rasa miškinytė

„Mes neketiname pakeisti pasaulio, mes siekiame pakeisti žmonių mąstymą ir požiūrį į prekybą žmonėmis“, - taip apie tarptautinį kino projektą atsiliepia idėjos autoriai. Anot kūrybinės grupės narių, opias socialines problemas nagrinėjantys kino projektai taip pat gali būti pastebėti ir sulaukti investuotojų.

Šiandien prasidėjusioje Kanų kino mugėje „Le Marché du Film“ duris atvėrė ir Lietuvos kino paviljonas. Jame pristatomi naujausi lietuviški filmai, šalies kino industrijos potencialas, filmų gamybos ir bendradarbiavimo galimybės Lietuvoje. „Tuo pačiu ši mugė – ideali vieta mūsų šalies atstovams ieškoti verslo partnerių iš užsienio, pristatyti jau sukurtus ir dar gaminamus filmus, užmegzti svarbius kontaktus“, - sako Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas.

Už kiek parduotum savo geriausią draugą? Į šį klausimą filme „Escaping Sunshine“ (liet. „Pabėgimas iš Saulės miesto“) atsakymo ieško Lietuvoje gyvenantis režisierius iš Danijos Allanas van O. T. Andersenas. Prieš keletą metų Danijos teisėsauga iš prostitucijos nelaisvės išvadavo nežmoniškomis sąlygomis laikytą lietuvę. Ją į prostituciją pardavė tautiečiai, lietuviai. Apie šią skaudžią tragediją kalbėjo visa Danijos žiniasklaida. Lietuvos, deja, ne...“ – prisimena režisierius A. Andersenas.

Kasmetine tradicija tapusių Lietuvos kino ir televizinio kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ steigėja Lietuvių kino akademija (LiKA) skelbia, jog nuo 2013 m. vasario 20 iki kovo 20 dienos priimamos paraiškos apdovanojimams gauti. „Su nekantrumu, tarsi pavasario, laukiame pateikiamų lietuviškų filmų ir tikimės, kad šiemetiniai apdovanojimai ne skaldys, o vienys kino bendruomenę, koks ir yra Akademijos kertinis tikslas“, - sako LiKA direktorė Lina Buzelytė.

Vakar pasibaigusiame tarptautiniame Talino kino festivalyje lietuviškas kino projektas „Escaping Sunshine“ (liet. „Pabėgimas iš Saulės miesto“) buvo pripažintas geriausiu. Baltijos šalių kino platintojų ir gamintojų mugėje dalyvavo daugiau nei dvi dešimtys projektų iš Baltijos šalių, Rusijos, Kazachstano, Gruzijos, Islandijos, Lenkijos, Švedijos.

4500 kilometrų nuo savo buto durų Vilniuje iki Ispanijos miesto Santjago de Kompostelos katedros. Pusė metų pėsčiomis, be transporto priemonių, lyg viduramžiais. Tik su kuprine ir vaizdo kamera.

Visą savaitę sostinėje trukęs septintasis Tarptautinis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“ pirmą kartą paskelbė Metų kino moters apdovanojimo laimėtoją ir tradiciškai išrinko geriausią konkursinės programos filmą. Į Metų kino moters apdovanojimą pretendavo penkios, su kino pasauliu susijusios moterys: kinotyrininkė dr. Renata Šukaitytė, režisierė Giedrė Žickytė, kino prodiuserė Rasa Miškinytė, režisierė Janina Lapinskaitė ir vykdančioji prodiuserė Lineta Mišeikytė.

Lapkričio 11 – 13 dienomis į Vilnių atvyksta garsiausi prodiuseriai iš Europos, įtakingi kino industrijos atstovai iš Japonijos, “Oskaru„ ir “Auksinės palmės šakele“ apdovanotų filmų autoriai. Pirmą kartą Lietuvoje rengiamame Baltijos jūros regiono – Japonijos bendros kino gamybos (koprodukcijos) forume žymūs kino industrijos profesionalai patirtimi dalinsis su jaunaisiais lietuvių kino kūrėjais.

Pirmosiomis Europos šalių kino forumo „Scanorama" dienomis į Vilnių atvyksta ryškiausi Baltijos jūros regiono, Europos ir Japonijos kino industrijos profesionalai. Sostinėje jie dalyvaus tris dienas vyksiančiame bendros kino gamybos (koprodukcijos) forume. Lapkričio 11 dieną prasidėsiantis renginys – pirmas tokio pobūdžio projektas Baltijos jūros regiono šalyse.

Lithuanian Films, stendo sėkmė neabejotina, prasidėjusi Berlynalejė 2011 vasaryje, prasitęsusi Marché du Film, Kanuose, gegužėje, o dabar keliaujanti į Sunny Side of the Docs, La Rošelyje. Visur Lithuanian Films sužibėjo savo išskirtinumu ir puikiu darbu stende.

Kino industrija Lietuvoje tapo bejėgė konkuruoti tarptautinėje rinkoje dėl užsienio projektų ir tik priimtos mokestinės paskatos padėtų pritraukti užsienio investicijas į Lietuvą, teigia Nepriklausomų prodiuserių asociacijos pirmininkė Rasa Miškinytė.

Lietuvių  kūrybinės dokumentikos filmas „Vabzdžių  drestuojas“ apie šiuolaikinės animacijos pradininką  V. Starevičių buvo apdovanotas „Gran Prix“ Tarptautiniame Berdiansko kino festivalyje (Ukraina). Viename iš didžiausių  Ukrainos Tarptautiniame Berdiansko filmų festivalyje, kuris vyko rugpjūčio mėn 28 – rugsėjo mėn.

Vakar Nidoje, ant Urbo kalno prie švyturio, prasidėjo kino naktys. Tai – dalis besitęsiančio XIII-ojo Thomo Manno festivalio programos. Gausiai ant kalno susirinkę žiūrovai iki maždaug 2 valandos nakties ne tik stebėjo filmus, bet ir buvo vaišinami šviežiu pienu, sūriu, medumi bei uogomis. Į nemokamus kino seansus susirinkę žiūrovai buvo gerokai nustebinti surengtų vaišių.

Į Vilnių atvykę jaunieji kino režisieriai Bram Crol (Belgija), Dzintars Dreibergs (Latvija) ir Kristin Raup (Estija) per tris mėnesius bandys pajusti į antrą tūkstantmetį įžengusios Lietuvos sostinės gyvenimo ritmą.

Liepos 11-18 d. Nidoje įvyks tradicinis jau XIII-asis tarptautinis Thomo Manno menų festivalis, kurio šiųmetė tema – „Praeities šuliniai. Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečiui“. Festivalio žiūrovų laukia daugialypė programa – tai klasikinės muzikos vakarai, dailės ir fotografijos parodos, įkvepiančios diskusijos ir kino naktys ant Urbo kalno prie švyturio.

Palangos kultūros centras „Ramybė“ (Vytauto g. 35) tęsia tradiciją ir pristato geriausius lietuviškus filmus. Birželio 11 d. 20 val. režisierė Giedrė Beinoriūtė pristatys geriausio metų trumpametražio filmo titulą „Sidabrinės gervės 2009“ apdovanojimuose  pelniusį filmą „Balkonas“. Tai – jau trečiasis apdovanojimas filmo „Balkonas“ kūrybinei grupei. Metų pradžioje jaunoji aktorė Elzbieta Degutytė buvo pripažinta geriausia naujoke kine „Pravda naujokų“ apdovanojimuose.

Gegužės 29-osios vakarą antrą kartą Lietuvos kino istorijoje išdalinti „Sidabrinės gervės“ apdovanojimai. LTV didžiojoje studijoje vykusį renginį vedė šmaikštus aktorių duetas – Ramūnas Cicėnas ir Giedrius Savickas. Apdovanojimų vertinimo komisiją sudarė kino režisieriai Marijonas Giedrys ir Audrius Stonys, kino kritikė Živilė Pipinytė, aktorius Vidas Petkevičius ir operatorius Ramūnas Greičius, vadovė, Šiaurės šalių kino forumo „Scanorama“ direktorė Gražina Erlickaitė.

Gegužės 29 dieną vyksiantys Lietuvos kino ir televizinio kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė 2009“ turėtų suvienyti išsibarsčiusius kino kūrėjus, teigia organizatoriai. „Mano mintyse yra tik viena, kad šita kino bendruomenė, ji yra ganėtinai didelė ir įdomi, bet kažko truputį išsibarsčiusi.

Šiandien, balandžio 16 d. Edinburge prasideda jau trečiasis Naujosios Europos filmų festivalis, kuris šiemet vyks iki balandžio 27 d., o vėliau kelsis į Londoną ir gegužės 4-6 d. festivalio filmai bus pristatomi Barbikane.

Rytoj, balandžio 16 d. Edinburge prasideda jau trečiasis Naujosios Europos filmų festivalis, kuris šiemet vyks iki balandžio 27 d., o vėliau kelsis į Londoną ir gegužės 4-6 d. festivalio filmai bus pristatomi Barbikano menų centre.

Antrasis Europos dokumentinio kino festivalis vyks Londone lapkričio 18 – gruodžio 8 d., savo tema šiemet festivalis pasirinko dokumentinį kiną apie menininkus ir jų kūryba bei kūrybingas šių menininkų pristatymo formas šiuolaikinėje dokumentikoje.

Antradienį Londone prasidės antrasis Europos dokumentinio kino festivalis „What's Art Doc?“ Pagrindinė festivalio tema šiemet - dokumentinis kinas apie menininkus ir jų kūrybą.

„Šarūnas Bartas - vienas lauke karys“ - taip vadinasi prancūzų televizijos kuriamas dokumentinis filmas apie vieną ryškiausių nūdienos režisierių. Paradoksalu, tačiau labiausiai Š.Barto darbai žinomi ne tėvynėje, bet Italijoje ir Prancūzijoje.

Prodiuserės Rasos Miškinytės kūrybinės dokumentikos filmas „Vabzdžių dresuotojas“ pristatomas užsienio žiūrovams. Spalio 28-29 dienomis filmas parodytas 51-ajame Tarptautinės dokumentikos ir animacinių filmų festivalyje Leipcige, Vokietijoje. Lapkričio 1-ąją „Vabzdžių dresuotoją“ pamatys 50-ojo Šiaurės dienų festivalio Liubeke lankytojai. Po keleto dienų filmas džiugins kino mėgėjus Taivanyje.

Lietuviško kino mėgėjus jau greitai nudžiugins naujas dokumentinis filmas „Vabzdžių dresuotojas“, supažindinsiantis su pirmuoju Lietuvos kinematografininku, lėlinės animacijos žanro pradininku Vladislavu Starevičiumi. „Vabzdžių dresuotojas“ pasakoja apie kino alchemiko ir stebukladario V. Starevičiaus gyvenimo bei kūrybos kelią, kuriuo veda specialiai filmui sukurti lėlinės animacijos personažai – Liūtė ir Vabalas.