r. trumpa

Per šių metų sausį-rugpjūtį bankrutuojančios statusą įgijo 884 įmonės – 5% mažiau  nei pernai per tą patį laikotarpį. Tačiau, jei lyginsime pamėnesiui, jau nuo šių metų birželio bankrotų skaičius ėmė lenkti pernykščius skaičius. Tokias išvadas padarė rizikos vertinimo įmonė „Creditreform Lietuva“, atlikusi Registrų centro tvarkomo Juridinių asmenų registro duomenų analizę.

Padaugėjo stambių turto areštų: šiemet daugiau nei pusė areštuoto turto sumos priklausė 30 įmonių, kurių kiekvienos areštuoto turto vertė viršijo 10 mln. litų ribą, praneša rizikos vertinimo įmonė „Creditreform Lietuva“. Specialistai įsitikinę, kad pokytis nežymus, o areštuoto įmonių turto sumos drastiškai neišaugo. Per aštuonis mėnesius areštuoto įmonių turto suma, lyginant su praėjusiais metais, išaugo nuo 1,58 iki 1,83 mlrd. litų.

Nepaisant deklaruojamo drastiško gyventojų skolų augimo, įmonių skolų būklė metų pradžioje nuteikia optimistiškai. Per metus (lyginant šių ir praėjusių metų gegužės 23 d.) darbdavių skola Valstybiniam socialinio draudimo fondui („Sodrai“) susitraukė 2,9 proc., arba nuo 491,8 mln. Lt iki 477,6 mln. Lt. Tai žemiausias skolos lygis per visus metus,  esant didžiausiam darbuotojų skaičiui (1,257 mln. apdraustųjų) per visą laiką, kiek „Sodra“ viešai skelbia šią informaciją.

Lietuvos įmonių (išskyrus finansines ir žemės ūkio) pardavimų augimas sulėtėjo. Palyginti su praėjusiais metais, antrojo ketvirčio prekybos ūgtelėjimas siekė 21,7 proc. proc., trečiajame ketvirtyje pardavimai augo jau tik 17,6 proc. Kita vertus, III ketvirtį dar buvo ir optimistiškų ženklų: vasara buvo sėkminga sezoninėms veikloms, gerėjo įmonių nuosavybės ir apyvartumo rodikliai, daugėjo investicijų.

Iki metų pabaigos mažmeninės prekybos augimas faktinėmis kainomis (be automobilių prekybos ir remonto ir degalų prekybos) lyginant su praėjusiais metais sieks 11,7 proc. ir pasieks 2007 metų lygį. Tokią prognozę pateikia įmonių mokumą vertinanti UAB „Creditreform Lietuva“. Nors mažmeninė prekyba Lietuvoje jau ketvirtus metus labiau reaguoja į šildymo kainas, o ne į kalėdinę prekybą, tačiau jau pastebimas tvaresnis vartojimo augimas.

Per šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvos įmonės pasipildė 43,762 darbuotojais (+3,6 proc.). Dirbančiųjų nepadaugėjo tik elektros, dujų bei garo tiekimo (-340) ir viešojo sektoriaus, švietimo bei socialinės veiklos (-235) įmonėse. Daugiausiai darbuotojų priėmė statybos (+11.762), prekybos (+7127), pramonės (+5123) įmonės, taip pat viešbučiai ir restoranai (+4 389). Naujus darbuotojus priėmė 21 tūkst. įmonių, bet 13,3 tūkst. įmonių – personalą mažino.

Kaip pastebi įmonių kreditingumą vertinanti UAB „Creditreform Lietuva“, per paskutinį mėnesį (balandžio 20 - gegužės 20 d.) darbdavių įsiskolinimai „Sodrai“ sumažėjo nuo 504,6 iki 497,5 mln. Lt.  Einamosios skolos  per mėnesį susitraukė 3% - nuo 116,3 iki 112,7 mln. Lt. Pradėjo judėti ir bankrutavusių įmonių skolos. Pagal „Sodros“ viešinamus duomenis,  iš bendros 497,5 mln. Lt skolų „Sodrai“ sumos tik 112,7 mln. Lt (22,6%) sudaro „gyvų“ įmonių arba „einamosios“ skolos.

Šiais metais logistikos sektoriaus perspektyva išlieka teigiama, ypač stambioms ir vidutinėms įmonėms. Tokias išvadas padarė įmonių mokumą vertinanti bendrovė „Creditreform Lietuva“, atlikusi 1250 logistikos įmonių rizikingumo tyrimą. Statistikos departamento duomenimis, logistika užsiimančios įmonės sudaro 20 proc. visų įmonių, dirbančių transporto srityje, skaičiaus ir uždirba 36 proc. pajamų. Jei transporto įmonės per metus uždirbo 28 proc.

Balandžio pabaigoje Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paskelbė sąrašą skolininkų, kurie nepateikė nekilnojamojo turto (NT) mokesčio deklaracijų ir galimai nesumokėjo šio mokesčio. Jau per pusantros savaitės nuo sąrašo paviešinimo jame neliko dešimtadalio įmonių.

Per du mėnesius Lietuvos įmonės įdarbino 11 025 naujus darbuotojus, vien  per kovo mėnesį  – 9613.  Darbuotojų skaičius padidėjo visose ūkio šakose, išskyrus viešbučius (-63) ir profesinės veiklos sektorių (-790).  Daugiausiai darbuotojų padaugėjo prekybos (+1338), statybos (+1121), pramonės (+805) įmonėse. Tokius duomenis pateikia įmonių kreditingumą vertinanti UAB Creditreform Lietuva, išanalizavusi Sodros informaciją.

„Creditreform Lietuva“ atliktas viešbučių ir restoranų verslo rizikingumo tyrimas rodo, kad  2011 m. restoranų perspektyva išlieka neigiama, tačiau šviesesnis rytojus piešiamas viešbučiams. Anot bendrovės direktoriaus pavaduotojo Romualdo Trumpos, geriau gyvens tik stambiems tinklams priklausančios maitinimo įstaigos, turinčios pakankamų finansinių išteklių. Geresni metai numatomi viešbučiams.

Vasario pradžioje spaudoje buvo viešai paskelbtas sąrašas įmonių, kurios Sodrai skolingos 433 mln. litų mokesčių, baudų ir delspinigių. Kaip rodo „Creditreform Lietuva“, vertinančios įmonių mokumą, atlikta analizė, per dvi savaites  iš Sodros skolininkų sąrašo pasitraukė ketvirtadalis įmonių (8 857 įmonės iš  35 817). Padengta 9,83 mln. Lt skolų, t.y. beveik po 5 mln. Lt kas savaitę. Skolas Sodrai dengė 10 527 įmonės, iš jų 8 857 įmonės skolas padengė visiškai.

„Sodra“ viešai paskelbė 35 817 įmonių-skolininkių, kurios nesumokėjo 433 mln. litų mokesčių, baudų ir delspinigių.  Nuo paskelbimo praėjus savaitei 4 365 skolingos įmonės „Sodrai“ jau pervedė beveik 5 mln. litų.Tuo tarpu antstoliai per visus 2010 m. sugrąžino tik 2,7 mln. litų, o bankroto administratoriai – 13,8 mln. litų. „Creditreform Lietuva“, vertinanti įmonių mokumą, išanalizavo, kaip per savaitę po „Sodros“  skolininkų duomenų  paskelbimo pasikeitė skolų „Sodra“ būklė.

2011 metais visi prognozuoja BVP augimą, pirmiausia dėl eksporto. Pramonės ir transporto metinis pardavimas du ketvirčius iš eilės augo 20 proc. Tačiau transportas didina savo pelningumą, o pramonėje sąnaudos jau pradeda viršyti pajamų augimą. Šiemet kaip niekad pasijuto sezoniškumas. Didžiausias teigiamas metinio pardavimo augimo pokytis ir darbuotojų skaičiaus augimas buvo statybos šakoje.

Šių metų 2 ketvirtis buvo pirmasis po 6 ketvirčių pertraukos, kai Lietuvos įmonių pardavimai augo, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu. Labiausiai stiebėsi pramonės ir transporto įmonių pardavimai. Geriau sekėsi didžiosioms įmonėms ir tai nulėmė bendrą teigiamą rezultatą. Tai atsispindi ir CR reitinge. Pavyzdžiui: - iš 224 stambiausių pramonės įmonių net 60 proc. yra mažai rizikingos, 32 proc. – vidutinės, o 7 proc. – didelės rizikos CR reitingo grupėse.

Pramonės rinka atsigauna, paslaugų - atvirkščiai Vienas veiksnių, nulemiančių verslo sėkmę – jo pelningumas. Užklupus krizei itin reikšmingas tampa ir kitas dalykas – įmonės „imunitetas“ ekonominiams sunkumams. Vis dažniau pasigirstant kalboms apie didėjančias įmonių skolas ir padažnėjusius bankrotus, verslo rizikingumas tampa pagrindiniu svertu nustatant įmonių atsparumą krizei. Įprasta manyti, kad didelėms įmonėms sunkmetį išgyventi lengviau nei mažesnėms, tačiau tai ne visada tiesa.