Liepos 11-18 d. Nidoje įvyks tradicinis jau XIII-asis tarptautinis Thomo Manno menų festivalis, kurio šiųmetė tema – „Praeities šuliniai. Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečiui“. Festivalio žiūrovų laukia daugialypė programa – tai klasikinės muzikos vakarai, dailės ir fotografijos parodos, įkvepiančios diskusijos ir kino naktys ant Urbo kalno prie švyturio.
Intriga – muzikinė premjera
„Viename svarbiausių ir giliausias tradicijas turinčių vasaros festivalių Nidoje žadame naujas įdomias pažintis. Tai – negirdėtos muzikinės kompozicijos, Lietuvoje dar neregėti dailininkų darbai ir kino filmai“, - teigė festivalį organizuojančios viešosios įstaigos Th. Manno kultūros centro direktorė Lina Motuzienė.
Nidos evangelikų liuteronų bažnyčia tradiciškai priglaus muzikos atlikėjus. Festivalyje klausytojai išgirs Renesanso, Baroko epochų kūrinius. Išskirtinis dėmesys bus skiriamas vokiečių kompozitoriaus Johanno Sebastiano Bacho kūrybai.
Klausytojai taip pat turės retą progą išgirsti senosios Lietuvos muzikos kūrinius – skambės kompozicijos iš XVII a. Prūsijos bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) rankraščiuose užfiksuotų tabulatūrų.
Muzikos programos puošmena – specialiai festivaliui sukurtas vieno iš ryškiausių šiuolaikinių Lietuvos kompozitorių Ryčio Mažulio kūrinys „Stigma“. Jį atliks kamerinis choras „Aidija“. Superminimalistu muzikologų įvardijamas kompozitorius R. Mažulis premjerą parengė kartu su rašytoju Rolandu Rastausku, kuris kūriniui parašė žodžius.
„Debiutų“ koncerte klausytojai išgirs vokiškosios „Lied“ epochos kūrinius, o lietuviškos muzikos valandoje skambės įvairių žanrų muzika, sukurta kompozitoriaus Juliaus Gaidelio.
Išvys ekspresionistų paveikslus
Festivalio žiūrovai turės išskirtinę progą susipažinti su pirmą kartą Lietuvoje eksponuojamais Nidos dailininkų kolonijos darbais. Tai – XIX-XX a. Kuršių nerijoje kūrusių garsių Rytų Prūsijos dailininkų ekspresionistų – M. Pechsteino, E. Bischoff-Culmo, H. B. Borschkės, K. Schmidt-Rottluffo, E. Mollenhauerio ir kt. – paveikslai.
Festivalyje taip pat bus galima išvysti Klaipėdos fotomenininko Raimundo Urbono parodą „Kraštas prieblandoje“. Fotografijose vaizdiniai iš buvusios Rytų Prūsijos, dabartinės Kaliningrado srities, užfiksuoti 1988-1992 metais.
Netikėti rakursai
Šių metų festivalyje netikėtais rakursais bus pažvelgta į dvasinį festivalio globėją – garsų XX a. pirmosios pusės vokiečių rašytoją, Nobelio literatūros premijos laureatą Thomą Manną.
Vokietijos aktorių duetas Ute Maria Lerner ir Markas Weigelis atliks sceninį skaitymą kartu su muzika „Erikos ir Klauso Mannų pėdsakais“. Erika ir Klausas – Th. Manno vaikai, abu rašytojai. Jų gyvenimo kelias buvo nelengvas, tačiau – įvairiaspalvis.
Režisierius Arvydas Barysas pristatys šiemet sukurtą filmą „Th. Manno vasarnamis“, kuriame skambės rašytojo mintys. Jas įskaitė Th. Manno anūkas Frido Mannas.
Nidoje taip pat svečiuosis garsus Vokietijos Mainco universiteto profesorius emeritas Hermannas Kurzke. Jis skaitys pranešimą „Tikėlis Thomas“, kuriame atskleidžiamas rašytojo santykis su religija.
Sutemus – kinas prie švyturio
Sutemus festivalio dalyviai ir žiūrovai trauks ant Urbo kalno, prie švyturio. Čia tris vakarus iš eilės žiūrovų laukia kino seansai. Šiųmečiame festivalyje bus parodyti septyni lietuvių ir vokiečių režisierių filmai.
„Kino“ programą pradės režisierės Jūratės Samulionytės 15 minučių trukmės filmas „Nerutina“, sudėliotas iš 80 tūkstančių foto kadrų. Žiūrovai taip pat išvys filmą „Vabzdžių dresuotojas“, pasakojantį apie lėlinės animacijos pradininko Vladislavo Starevičiaus gyvenimą ir kūrybą (rež. Rasa Miškinytė, Donatas Ulvydas, Linas Augutis ir Marek Skrobecki).
Nostalgiškai nuteikti turėtų lietuvių kinematografijos šedevras, režisierių Algirdo Dausos ir Almanto Grikevičiaus 1968 m. sukurtas filmas „Jausmai”. Kelis dešimtmečius į praeitį nukels ir režisierės Giedrės Beinoriūtės filmas „Balkonas“.
Vokiškų filmų programoje – ambicingų kūrėjų darbai. Tai – komiška drama „Kaip tapti nemirtingu“ (rež. Marcusas H. Rosenmülleris), pasakojanti apie vienuolikmetį berniuką Sebastianą ir jo savitą pasaulį.
Režisieriaus Andreaso Dreseno filme „Vasara Berlyne“ – taip pat daug tragikomiškų situacijų. Filme pasakojama, kaip dvi kaimynės bando išgyventi pragariškai karštą vasarą Rytų Berlyne.
Vokiškų filmų ciklą užbaigs režisieriaus Andreso Veielio dokumentinė juosta „Vaidybos įaistrinti“, kurioje pasakojama apie keturis jaunuolius ir jų žygį profesionalios aktorystės link. Šis filmas pelnė tarptautinio Berlyno kino festivalio auditorijos prizą (2004 m.) ir buvo apdovanotas Vokietijos kino kritikų.
