procesoriai

Kompanijos AMD vadovas Rory Readas jau anksčiau buvo užsiminęs, kad naują procesorių architektūrą kompanija pristatys ne anksčiau nei 2016 m. Šiuo atveju minima ARM architektūros pagrindu sukurti K12 modeliai, taip pat x86 procesoriai, kurie pavadinimo dar neturi. Vis tik šią savaitę viskas pasikeitė, kai AMD vadovas papasakojo apie kompanijos planus investuotojams skirtoje konferencijoje, surengtoje „Deutsche Bank“ analitikų. Pagrindine naujiena tapo naujos procesorių architektūros įvardinimas.

Kompanijos AMD socialinio tinklo „Facebook paskyroje pasirodė nedidelis reklaminis vaizdo klipas, kuriame rodoma nuolatinė programėlių kova dėl kompiuterio resursų. „CORE IS BACK!” – taip AMD pristato naujo herojaus pasirodymą. Būtent jis ir gali pakeisti įvykių eigą amžinoje kovoje. Vaizdo klipas pavadintas „Core Evolution“, akivaizdu, kad jis užsimena apie tam tikrą naujos kartos sprendimą – kitą procesorių architektūrų plėtros etapą.

Šių metų rudenį „Intel“ ketina pristatyti procesorius „Haswell-E“, kurie priklausys entuziastams ir spartinimo gerbėjams skirtai „Core i7 Extreme“ serijai. Galingiausias iš jų turės 8 branduolius, taip pat bus palaikoma DDR4 operatyvioji atmintis. Iš viso bus trys modeliai – „Core i7-5960X“, „Core i7-5930K“ ir „Core i7-5820K“. Visus tris procesorius jau galima rezervuoti vienoje iš amerikiečių el. parduotuvių. „Core i7-5960X“ siūloma įsigyti už 1108 JAV dol.

Leidinys „Kommersant“, remdamasis gautais dokumentais, pranešė, kad Rusijos vyriausybėje patvirtintas projektas, kuris numato rusiškų mikroprocesorių, skirtų skaičiavimų technikai, komutatoriams ir maršrutizatoriams, kūrimo darbus. Rusijos Prekybos ministerijos duomenimis, kasmet valdžios institucijos asmeninių kompiuterių pirkimams išleidžia iki 500 mln. JAV dol.(700 tūkst. technikos vienetų), serverių įrangai – iki 800 mln. (iki 300 tūkst.

Kompanija „Intel“ jau kurį laiką bando į savo pusę patraukti procesorių spartinimo gerbėjus – birželio pradžioje jiems bus pasiūlyti nauji „Devil’s Canyon“ procesoriai su patobulinta termosąsaja, taip pat beveik viską žinome apie jų technines specifikacijas. Kartu su jais pamatysime ir „Pentium G3258“, kuris ne tik paminės šio prekės ženklo jubiliejų, tačiau ir leis pasižaisti su laisvu daugikliu už patrauklią kainą. Užsienio el.

Išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių su „Android“ platforma spartinimas kaip atskira disciplina dar tik gimsta, tačiau spartinimo entuziastams skirtame tinklalapyje „HWBot“ jau sukurta specialus skyrelis. Per praėjusią savaitę „Android“ įrenginių reitinge įvyko tam tikri pokyčiai, kurie atkreipė ir „HWBot“ administracijos dėmesį.

„DigiTimes“ paskelbė naują informaciją apie „Intel“ procesorių asortimento atnaujinimą, kuri leidžia matyti kompanijos planus iki pat 2015 m. pirmo ketvirčio pabaigos. Teigiama, kad pirmos bangos „Haswell Refresh“ procesoriai prekyboje pasirodys ne anksčiau balandžio pabaigos – gegužės pradžios.

Kompanija „Intel“ paskelbė lakonišką pristatymą, kuriame pasistengė papasakoti apie pastangas atgaivinti asmeninių kompiuterių segmentą. Šiuo atveju iki 2014 m. vidurio bus išleisti „Haswell“ procesoriai, kurie gaus ilgai lauktą patobulintą termo sąsają. Naujoje „Haswell-K serijoje, kuri netgi gavo savo pavadinimą – „Devil’s Canyon“ – tarp kristalo ir dangtelio pasirodys daug efektyvesnė termosąsaja. Tiesa, „ComputerBase.

2013 m. kompanija „Apple“ pristatė savo pirmąjį 64 bitų mobilų procesorių A7. Jis jau naudojamas išmaniajame telefone „iPhone 5S“ ir planšetiniuose kompiuteriuose „iPad Air“ bei „iPad mini 2“. Būtent „Apple“ „privertė“ kitus gamintojus kurti 64 bitų procesorius, įsitikinę kompanijos „ABI Research“ analitikai. Pasibaigusioje parodoje „Mobile World Congress 2014“ daugelis garsių gamintojų pristatė savo „SoC“ mikroschemas su 64 bitų instrukcijų palaikymu.

Praėjusią savaitę baigėsi paroda „MWC 2012“ (Barselona, Ispanija), o dabar pasirodo vis daugiau įdomios informacijos, kurios teminių portalų žurnalistai nespėjo paskelbti per paskutines kelias vasario dienas. Netapo išimtimi ir tinklalapis „Fudzilla“, kurio atstovai per „MWC 2014“ pabendravo su kompanijos „Intel“ atstovais apie galimybę „Motorola“ išmaniuosiuose telefonuose naudoti šio gamintojo procesorius.

Kompanija AMD yra labai retas svečias mobiliųjų įrenginių rinkoje, nors buvo pristatyta nemažai planšetinių kompiuterių su jos aparatine platforma. Norėdama labiau pritraukti vartotojų dėmesį, parodoje „MWC 2014“ AMD ryžosi parodyti gana įdomią planšetę su 64 bitų „Windows 8.1“. Reikėtų priminti, kad pirmąjį savo etaloninį planšetinį kompiuterį, žinomą kodiniu pavadinimu „Project Discovery“, procesorių gamintoja yra pademonstravusi dar 2013 m. lapkričio mėnesį.

Iš neseniai nutekintos „Intel“ dokumentacijos paaiškėjo, kad procesorių „Quark X1000“ debiutas rinkoje turi įvykti šių metų balandžio mėnesį, nors jau dabar norintys paeksperimentuoti gali pasinaudoti „Galileo“ pagrindinėmis plokštėmis. Jau žinome, kad parodoje „CES 2014“ kompanija „Intel“ pasakojo apie procesorius „Quark“ ir demonstravo jų pagrindu sukurtą dėvimą elektroniką, nors vėliau paaiškėjo, kad prototipuose vietoj nuosavų procesorių buvo naudojamos ARM mikroarchitektūros mikroschemos.

Kai kurie šaltiniai buvo išsakę prognozę, kad AMD hibridiniai procesoriai „Carrizo“ ir „Toronto“, kurie pasirodys 2015 m. ir gaus „Excavator“ architektūrą, bus gaminami naudojant 20 nm technologinį procesą.

Nors iš pradžių masinė „Intel“ procesorių su „Broadwell“ architektūra (14 nm technologinis procesas) masinė gamyba buvo numatyta 2014 m. I ketvirtyje, o jų debiutas rinkoje III ketvirtyje, jų gali tekti palūkėti iki šių metų pabaigos, rašo „DigiTimes“. Faktiškai kompanija „Intel“ nusprendė atidėti „Broadwell“ masinę gamybą, taigi, pagrindinė šių procesorių dalis parduotuvių lentynų nepasieks iki pat 2015 m. I ketvirčio. Šių metu pabaigoje bus vykdomas ribotas U ir Y serijos procesorių tiekimas.

Daug kompanijos AMD gerbėjų liūdina faktas, kad gamintoja neturi jokio noro 2014 m. pateikti galingiausių serijai priklausančių FX procesorių, nors prekyboje jau pasirodė hibridiniai APU „Kaveri“ su naujaisiais „Steamroller“ skaičiavimų branduoliais. Nenorėdami susitaikyti su tokia situacija, vartotojai nusprendė paruošti peticiją, kuri paragintų AMD atsižvelgti į savo prekės ženklo gerbėjų lūkesčius bei išleisti FX procesorių, kurie taip pat gautų „Steamroller“ branduolius.

Bendrovė AMD pranešė pirmoji iš pirmaujančių mikroschemų pramonės gamintojų pradėsianti tiekti bandomąsias serverinių ARM architektūros procesorių partijas. Komercinius tokių procesorių tiekimus bendrovė planuoja pradėti antrąjį šių metų pusmetį. Bandomieji ARM architektūros AMD procesoriai kodiniu pavadinimu „Seattle“ bus pradėti tiekti pirmąjį šių metų ketvirtį, sakoma bendrovės pranešime. Tai bus A serijos 64 bitų ARM architektūros „AMD Opteron“ modeliai.

Bendrovė „Intel“ renka vietą būsimai savo gamyklai, kurioje procesoriai ir mikroschemos bus gaminami pagal 10 nanometrų tikslumo technologinį procesą, pranešė „CNet News“. Pranešama, kad viena iš realiausių valstybių - kandidačių, kurioje gali būti statoma ši gamykla, yra Izraelis. Pasak „Intel Israel“ generalinės direktorės Maxine'os Fassberg, sprendimas dėl šios gamyklos statybos bus priimtas per šiuos metus. Tikslesnės datos ji nenurodė.

Neseniai paskelbusi savo paskutinio ketvirčio finansinę ataskaitą, kompanija AMD surengė dar vieną konferenciją, kuri buvo skirta serveriams skirtų procesorių „Opteron“ kodiniu pavadinimu „Warsaw“ anonsui. Nors informacija apie juos iš esmės jau buvo žinoma, tačiau oficialus pranešimas spaudai leido patikslinti specifikacijas, kartu sužinoti ir jų kainas. Pirmasis iš procesorių – „Opteron 6370P“ – turi 16 branduolių, jis dirba 2,0/2,5 GHz taktiniu dažniu.

„Intel“ jau spėjo pasidžiaugti, kad IV ketvirtyje jos procesorių „Core i7“ ir „Core i5“ pardavimai pasiekė rekordinį lygį, taigi kompanijos vadovybė teigė jau matanti asmeninių kompiuterių rinkos atsigavimo požymių. O kaip šioje srityje sekasi AMD? Visų pirma, AMD profilinio padalinio pajamos sumažėjo 9%, tačiau gamintojas dėl to kaltina sumažėjusius nešiojamųjų kompiuterių procesorių ir mikroschemų rinkinių pardavimus.

Mobiliame segmente vis pažangesnio litografinio proceso naudojimas yra patikimas būdas sumažinti energijos vartojimo lygį. Tinklalapis „Fudzilla“ praneša, kad kompanija „Qualcomm“ iš savo kontraktinių gamintojų pradės gauti 20 nm mikroschemas dar šiemet. Taip bus aplenkta visa eilė konkurentų. Šiuo atveju visų pirma kalbama apie modemus, kurie naudojami mobiliuosiuose telefonuose ir planšetėse.

JAV koporacija „Intel“ neapibrėžtam laikui įšaldė naujos mikroprocesorių gamyklos, naudosiančios 14 nm tikslumo gamybos technologiją, paleidimą. Pasak „Intel“ atstovų, naujoji jos gamykla „Fab 42“ turėjo pradėti veikti praėjusių metų pabaigoje.

Ne paslaptis, kad mažėjant asmeninių kompiuterių paklausai centrinių procesorių gamintojai yra pasiruošę dideliems klientams pasiūlyti individualiai sukurtas mikroschemas. Pavyzdžiui, kompanija AMD gamina ne tik „Microsoft“ ir „Sony“ konsolėms skirtus procesorius, tačiau pasiruošusi įsisavinti serverinių sprendimų su ARM branduoliais gamybą.

Visai neseniai vienas P. Korėjos leidinių paskleidė žinią, kad per artimiausius keletą metų galima tikėtis pamatyti ARM architektūros procesorius, kurie palaiko 128 bitų instrukcijas. Buvo tvirtinama, kad būtent apie tokius procesorius, be viso kito, kalbėjo kompanijų ARM ir „Samsung“ vadovybė. Manoma, jog 128 bitų procesoriai galės būti naudojami ne tik serveriuose, bet ir išmaniuosiuose telefonuose bei planšetėse.

Nuo to momento, kai buvo sukurti pirmieji asmeniniai kompiuteriai, sąveikos su jais būdai buvo nuolat tobulinami. Tikrai atsiras tokių žmonių, kurie prisimena, kaip kompiuteriui skirtas komandas tekdavo įvesti klaviatūra – juk grafinė sąsaja ir pelės tipo manipuliatorius atsirado žymiai vėliau. Mūsų dienomis klasikiniai valdymo metodai papildyti naujais: sensorinis ekranas, judesių ir gestų stebėjimo technologijos ir netgi balso atpažinimo mechanizmai.

„Apple“ tapo pirmąja kompanija, kuri savo išmanųjį telefoną aprūpino 64 bitų procesoriumi. Vis tik kompanijos „Qualcomm“ viceprezidentas Anandas Chandrasekheris tokį žingsnį pavadino gudriu reklaminiu triuku, kuris neduoda visiškai jokios realios naudos. Jis pastebėjo, jog pagrindinė 64 bitų procesorių ypatybė yra galimybė dirbti su didesniais nei 4 GB talpos operatyviosios atminties kiekiais. Šiandien šiuolaikiniai išmanieji telefonai tiek atminties dar neturi.

Savo laiku kompanija AMD jau pasakojo apie perspektyvius procesorius, kurie bus naudojami integruojamoje technikoje ir pramoniniuose kompiuteriuose. Tuomet buvo pristatyta „Hierofalcon“ procesorių šeimyna, kuri, kaip spėjo kai kurie rinkos ekspertai, turėjo tapti planšetinių kompiuterių pagrindu. Priminsime, kad „Hierofalcon“ – tai 64 bitų procesoriai su „ARM Cortex-A57“ architektūra, turintys nuo 4 iki 8 skaičiavimų branduolių ir dirbančių iki 2,0 GHz taktiniu dažniu.

„IBM Forume 2013“ viešėjęs ir paskaitą apie naujausias kompiuterių technologijas skaitęs Bijanas Davari, IBM naujos kartos technologijų viceprezidentas ir išskirtinės mokslininkų draugijos „IBM Fellow“ narys, pasidalijo savo įžvalgomis su Vilniaus Universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto studentais. Dr. Davari teigimu, kasdien sukuriami didžiuliai informacijos kiekiai atveria neribotas galimybes – tiesa, tik įveikus jų perdavimo, kaupimo ir analizės iššūkius.

Kuo galingesni tampa mobilieji procesoriai, tuo dažniau galima išgirsti klausimą, o kam gi reikalinga tokia galia mobiliame įrenginyje? Tai ypač aktualu išmaniesiems telefonams, kurie šiemet vos ne privaloma tvarka turi gauti 4 branduolių procesorių. Be tokios „SoC“ mikroschemos neįmanoma kalbėti apie jo priskyrimą elitui. Vis tik „tinginiaujančiam“ galios pertekliui greitai bus rastas darbas, kadangi viskas bus panaudota mokslo labui.

Maždaug prieš mėnesį kompanija ARM pristatė naujus branduolius – „Cortex-A12“. Jie pasirodys vidutinės klasės išmaniuosiuose telefonuose, o tai atitinka 200–350 dolerių kainų kategoriją (iki 800 Lt). Iki šiol šiame segmente buvo siūloma „Cortex-A9“, o vėliau planuota, kad juos išstums tobulesni „Cortex-A15“. Buvo planuojama, kad tobulėjant technologiniams procesams, gana didelius „Cortex-A15“ branduolius pavyks panaudoti ir vidutinės klasės segmente. Tačiau to neįvyko.

Kompanija „Intel“ deda ypač daug pastangų, kad jos procesoriai pasirodytų išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių segmente. Architektūra „Silvermont“, kuri padovanos gyvenimą plačiam ratui mobilios technikos sprendimų, nešiojamųjų kompiuterių ir stacionarių sistemų segmente bus žinoma kaip „Pentium“ ir „Celeron“ atstovai.

Kaip jau sužinojote užvakar, x86 architektūros lustų gamintoja AMD pristatė naują seriją – „FX-9000“. Ją sudaro du procesoriai. Vienas yra „FX-9590“, kurio taktinis dažnis yra net 5.0 GHz, kitas „FX-9370“, kurio dažnis – 4,7 GHz. Vis dėlto šiandien pasirodė papildomos, nuliūdinančios informacijos. AMD patvirtino, kad „FX-9590” ir „FX-9370” pasirodys vasarą, bet tik partneriams.

Los Andžele (JAV) vykstančioje konferencijoje E3 bendrovė AMD anonsavo pirmuosius pasaulyje komercinius procesorius staliniams kompiuteriams, kurių taktinis dažnis siekia 5 GHz. Procesorių seriją FX-9000 papildė du nauji modeliai FX-9370 ir FX-9590, sakoma AMD pranešime. Abu jie turi po 8 „Piledriver“ skaičiavimo branduolius ir 8 MB trečiojo lygmens spartinančiosios atminties.

Rinką stebintis IT leidinys „DigiTimes“ praneša, kad kompanija AMD ketina „karpyti“ savo APU procesorių kainas balandžio pabaigoje prieš pasirodant naujos kartos, kodiniu vardu žinomiems „Richland“ APU procesoriams. Šie, kaip žinia, pasirodys šių metų birželio mėnesį. Teigiama, jog kainos paveiks „AMD A8-5600K“ ir „A8-5500“ APU procesorius. Tiesa kompanija mažins ir kitų savo gaminių kainas, kurie nėra tik APU procesoriai.

Neretai būna taip, kad mikroschemų rinkiniuose ar net procesoriuose aptikti defektai verčia gamintojus juos šalinti ypatingos skubos tvarka, kai pirmos laidos procesorių pardavimai jau būna prasidėję. Antra vertus, kaip teigia žurnalistai iš britų tinklalapio „Hardware.info“, „Haswell“ procesoriams tokios problemos negresia, nors be nežymių defektų jiems skirtos platformos taip pat neapsiėjo.

 Mobilieji telefonai tampa išmanesni, greitesni ir universalesni, tačiau išsikrovus baterijoms visa jų nauda dingsta lyg į vandenį. Perkant naują telefoną, baterijos talpa tampa vienu iš svarbiausių aspektų, todėl gamintojai varžosi dėl ilgiausiai veikiančios baterijos ir taupiausiai energiją vartojančio telefono titulo, rašo CNN. Gera žinia ta, kad mokslininkai kuria baterijas, kurias įkrauti reikės labai retai, o galbūt ateities telefonams iš viso nebereikės jokių baterijų.

Rusijos uždaroji akcinė bendrovė MCST pranešė pradėjusi stalinių asmeninių kompiuterių su savo pačios gamybos procesoriais „Elbrus“ serijinę gamybą. Šie kompiuteriai yra vadinamieji monoblokai, t.y. jų sisteminis blokas integruotas į monitorių. Skelbiama, kad praėjusį mėnesį MCST pagamino pirmąją bandomąją 20 tokių kompiuterių partiją. Pasak bendrovės atstovų, jais labai domisi Rusijos gynybos pramonės įmonės.

„Intel“ „CES 2013“ parodoje paskelbė, kad rinkoje greitai pasirodys nauji mažo galingumo „Atom“ procesoriai kodiniu pavadinimu „Lexington“. Tokiu būdu norima įsitvirtinti tikslinėse išmaniųjų įrenginių rinkose. Kompanijos atstovai teigia, kad naujieji procesoriai bus diegiami mobiliuosiuose įrenginiuose.

Neseniai paskelbta informacija apie kompanijos „Intel“ ketinimus atsisakyti naudoti LGA tipo procesorių lizdus ir pasitelkti BGA (šiuo atveju procesoriai būtų įlituoti į pagrindinę plokštę) sukėlė tikrai nemažą sujudimą. Teigiama, kad „Broadwell“ kartos procesoriai bus siūlomi tik kaip BGA sprendimai, o tai neleis savarankiškai keisti procesoriaus – bent jau be litavimo įrangos ir atitinkamų įgūdžių naudojimo.

Vos tik kompanija ARM užsiminė apie 64 bitų instrukcijas palaikančius mikroprocesorius ir 16 vienetų ir daugiau siekiantį branduolių skaičių, "Intel" iš karto priminė apie savo didelį norą įsitvirtinti išmaniesiems telefonams skirtų mikroprocesorių segmente. Dienraštis "Computerworld" pranešė, kad Barselonoje esantis "Intel" mokslinių tyrimų centras jau demonstruoja 48 branduolius turinčio procesoriaus prototipą, kurį ateityje žadama diegti būtent į išmaniuosius telefonus.

Planšetiniams kompiuteriams skirtos naujos „Intel“ ir AMD  aparatinės platformos nebepalaikys „Linux“ šeimos operacinių sistemų, pranešė „The Inquirer“. Leidinys pranešė, kad naujos kartos „Atom“ procesoriai kodiniu pavadinimu „Clover Trail“ nebebus suderinami su „Linux“ branduoliu paremtomis OS.

Šių metų rugsėjo mėnesį „Intel“ planuoja išleisti du naujus „Pentium“ šeimos procesorius, kurie taps pirmaisiais „Ivy Bridge“ architektūros modeliais su šiuo prekės ženklu. Pasirodo, per tą patį laikotarpį pasirodys dar kai kurie kiti pradinio lygmens sprendimai, kurie priklausys „senai“ „Sandy Bridge“ architektūrai.

Praėjusį balandį „Qualcomm“ perspėjo, kad nepajėgia patenkinti savo kuriamų lustų paklausos mobiliesiems įrenginiams. Prastos naujienos nenudžiugino akcininkų, mat kompanijos akcijos nuo to meto nukrito maždaug 15 proc., ir klientų, kurie dabar nesugebės parduoti tiek išmaniųjų telefonų, kiek norėtų. Tuo tarpu konkurenciją „Qualcomm“ bando sudaryti itin daug kompanijų.

Britų kompanija ARM, kuri garsi kaip mikroschemų, naudojamų integruojamose sistemose ir mobiliojoje elektronikoje, gamintoja, neseniai žurnalistams pareiškė, jog kol kas rimtai nežiūri į galimą konkurenciją iš „Intel“ pusės. „Mes rimtai vertiname „Intel“ pastangas, – „Pocket-lint“ žurnalistams sakė kompanijos diferencijuoto marketingo padalinio viceprezidentas Vincentas Korstanje.

Leidinio „PCWorld“ žurnalistai paskelbė naujos kartos „Intel“ procesorių, žinomų kodiniu pavadinimu „Haswell“, debiuto rinkoje grafiką. Priminsime, jog „Intel Haswell“ architektūra bus žymiai tobulesnė nei dabartinių 22 nm „Ivy Bridge“, kurie tapo tik mažu žingsneliu į priekį lyginant su 32 nm „Sandy Bridge“ procesoriais.

Leidinys „DigiTimes“ publikavo informaciją, galinčią sudominti tuos vartotojus, kurie domėjosi „Ivy Bridge“ procesoriais, tačiau jų kol kas nebuvo pasiruošę įsigyti už daug aukštesnę kainą. Kaip žinome, „Pentium“ modeliai su „Ivy Bridge“ architektūra pasirodys tik rugpjūčio mėnesį, o šiuo metu „Intel“ „nugriebia grietinėlę“ pasiūliusi rinkai tik daug brangesnius „Core i5“ ir „Core i7“ serijos „Ivy Bridge“ procesorius.

Tuo metu, kai procesorių su ARM architektūra gamintojai vis labiau įsisavina keturis branduolius turinčius sprendimus, kompanija „Intel“ pristatė savo „SoC“ mikroschemos variantą su vieninteliu branduoliu, žinomu kodiniu pavadinimu „Medfield“. „Intel Medfield“ palaiko „Hyper-Threading“ technologiją ir gali vienu metu apdoroti kelis duomenų srautus.

Dar šių metų balandžio mėnesį tapo žinoma, jog kompanija „Intel“ taps kontraktiniu gamintoju ir gamins kompanijai „Netronome“ tinklo įrangai skirtas mikroschemas, tam naudodama 22 nm technologinį procesą. Tai jau ne pirmas kartas, kai „Intel“ bendradarbiauja su procesorių gamintojais. Tačiau šią savaitę „Netronome“ paskelbė informaciją apie savo NFP-6xxx procesorių architektūrą, o tai kai kuriuos „Intel“ istorijos žinovus privertė krūptelėti.

Kompanija AMD išplatino oficialų pranešimą spaudai, kuriuo pristatė penkis naujus „Opteron“ linijos procesorius. Pastarieji tapo 100 MHz spartesni už savo pirmtakus, tačiau naujokų TDP lygis išliko nepakitęs. „AMD Opteron 6200“ serija pasipildė dviem 16 branduolių „Bulldozer“ architektūros procesoriais „Opteron 6284 SE“ (2,7 GHz) ir „Opteron 6278“ (2,4 GHz). Galingiausio modelio energijos suvartojimo lygis išliko 140 W ribose, tuo tarpu jaunesnysis modelis gali pasigirti 115 W TDP.

Kompiuterių komponentų ir galutinės produkcijos gamintojai su nekantrumu laukia naujos „Microsoft“ operacinės sistemos „Windows 8“, kadangi taip tikisi padidinti savo pajamas pateikę rinkai naujus produktus su šia OS.