Kuo galingesni tampa mobilieji procesoriai, tuo dažniau galima išgirsti klausimą, o kam gi reikalinga tokia galia mobiliame įrenginyje? Tai ypač aktualu išmaniesiems telefonams, kurie šiemet vos ne privaloma tvarka turi gauti 4 branduolių procesorių. Be tokios „SoC“ mikroschemos neįmanoma kalbėti apie jo priskyrimą elitui. Vis tik „tinginiaujančiam“ galios pertekliui greitai bus rastas darbas, kadangi viskas bus panaudota mokslo labui.
Sukurta aplikacija BOINC, kuri apjungia daugybę įvairiausių mokslo šakų projektų. Vartotojai padės ieškoti gravitacinių bangų, kurių egzistavimą numatė dar Albertas Einšteinas (projektas „Einstein@Home“), atkoduoti baltymų, fermentų ir kitų gyvų organizmų komponentų paslaptis, padėti ieškoti vaistų nuo maliarijos (malariacontrol.net) ir AIDS (FightAIDS@Home). Paskutinieji du projektai priklauso kelių dešimčių grupei, kuriai padeda apie 2,3 mln. asmeninių kompiuterių ir apie 600 tūkst. vartotojų 80 pasaulio šalių. Detaliau apie BOINC galima sužinoti čia.
Programinė platforma BOINC buvo sukurta dar 2002 m. ir iki šiol naudojosi tik stacionarių ir nešiojamų kompiuterių galiomis. 2013 m. buvo išleista „Android“ skirta programos versija, ir tai visai suprantama – dabartiniai mobilūs procesoriai gali daugiau, nei 10 metų senumo asmeninio kompiuterio procesorius.
„Android“ skirta BOINC aplikacija turi gana nemažai nustatymų, kurie leis lengvai sukonfigūruoti skaičiavimų trukmę, sąlygas ir jiems skirtus resursus. Tai aktualu, kadangi šiandieniai išmanieji telefonai negali pasigirti ilgu baterijos darbo laiku. Išskirta netgi funkcija, kuri leidžia skaičiavimus atlikti tik tuomet, kai mobilusis įrenginys prijungtas prie išorinio elektros šaltinio.
