutikime, kad 2013 metais tiek Lietuvoje, tiek kitose valstybėse niekas nesitikėjo, kad taip gali nutikti. Tačiau po Ukrainos įvykių tapo aišku, kad nacionalinio saugumo dimensija yra sustiprinta“, - teigia ekspertas.
Pratybose reklamuojama nauja technika?
Ruošiantis karinėms pratyboms Kaliningrado srityje dislokuojami nauji, itin pajėgūs kariniai ginklai. Politologas tikina, kad tai gali būti vertinama ir kaip naujos technikos reklama.
„Aš matyčiau čia kelis galimus tikslus. Pirmiausia, tai yra technikos išbandymas realiausiomis įmanomomis sąlygomis. Bet mes neturime pamiršti, kad ta pati Rusija jaučiasi nesaugiai dėl Kaliningrado įsiterpimo tarp NATO narių. Ir jį bando apsaugoti gabendama karinę techniką. Nes Rusijos pasitikėjimas NATO tikrai yra nedidelis, nepaisant to, kad tai yra gynybinis aljansas ir jokių provokacijų jis nėra atlikęs. Ir trečiasis elementas, tai karinės ginkluotės eksportas. Nes karinė ginkluotė, norint ją eksportuoti, reikia ją demonstruoti. Ir karinės pratybos yra būdas išbandyti, parodyti, kaip ji veikia pakankamai realiomis sąlygomis. Ką ir vykdydama agresiją Sirijoje, Rusija taip pat išbando ginkluotę ir daro tam tikrą jos reklamą“, - pasakoja G.Česnakas.
Turime visas sąlygas apsiginti?
Baltarusijos opozicijos lyderiai prieš keletą savaičių Vilniuje, dar tik kalbėję apie būsimus mitingus, išreiškė nerimą, kad žino, kiek vagonų su technika atvyks, tačiau nežino, kiek jų išvyks. Politologas G.Česnakas tikina, kad loginės sekos tokiuose Rusijos veiksmuose jis nemato.
„Šis baltarusių nerimas turi kelias dimensijas. Pirmiausia, išreiškiant tokį nerimą kaip ir įteisinamas Lukašenkos režimas. Nes jis paradoksaliai tampa nepriklausomybės garantu. Kitas dalykas, aš nežinau, ar Rusija patyrusi tokias ekonomines sankcijas, ir pakankamai daug išlaidų su Krymu, dar norėtų kažko panašaus dideliu mastu. Nes Baltarusijoje būtų nacionalinis pasipriešinimas bent jau iš pilietinės visuomenės. Juk ir Kazachstanas jau yra įbaugintas Rusijos. Ir jeigu jie iškrėstų kažką panašaus Baltarusijos atžvilgiu, tai aš esu absoliučiai įsitikinęs, kad ji prarastų bet kokius galimus santykius su savo sąjungininkais. Todėl logiškai dėliojant šitą mintį, man nėra visai realus toks scenarijus“, - teigia politologas.
Tačiau politologas skuba raminti, kad nors grėsmė tikrai reali, NATO pajėgos gebės užtikrinti ramią pratybų eigą. „Aš manau, kad Lietuvos karinės pajėgos ir sąjungininkės bus maksimaliai pasirengusios ir užtikrinti saugumą. Tačiau kaip matome iš Rusijos, ji nėra prognozuojama. Mes turime visus instrumentus ir visus sąjungininkus, kurie neleis baimėms virsti realiomis grėsmėmis“, - tikina VDU politologas G.Česnakas.
Viskas realu, kai reikalų turima su Rytų kaimyne
Politikos apžvalgininkas Audrius Bačiulis tikina, kad visi scenarijai yra realūs, kai reikalų turima su Rusijos karinėmis pajėgomis. „Turi egzistuoti karinė žvalgyba, kuri turi stebėti šiuos reikalus. Nes bet kuris karinis konfliktas, jei jis yra planuojamas priešingos pusės, gali būti pastebėtas. Egzistuoja tam tikri dalykai, kurių nereikia karinių mokymų metu. Galima per pratybas atskleisti karo ligonines, bet pervežti vaistų normas, kraujo plazmos nereikia. Tiesiog reikia tokius dalykus stebėti. Viskas yra realu, kai turima reikalų su rusais“, - teigia A.Bačiulis.
„Mes baiminamės „Zapad“, kai pastoviai organizuojami Latvijos ir Estijos pasienyje rusai pastoviai organizuoja pratybas, kuriose mokomasi sraigtasparnių desantų operacijų. Jos galbūt yra mažesnio dydžio, nei „Zapad“, tai ir žvalgybų dėmesys sutelktas ten. Tai tokiu atveju ir provokacijos daug didesnės gali būti“, - situaciją komentuoja politikos apžvalgininkas.
Tačiau anot A.Bačiulio, svarbiausia yra būti pasiruošus puolimui. „Svarbiausia yra, kad jei Baltijos šalyse esančios karinės ir sąjungininkų pajėgos bus išskleistos atsakomiesiems veiksmams, tai įsiveržimo ar provokacijų pavojus sumažėja kartais. Nes surengti provokaciją prieš karines pajėgas, kurios ramiai sėdi kareivinėse, o visai kitas rengti tokius dalykus prieš tas, kurios pasirengusios mūšiui“, - sako ekspertas.
Raketos nukreiptos prieš sąjungininkus
Praėjusią vasarą pranešus, kad Kaliningrado srityje bus dislokuojamos raketos „Iskander“, saugumo ekspertai sunerimo. Tačiau anot politikos apžvalgininko A.Bačiulio mums nėra, ko nerimauti. „Jeigu mes kalbame apie „Iskander“ ir kitas raketas, kurias Rusija dislokavo Kaliningrado srityje, tai jie grėsmės Lietuvai nedidina, kadangi yra nukreipti pirmiausia prieš mūsų sąjungininkus veikimą per atstumą. Nes tuo ką turėjo rusai prieš tai, „Točka“ raketa, tai to pilnai pakako Lietuvą apšaudyti. Tų „Iskander“ dislokavimu Kaliningrado srityje labiausiai išsigandę buvo lenkai ir vokiečiai, nes čia jau į juos yra taikoma“, - teigia ekspertas.
Lukašenka Putino nebebijo?
Politologas A.Bačiulis tikina, kad Aleksandro Lukašenkos kvietimas skatinantis atvykti pratybų stebėtojus, nurodo, kad Baltarusijos prezidentas nėra tikras, kaip pasibaigs pratybos. „Lukašenka per savo paskutinį kreipimąsi į tautą, labai aiškiai pasiuntė signalą aplinkinėms šalims. Jis pranešė, kad pratybos pas juos bus visiškai gynybinės ir absoliučiai visi, kurie nori tuo įsitikinti, gali savo stebėtojus atsiųsti. Aš tai supratau kaip Lukašenkos prašymą prižiūrėti tai, ką veikia Rusijos kariai pratybų metu. Ir būtų labai protinga, jei šalių ambasados Baltarusijoje deklaruotų, kad atsiunčia karinius stebėtojus“, - teigia A.Bačiulis.
"Turint galvoje, kokie yra Putino ir Lukašenkos santykiai, tai gauti per kepurę nuo Putino jis nebebijo. Iš jo metinės kalbos vietose buvo labai aiškiai pastebimas žiūrėjimas į Putiną iš aukšto. Ir nepamirškime, kad Lukašenka, nepaisant viso Putino spaudimo, neįsileido Rusijos kariuomenės. Tai jis turi pagrindą nuogąstauti, kad Rusija bandys jį versti. Kita vertus jis akivaizdžiai pasirengęs duoti tam atkirtį. Kitas klausimas, kokia bus mūsų reakcija į šitą dalyką. Nes esu pilnai įsitikinęs, kad jei rusai pradės klibinti Lukašenkos postą, tai įvyks pilietinio pasipriešinimo akcijos“, - tv3.lt naujienų portalui sako politikos apžvalgininkas A.Bačiulis.
