protų nutekėjimas

Vita Ličytė, LRT radijas, LRT.lt Visuomenės ir valdžios atstovai diskutuos, kaip jaunus žmones išlaikyti Lietuvoje. Darbo neturi kas penktas jaunuolis, o beveik pusė emigruojančių į kitas šalis – jaunesni nei 30 metų.

Nerimstant kalboms apie „protų nutekėjimą“, personalo specialistai prognozuoja – vis daugiau perspektyvių lietuvių mokslininkų grįš dirbti į mūsų verslo įmones arba apsispręs neišvykti. Lemiamą vaidmenį šiame procese turėtų vaidinti ne kuo aukštesnis atlyginimas, o galimybė mokslininkams save realizuoti, teigiama bendrovės „Master Class Lietuva“ pranešime. „Žinoma, mokslininkams, viliojamiems į verslo sektorių, svarbu atlyginimo dydis ir darbo sąlygos.

Emigruokite greičiau iš Lietuvos, nes tikrų talentų prisiviliosime iš kaimynų. Cinizmo viršūnė! Bet taip galima perfrazuoti Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos lyderio ir vis dar premjero Andriaus Kubiliaus žodžius, šeštadienį konservatoriams pristačius savo rinkiminę programą. TS-LKD lyderis jau seniai nebestebina savo arogancija ir nesugebėjimu kalbėtis su Tauta. Ypač kai valdantiesiems reikia priimti tik jiems reikalingus sprendimus. Bet vis dėlto.

Vienas didžiausių iššūkių po Europos Sąjungos (ES) politinės sistemos stabilizavimo išlieka užtikrinti jos valstybių narių ekonominį saugumą. Šis kriterijus svarbus ir regioniniu (regionas šiame straipsnyje suvokiamas kaip panašaus lygmens valstybių ar vietovių vienetas), ir tarptautiniu lygmenimis. Deja, susiduriama su rimta problema – su migracija ne tik regiono viduje, bet ir už jo ribų.

Jie projektuoja miestus, dirba finansinėse institucijose, kuria socialinius projektus. Darbdaviai tvirtina, kad jų Lietuvai reikia. Kol šalyje bandoma apskaičiuoti protų nutekėjimą, jie, pasimokę užsienio aukštosiose mokyklose ir padirbėję kitų šalių kompanijose, grįžta į Lietuvą kurti pridėtinės vertės. Daugelis specialistų teigia pastebintys tendenciją, kad tokių lietuvių daugėja.

Blogąja prasme įspūdingi – taip prezidentė Dalia Grybauskaitė apibūdino išankstinius visuotinio gyventojų surašymo duomenis. Jie rodo, kad per dešimtmetį oficialus Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo maždaug 430 tūkstančių ir mūsų, išankstiniais visuotinio surašymo duomenimis, liko 3 mln. 53,8 tūkstančio.

Jaunimas – svarbiausias kiekvienos šalies turtas. Kuo jis talentingesnis, geriau išsilavinęs ir sumanesnis, tuo turtingesnė šalis. Lietuva tokiais jaunais žmonėms pasaulyje garsėjo visada, tačiau kiek šią tradiciją dar gebėsime išlaikyti ateityje? Ar mūsų šaliai dar yra vilties? Pagaliau, kaip gi patys jaunuoliai mato Lietuvą ir vertina savo galimybes čia gyventi, dirbti ir kurti? Apie tai šioje „Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo“ apskritojo stalo diskusijoje.