raudonieji khmerai

Prabėgo trys dešimtmečiai nuo kruvino Raudonųjų khmerų valdymo pabaigos. Tačiau gražia gamta pasigirti galinti Kambodža iki šiol neatsitiesė po pilietinio karo ir neišsigydė žiauraus Pol Poto režimo žaizdų. Šį pirmadienį, sostinėje Pnompenyje, prasidėjo keturių vyriausiųjų dar gyvų žudikiško Kambodžos raudonųjų khmerų režimo vadovų teismas. Neigia savo kaltę Atsakovai buvo dabar jau mirusio režimo vado Pol Poto artimiausios aplinkos žmonės, prezidentas ir trys ministrai.

Diktatūrų pasaulio istorijoje buvo daug, tačiau nedaugelis jų gali lygintis su Raudonųjų khmerų lyderio Pol Poto, valdžiusio Kambodžą žiaurumu. Tačiau dabar, čia pradedantys vykti turistai viliojami ne tik paplūdimiais ir šventyklų griuvėsiais, bet ir šalies istorija – jiems bus atverta 14 vietų, susijusiu su kruvinuoju režimu. „Raudonųjų khmerų režimo maršrutas“ prasideda maždaug už 125 km į šiaurę nuo žymiųjų Angkoro piramidžių, vietovėje, vadinamoje Along Veng.

Kambodža – Karalystė iš didžiosios raidės. Tiesa, jos istorija asocijuojasi su kruvinais įvykiais, tačiau dėl tokio monstro kaip Pol Potas veiksmų kaltinti visų khmerų negalima. Manoma, jog jo valdymo metais žuvo nuo 1 iki 3 mln. šalies gyventojų. Nors revoliuciją vykdę khmerai labiausiai taikėsi į labiau išsilavinusius, turtingesnius, miestų gyventojus, nuo jų kentėjo visi – ir gydytojai, ir ūkininkai. Tačiau kas buvo – pražuvo.

Keturi aukšti Raudonųjų khmerų pareigūnai ketvirtadienį iš Jungtinių Tautų remiamo Karo nusikaltimų tribunolo sulaukė kaltinimų  dėl genocido, 1970 m. vykdyto Kambodžoje, po kurio šalyje neliko ketvirtadalio gyventojų. Ketveriukė taip pat buvo apkaltinta nusikaltimais prieš žmoniją ir Kambodžos baudžiamojo kodekso pažeidimais, tokiais kaip žudymas, kankinimas ir religinis persekiojimas.

Pirmiausia buvo paskelbtas verdiktas. Tuomet sekė netikėjimas, o galiausiai prasiveržė visuotinis nepasitenkinimas. Idėja, kad žmogus, atsakingas už tūkstančių kitų žmonių mirtis, jau po 19 metų gali vaikščioti laisvėje atrodo nepakeliama daugeliui Pol Poto valdymo eros siaubus išgyvenusių Kambodžos gyventojų. Mažiausiai vienas žmogus pirmadienį teismo salę paliko pasibaisėjęs teismo sprendimu. Chumas Mey turi teisę jausti kartėlį dėl tokio tribunolo sprendimo.

1999 metais Kambodžos šiaurės vakaruose esančiame kaime vienas vyras prisistatė žurnalistui. Jis teigė esąs Hongas Penas, buvęs mokytojas iš šalies sostinės Pnompenio. Jis gerai kalbėjo angliškai ir vilkėjo vienos amerikiečių pagalbos organizacijos marškinėlius. Tačiau žurnalistas atpažino jo veidą – jis sutapo si nuotrauka, kurią žurnalistas su savimi nešiojosi jau keletą metų. Tai buvo Kaingo Gueko Eavo nuotrauka.

Daugiau nei tris dešimtmečius Chumas Mey nešioja fizines ir psichologines žaizdas, kurias jam kalėjime sukėlė Kambodžą valdžiusio Raudonųjų khmerų režimo agentai. Jis yra vienas iš nedaugelio žmonių, sugebėjusių išgyventi liūdnai pagarsėjusiame Tuol Slengo kalėjime, geriau žinomo kodiniu pavadinimu S-21. Šis kalėjimas buvo paverstas tardymo centru, kuriame žmonės buvo kankinami ir žudomi.

Vyras, kuris vadovavo liūdnai pagarsėjusiam kalėjimui, kuriame Raudonųjų khmerų valdymo laikais buvo nužudyti 14 tūkst. žmonių, pirmadienį buvo pripažintas kaltu dėl karo nusikaltimų ir nuteistas 35 metams kalėjimo. Kadangi dalį laiko vyras buvo laikomas suimtas neteisėtai, tai bausmė jam sutrumpinta 5 metais. Be to, kalėjime jis jau praleido 11 metų, tad jau už 19 metų Kaingas Guekas Eavas gali tikėtis išeiti į laisvę.