Didžioji Britanija ketina perleisti 82 proc. valstybės kontroliuojamų „Royal Bank of Scotland“ akcijų. Pirkėjas – valstybinis fondas iš Abu Dabio. Šiame kontekste vėl prabilta apie augantį islamiškojo pasaulio finansinį potencialą.
Kuklūs bandymai praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje išsivystė į trilijonų JAV dolerių vertės verslą. Rinkos žaidėjai vieningai tvirtina, kad islamo finansų pasaulio laukia šviesi ateitis. Teigiamas perspektyvas lemia puiki jslamo šalių demografinė padėtis ir augančios pajamos.
Nepaisant tam tikro skepticizmo, kuris yra nukreiptas akcentuoti skirtumus tarp islamiškų ir globalių finansų struktūrų, didžiausi pasaulio bankai mielai perka islamiškas obligacijas ir steigia atskirus padalinius, kurių paskirtis – dirbti su jslamiško pasaulio finansais.
Kai kurios valstybės priėmė specialius teisės aktus, kurie suteikė galimybę tokiems finansų centrams kaip Londonas, Singapūras ar Honkongas sėkmingai bendradarbiauti su islamiškų tradicijų bankais. Ar islamiška finansų sistema gali tapti rimta alternatyva šiandienos struktūroms?
Dar visai neseniai islamo finansų pasaulis buvo vertinamas skeptiškai. Ekonomistų teigimu, nulinės palūkanų normos negali užtikrinti tinkamo išteklių paskirstymo. Ironiška, kad pastaruoju metu didžiausi pasaulio centriniai bankai naudoja nulines palūkanų normas siekdami užtikrinti pakankamą ekonomikos kiekybinį skatinimą.
Islamiška bankininkystė remiasi dviem pagrindiniais priesakais. Pirma, draudžiama finansinius sandorius apmokestinti palūkanomis. Antra, kreditorius ir skolininkas tarpusavio santykiuose turi vadovautis aukštais moralės standartais.
Įdomu, kad Johnas Maynardas Keynesas veikale „Bendroji teorija“ pateisina nulinių palūkanų taikymo principą. „Draudimas lupikauti buvo įtvirtintas daugelyje senovės tautų gyvenime. Tų laikų pasaulis negalėjo individams užtikrinti saugumo, tad palūkanų įteisinimas būtų neišvengiamai atvedęs prie nepakeliamo lupikavimo, kurį apriboti gali tik stipri ir visuotinė kontrolė.“
J. M. Keyneso nuomone tik nulinės arba labai žemos palūkanų normos gali užtikrinti aukštą užimtumo lygį ir teisingą turto paskirstymą. Minėto ekonomisto teiginiai gali būti klaidingi, tačiau į jo argumentaciją privalu atsižvelgti.
Islamiška bankininkystė draudžia palūkanų taikymą, tačiau neužkerta kelio pelnui siekti. Islamo finansų pasaulis pelnosi iš įvairaus pobūdžio sandorių, kurie glaudžiai sujungia verslą ir finansų institucijas. Trumpai tariant, islamiška bankininkystė ir verslas drauge dalijasi pelnu ir nuostoliais, ji paremta nuosavybės teisių dalybomis tarp verslininko ir kreditoriaus.
Šiuo aspektu islamiška finansų sistema skiriasi nuo pasaulyje dominuojančios palūkanų ir skolos santvarkos, kurioje skolininkai bent jau teoriškai prisiima didesnę rizikos dalį. Krizės akivaizdoje ši rizika paskirstoma visai visuomenei. Daugelis ekonomistų sutinka su mintimi, kad skola ir palūkanomis paremtas finansavimas sukuria kur kas daugiau nestabilumo nei islamiškas analogas.
Antrasis islamiškosios bankininkystės postulatas pabrėžia moralinių nuostatų svarbą. Griežtas etinių normų laikymasis sumažina finansinę riziką. Tose sistemose, kuriose valstybė prisiima piliečių sukurtą riziką, sumažėja moralinės atsakomybės lygis. Vis dėlto praktika kur kas geriau nei teorija atskleidžia, kurios sistemos efektyviau pašalina moralinės infliacijos rizikos pavojų.
Daugelis sutinka, kad Krikščioniška etika atliko svarbų vaidmenį, kuriant vakarietišką kapitalizmo modelį. Pasaulietinis kapitalizmas patyrė vertybių krizę. Finansų pasaulis savo interesus iškėlė virš visos visuomenės gerovės.
Kyla klausimas, ar islamiška bankininkystė, besiremianti Šariato teisėje įtvirtintomis religinėmis ir etinėmis nuostatomis, gali sumažinti finansų sistemos moralinį abejingumą bei piktnaudžiavimą fiduciarinėmis pareigomis? Pasitvirtinus šiems lūkesčiams islamiška bankininkystė galėtų tapti rimta alternatyva dominuojančioms išvestinių finansinių priemonių struktūroms.
Be to, islamiškos finansų sistemos principai verčia pergalvoti visos modernios monetarinės sistemos etines nuostatas, kurių pagrindu išsivystė globali rezervinės valiutos sistema, pagrįsta dekretiniais pinigais. Praeityje monetarinio stabilumo ir finansinės disciplinos garantas buvo auksas. Žinoma, tenka pripažinti, kad kartais jis lemdavo defliacines tendencijas.
Populiarinant alternatyvią finansų sistemą būtina atsakyti į klausimus: ar ši sistema yra, ar bent jau gali būti, efektyvesnė, stabilesnė, etiškesnė ir sėkmingiau pritaikoma nei šiuo metu vyraujanti paradigma. Šiandien islamo pasaulyje nėra nei globalios rezervinės valiutos, nei paskutinės vilties skolintojo. Tačiau islamiškos valstybės kontroliuoja didžiulius energetinių išteklių kiekius, kurie užtikrina sėkmingą prekybą ir finansinę veiklą.
Islamiškos populiacijos ir įtakos augimas yra neišvengiamas, drauge su jais didės ir islamiškosios bankininkystės įtaka, atsiras rimtas konkurentas nusistovėjusiai tvarkai. Pasaulis tik išloštų, jeigu abi šios sistemos sugebėtų konkuruoti sąžiningai ir patenkinti skirtingus žmonių finansinius poreikius.
Andrew Shengas yra Honkonge veikiančio Fung Global instituto prezidentas ir Kinijos bankinės priežiūros komisijos vyriausias patarėjas. Anksčiau A. Shengas pirmininkavo Honkongo vertybinių popierių ir ateities sandorių komisijai.
