Kambodža – Karalystė iš didžiosios raidės. Tiesa, jos istorija asocijuojasi su kruvinais įvykiais, tačiau dėl tokio monstro kaip Pol Potas veiksmų kaltinti visų khmerų negalima. Manoma, jog jo valdymo metais žuvo nuo 1 iki 3 mln. šalies gyventojų. Nors revoliuciją vykdę khmerai labiausiai taikėsi į labiau išsilavinusius, turtingesnius, miestų gyventojus, nuo jų kentėjo visi – ir gydytojai, ir ūkininkai.
Tačiau kas buvo – pražuvo. Šiandien Kambodža gal ir nepatenka į gerai gyvenančių šalių šimtukus, tačiau yra pakankamai civilizuota ir be galo graži šalis. „Turist.ru“ žurnalistas pasakoja savo įspūdžius po kelionės po šią šalį.
Kaip čia patekti? Paprastas klausimas ( ar iš Tailando, ar tiesiai lėktuvu) tad laikinai plikime jį nuošalyje. Tarkime, jūs jau Kambodžoje ir turite šios šalies vizą savo pase, tad galite čia likti mėnesį ( tiesa, mėnesį nesunku paversti metais – procedūra labai paprasta ir viskas atliekama pasienyje). Ką tuomet jūs pamatysite? Žmones. Miestų gatves. Kelius.
Kambodža – ne Tailandas, tad atvykus į Pattaya iš Bankoko ( kuris, visgi, yra didelis ir modernus miestas), pirmiausia pastebėsite tam tikrą... apleistumą. Gerokai daugiau nešvaros ir gerokai mažau asfalto. Tiesa, miestuose vaizdas šiek tiek geresnis, tačiau už jo ribų...
Kainos – mažesnės nei Tailande. Pigesni tiek viešbučiai, tiek maistas ( tiesa, ne visur – Pnompenyje yra gana brangus miestas). Po Tailando čia atsigaus ir rūkaliai – gero, kokybiško ir svarbiausiai pigaus tabako čia apstu.
Gatvėse pilna elgetaujančių vaikų, kurie nepaisant įkyrumo ir atkaklumo, visgi, yra mieli. Tad tikrai nepavyks susilaikyti nenusipirkus rankų darbo kortų ar papuošalų. Labiausiai sukrečia liūdesys vaikų akyse, kurio nepajėgia paslėpti net ir plačios šypsenos.
Prie Kambodžos miestų reikia priprasti. Čia nėra nieko normalaus – kvapų mišinys, šaligatvių trūkumas, nukarę susipynę neizoliuoti elektros laidai. Tik truputį apsipratę pradedate pastebėti jų žavesį.
Tiesa, prie kelių kokybės priprasti neįmanoma. Tiksliau prie kokybės nebuvimo. Ypač – lietaus laikotarpiu, kuomet virš Kambodžos atsiveria dangus – tad keliai paskęsta po vandeniu, tampa nepravažiuojamais ir primena prasčiausios kokybės vieškelius. Visur gausu klampaus ir molingo purvo, tad įstrigus kur nors, pagalbos gali tekti laukti visą dieną. Todėl geriausia po šalį keliauti lėktuvu. (Tiesa, tai – asmeninė nuomonė, o visas asmenines nuomones reikia tikrinti, ir laužyti).
Ką reikėtų pamatyti Kambodžoje? Lankytinų vietų ne tiek ir daug. Žinoma – Angkorą. Be to, Siem Reapą – nedidelį miestelį, esantį greta iš apleisto miesto išlikusių šventyklų.
Ką dar? Šalies sostinę Pnompenį. Čia irgi geriau skristi iš Saigono ar Bankoko.
Pnompenio oro uostas, palyginus su gigantiškų Bankoko „atitikmeniu“ yra itin kuklus. Tačiau be eilių ir be vizų. Registracija trunka tik kelias minutes.
Šalies valiuta – rialas. Kursas gana stabilus – apie 4000 realų už JAV dolerį, daug kur kainos tiesiog nurodytos šia valiuta.
Ilgai užtrukti Pnompenyje – neverta. Čia nėra nei jūros, nei ypatingų traukos objektų. Tiesa, verta pamatyti Nacionalinį muziejų bei Karališkuosius rūmus. Yra ir sidabrinė bei gausybė budistų šventyklų. Už 10 kilometrų nuo sostinės, Tuol Slengo kalėjime įrengtas Genocido muziejus, kuriame pasakojama apie Pol Poto režimo žiaurumus. Atkūrimas toks tikroviškas, jog daug kam po tokios atrakcijos pasidaro negera...
Bet žmonės... Žmonės! Khmerai – nuostabūs žmonės. Draugiški, ramūs, gražūs. Kaip ir tajai jie sėkmingai atsispiria laikui – 50-metės neretai atrodo 30 metų. Ir kalbame ne apie sostinės gražuoles, o paprastas kaimo moteris.
Iš Pnompenio patraukiame į Sihanoukville, vienintelį Kambodžos pajūrio kurortą. Ir čia randame Kambodžą, kurios ieškojome. Gal suvaidintą, gal netikrą, tačiau pilna juoko, gyvenimo bei optimistišką. Sihanoukville dar negalima pavadinti turistų rojumi – jam trūksta Tailando salelių, tajų kaimelių bei paplūdimių žavesio. Bet jei Tailandą galima apibūdinti tokiu skambiu epitetu, Kambodžą jau galima pavadinti slenksčiu į Edeną. Ir tai, su tokia skausminga šalies istorija, jau yra daug.
Daugiau apie Pol Poto revoliuciją bei kambodžos tragediją – čia ir čia.
