project syndicate

Referendumo rezultatai Didžiojoje Britanijoje pagreitins finansinių rinkų krizę, pareiškė milijardierius George’as Sorosas. Jo teigimu, kontinentinės Europos bankinei sistemai teks „rimti išbandymai“. Didžiosios Britanijos sprendimas trauktis iš Europos Sąjungos („Brexit“) „išjudino“ krizę finansų rinkose, analogišką tai, kuri prasidėjo 2007-2008 metais, pareiškė amerikiečių finansininkas, ketvirtadienį kalbėjęs europarlamentarams.

 Europos Sąjunga (ES) išsiskyrė demokratinės integracijos principais. Narystė joje paremta laisva šalių narių valia, o ne karine jėga. Vienu metu ES netgi buvo galima vadinti tam tikra institucine inovacija, tačiau šiandien Bendrijoje daugėja konfliktų, o bendradarbiavimas atsiduria antrame plane. Apie tai portalui „Project Syndicate“ rašo buvęs NATO generalinis sekretorius Javieras Solana. Europos šalių pasirinkimai yra įvairūs.

Didžioji Britanija ketina perleisti 82 proc. valstybės kontroliuojamų „Royal Bank of Scotland“ akcijų. Pirkėjas – valstybinis fondas iš Abu Dabio. Šiame kontekste vėl prabilta apie augantį islamiškojo pasaulio finansinį potencialą. Kuklūs bandymai praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje išsivystė į trilijonų JAV dolerių vertės verslą. Rinkos žaidėjai vieningai tvirtina, kad islamo finansų pasaulio laukia šviesi ateitis.

Pripažinkite, Olandijos parlamentaras, Geertas Wildersas yra teisus sakydamas, kad Europa „kopia paskutiniaisiais islamizacijos laiptais“. Andersas Breivikas, atlikęs masines žudynes Norvegijoje, matyt, yra su sutrikusia psichika. „Jis yra psichopatas, dalyvavęs pasipriešinimo judėjime prieš islamizaciją“ – kalbėjo G. Wildersas.

Artėjant Vladimiro Putino atėjimo į Rusijos vadovo postą dešimtmečiui, pasirodo vis daugiau svarstymų, kaip tai buvo padaryta ir kas paskatino Borisą Jelciną dvigalvio erelio – carinio Rusijos herbo – skeptrą patikėti niekam nežinomam KGB auklėtiniui ir užsienio žvalgybos karininkui. Neseniai apie tai diskusiją surengė ir „Laisvės“ radijas rusų kalba. Neperdėsime pasakę, kad tą šaltą naujametinį 1999 m. vakarą žiūrovai, laukę šventinio B. Jelcino pasveikinimo, nustėro.

Rusų karinių laivų pasiplaukiojimas Karibų jūroje ir Maskvos draugystė su Venesuelos prezidentu Hugo Chavezu – toli gražu ne vieninteliai signalai Vašingtonui, kad gali būti suduotas rimtas smūgis dar XIX a. paskelbtai Monro doktrinai. Ir ideologiniais sumetimais, ir trokšdami naujų rinkų,  Lotynų Amerikos šalyse pastaruoju metu vis aktyviau veikia Kinija ir Iranas.

„Dujų karai“, „dujinė“ taktika ir strategija pastaruoju metu tapo valstybių santykių, geopolitinės situacijos kertiniu akmeniu. Nesiliauja energetinė krizė tarp Rusijos ir Ukrainos (pirmadienį už skolas ketvirtadaliu sumažintas dujų tiekimas Kijevui). Daug triukšmo sukėlė „Gazprom“ planai tiekti dujas Vakarams Baltijos jūros dugnu nutiestu vamzdynu. Maskva puoselėja planus naujais dujotiekiais aplenkti Ukrainą ir Baltarusiją, statoma galinga trasa į Kiniją.