prg

Rusijos ambasadorius Kinijoje Andrejus Denisovas pareiškė, jog Japonijos planus dislokuoti JAV priešraketinės gynybos (PRG) sistemos elementus Rusija ir Kinija laiko grėsme jų saugumui. „Tai - didelė problema, aprėpianti gerokai toliau nei regiono ribos“, - pabrėžė A. Denisovas.

Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario Arvydo Anušausko, potencialus JAV sprendimas atsisakyti priešraketinės gynybos etapo Lenkijoje ir Rumunijoje nereiškia, kad amerikiečiai traukiasi iš Europos. Pasak konservatoriaus, tai labiau simbolizuoja Rusijos pergalę, pasiektą melagingomis manipuliacijomis.   JAV iš Europos nesitraukia Seimo narys A. Anušauskas tvirtina, kad JAV jokiais būdais neatsisako visos priešraketinės gynybos Europoje.

Jungtinės Valstijos ketina kurti naują priešraketinės gynybos skydą Azijoje, kad apsisaugotų nuo Šiaurės Korėjos keliamų grėsmių ir atsvertų augančius Kinijos raketinius pajėgumus.

Rusų isterija dėl priešraketinio skydo Europoje projekto kyla ne iš baimės būti apsuptiems NATO. Rusijos valdžiai nepatinka, kad amerikiečiai nori toliau būti Europos saugumo sistemos dalimi, nes tai trukdo Europos vasalizavimo planams – su Francoise Thom kalbasi Alaksandra Rybinska. F. Thom (g. 1951 m.) – prancūzų istorikė ir sovietologė. Dėsto Paryžiaus Sorbonos universitete. Buvo žinomo istoriko ir sovietologo Alaino Besancono studentė.

Vokietijos ir Italijos politikai perspėjo JAV parlamento narius, kad jų planai nutraukti finansavimą antžeminei NATO priešraketinės gynybos programai gali pakenkti šalių santykiams. Italijos gynybos ministras Giampaolo Di Paola paragino JAV gynybos sekretorių Leoną Panettą užtikrinti finansavimą priešraketinės ir oro gynybos programai (MEADS), nes ji labai svarbi NATO ateities planams ir transatlantiniam bendradarbiavimui.

NATO šalys susitarė pradėti pirmąjį priešraketinės gynybos sistemos dislokavimo Europoje etapą, praneša agentūra „France Presse“. Pasak Aljanso atstovų, atitinkamas susitarimas buvo sudarytas NATO viršūnių susitikime, prasidėjusiame sekmadienį Čikagoje. Priešraketinės gynybos sistema bus dislokuota keliose šalyse, konkrečiai – Lenkijoje, Rumunijoje, Čekijoje, Turkijoje, Nyderlanduose ir Ispanijoje. Šis procesas vyks keturiais etapais ir bus baigtas 2018 metais.

Rusija, anot gynybos ministro Anatolijaus Serdiukovo, gali panaudoti „Iskander“ tipo taktines raketas amerikiečių priešraketinės gynybos sistemai Europoje sunaikinti, praneša agentūra „RIA Novosti“. Per pastarąją tarptautinę konferenciją Maskvoje „mes dar kartą atkreipėme dėmesį į tai, kad priešraketinės gynybos skydas Europoje kelia mums tam tiktą susirūpinimą“, - pareiškė ministras penktadienį atsakydamas į žurnalisto klausimą, kaip Rusija reaguos į sistemos įkurdinimą Europoje.

NATO ir Rusija lieka susipriešinusios konflikte dėl planuojamo Aljanso priešraketinės gynybos skydo, praneša agentūra AFP. „Mums reikia aiškių garantijų, kad jis nėra nukreiptas prieš mus“, – po susitikimo su NATO kolegomis Briuselyje pareiškė Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas. Šiame ginče „susitarimas dar nepasiektas“, sakė NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas.

JAV pranešė esančios pasiruošusios Rusijai atskleisti slaptą informaciją, susijusią su Europos priešraketinio skydo dislokavimu. Šis žingsnis, pasak ekspertų, padėtų rasti išeitį iš susidariusios keblios padėties dėl amerikiečių programos, praneša „RIA Novosti“. Pirmą kartą apie planus Rusijai atskleisti su priešraketinės gynybos sistema susijusią slaptą informaciją praėjusią savaitę paskelbė JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojo padėjėjas Bradley Robertsas.

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton įvardijo oficialią Vašingtono poziciją dėl Vladimiro Putino pergalės Rusijos prezidento rinkimuose. Ji nurodė į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojų pretenzijas, tačiau nedrįso abejoti V. Putino pergalės sąžiningumu. Tuo tarpu Maskvoje jau leido suprasti, kad didelio dėmesio stebėtojų iš Europos pastaboms neteikia, rašoma neswru.com.

Rusija ir toliau plėtos savo priešraketinę gynybą, nebent Jungtinės Valstijos atsisakytų savo planų dėl Europos priešraketinio skydo ar pasiūlytų bendrų veiksmų planą, teigė prezidentas Dmitrijus Medvedevas, skelbia „RIA Novosti“. „Tai nereiškia konfrontacijos pradžios, tačiau tai reiškia, kad mes negalime abejingai vertinti šių planų, nes tai liečia mūsų strateginius interesus“, – teigė D. Medvedeas.

Turkijoje aktyvuotas NATO priešraketinės gynybos radaras, informavo Turkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas, praneša „RIA Novosti“. Ankstyvojo perspėjimo radaras „X-band AN/TPY-2“ yra dalis THAAD sistemos, kuri skirta atkirsti vidutinio nuotolio raketas iš labai didelio aukščio. Radaras dislokuotas karinėje bazėje rytinėje Malatajos provincijoje, esančioje 400 mylių į pietryčius nuo sostinės Ankaros, teigė atstovas. Jis neakcentavo, kada radaras buvo aktyvuotas.

Amerikos ir Rusijos santykiai nuo Antrojo pasaulinio karo klostėsi gana sudėtingai. Vėliau prasidėjo šaltasis karas, per jį aštrios priešpriešos laikotarpius keitė sąlyginiai atšilimai. Kai žlugo Sovietų Sąjunga, gimė viltis, kad Maskvos ir Vašingtono konkurencija pagaliau baigėsi, tačiau laikas parodė, kad tai buvo tušti lūkesčiai. JAV įvertino SSRS subyrėjimą kaip savo triumfą ir ėmė mėgautis vienintelės didžiosios valstybės galimybėmis.

JAV valstybės departamento ginklų kontrolės pareigūnė pareiškė, jog Baracko Obamos administracija nesuteiks Rusijai jokių teisėtų garantijų, užtikrinančių, jog JAV priešraketinis skydas Europoje neturės įtakos Rusijos strateginei gynybai, remdamasi žurnalu „Foreign Policy“ praneša „RIA Novosti“. „Mes niekada nesudarysime teisiškai pagrįsto susitarimo, nes aš negaliu to padaryti.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ketvirtadienį ketvirtą ir paskutinį kartą pasirodė su metiniu pranešimu. Toks pranešimas – kasmetinė Rusijos vadovo pareiga. Praeitais metais Medvedevas kreipėsi į parlamentą lapkričio mėnesį, tačiau šįkart buvo pasirinktas vėlesnis laikotarpis – prezidentas palaukė naujos Dūmos susirinkimo pradžios, kad įgarsintų jai savo uždavinius. Pasak žiniasklaidos, po rinkimų Medvedevui teko skubiai keisti dalį savo kalbos.

Nors pagrindinėje pasaulio žiniasklaidoje gausu ryškių straipsnių antraščių apie beveik sensacingus rinkimų į Rusijos Dūmą rezultatus ir analitikų svarstymų apie šalies demokratizavimo perspektyvas, iš tikrųjų nieko netikėto neįvyko ir jokių kardinalių pokyčių vidaus politikoje laukti neverta. O štai užsienio politikoje Maskvai gali tekti išgyventi kelis gana sudėtingus mėnesius.

Rusija įspėjo ketvirtadienį, jog derybų dėl NATO priešraketinės gynybos sistemos laikas artėja į pabaigą. Rusija ir NATO neranda vieningos nuomonės dėl šio projekto, kuriuo, pasak Aljanso, siekiama atremti grėsmę iš tokių šalių, kaip Iranas. „Mes dar nesusitarėme, – po NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje sakė Aljanso generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas. – Mes nusprendėme, jog labai svarbu tęsti derybas ir išklausyti vienas kito susirūpinimus.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ketvirtadienį pareiškė, jog planai dislokuoti puolamųjų ginklų sistemas Rusijos pasienyje siekiant atremti Europos priešraketinį skydą nebuvo pasirinkimo klausimas, bet priverstinė priemonė, praneša „RIA Novosti“. „Šis teiginys buvo pasakytas neturint omenyje taktinių ar priešrinkiminių ketinimų, kaip keli opozicijos nariai pareiškė, – sakė D. Medvedevas.

Iranas neatmeta galimybės pulti Turkiją, jei kaimyninėje šalyje iš tikrųjų bus dislokuota NATO priešraketinės gynybos sistema. „Mes pasirengę atakuoti NATO priešraketinį skydą Turkijoje, jei mums kils grėsmė“, – sakė Amiras Ali Hadjisadehas, kuris Irano ginkluotose pajėgose yra atsakingas už karinę aviaciją. Turkija rugsėjį pritarė, kad jos teritorijoje būtų įkurdinti NATO priešraketinės gynybos skydo elementai. Teheranas tai vadina JAV manevru.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasirinko karaingą toną: Rusija grasina dislokuoti raketas netoliese NATO sienų ir pasitraukti iš strateginės puolamosios ginkluotės sutarties. To rusai nematė jau senokai: prezidentas akmeniniu veidu ir karingu tonu savo tautiečiams televizijos eteryje pasakoja apie reikšmingus pokyčius valstybės gynybos strategijoje, rašo „Die Tageszeitung“ apvalgininkas.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas dar kartą pagrasino dislokuoti Kaliningrade branduolines raketas, jei JAV nepadarys nuolaidų dėl savo priešraketinio skydo Europoje, praneša agentūra AFP. Jei į Maskvos svarstymus nebus atsižvelgta, Rusija šalies pietuose ir vakaruose dislokuos „modernias ginklų sistemas“, pareiškė prezidentas trečiadienį kalbėdamas per Rusijos televiziją. Anot jo, „Iskander“ tipo raketos tada gali būti atgabentos ir į Kaliningradą.

Jungtinės Valstijos pasiruošusios pateikti Rusijai Europos priešraketinio gynybos sistemos gaudomųjų naikintuvų technines detales, skelbia Rusijos dienraštis „Kommersant“, remdamasis JAV šaltiniais, praneša „RIA Novosti“. Laikraštyje rašoma, jog rusų specialistai kviečiami dalyvauti raketos „RIM–161 Standard Missile 3 (SM–3)“ bandymuose ir apsilankyti Šiaurės Amerikos oro gynybos štabe oro pajėgų bazėje Kolorado valstijoje.

Vašingtonas nesuteiks Maskvai jokių įstatymiškai pagrįstų garantijų dėl Europos priešraketinio skydo, nes Rusija nėra įtraukta į JAV vadovaujamą NATO projektą, pareiškė JAV valstybės departamento pareigūnė, praneša „RIA Novosti“. Naujoji JAV valstybės sekretorės patarėja politiniais klausimais Vendė Šerman (Wendy Sherman) Rusijos laikraščiui „Kommersant“ teigė, jog skydas yra skirtas apginti NATO nares nuo tokių šalių kaip Šiaurės Korėja ir Iranas, kurios turi balistinių raketų.

Praėjusių metų pradžioje priimtas JAV sprendimas peržiūrėti priešraketinės gynybos (PRG) sistemos komponentų dislokavimo Europoje planus, atrodo, nė kiek nesušvelnino Maskvos retorikos šios sistemos plėtros Europoje klausimu. Kremliaus kritika buvo ir iki šiol išlieka arši, neretai – net ultimatyvi.

NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas pasveikino JAV ir Lenkijos bendrą sprendimą dislokuoti priešraketinę sistemą. Jungtinės Valstijos iki 2018 metų Lenkijoje dislokuos priešraketinio skydo elementus. Šios dvi šalys ketvirtadienį bendru pranešimu paskelbė, kad 2008–ųjų balistinių raketų gynybos sutartis ir jos 2010–aisiais pasirašyta pataisa dėl antžeminių "SM–3" raketų sistemos dislokavimo Lenkijoje įsigaliojo nuo 2011–ųjų rugsėjo 15 dienos.

JAV ir toliau atsisako suteikti garantijų, kad Europos priešraketinės gynybos skydas nebus nukreiptas prieš Rusiją, pranešė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. „Jie nenori suteikti mums garantijų, kad JAV–NATO priešraketinės gynybos skydas nebus nukreiptas prieš Rusiją“, – teigė S. Lavrovas.

Rusijos gynybos ministras Anatolijus Serdiukovas Maskvoje susitiko su JAV gynybos atašė admirolu Douglasu J. Venletu aptarti JAV vadovaujamą Europos priešraketinio skydo projektą, pranešė ministerijos atstovas. A. Serdiukovas ir admirolas D. J. Venletas diskutavo apie priešraketinės gynybos skydą, kuris, anot Vašingtono, skirtas apsisaugoti nuo Irano ir Šiaurės Korėjos.

Čekijos valdžia nusprendė atsisakyti planų savo teritorijoje dislokuoti naujos priešraketinės gynybos sistemos dalis, kurias rengėsi pateikti JAV. Šaliai nepatiko jos antraeilis vaidmuo gynybos plane. Susitikimo metu su JAV gynybos ministru William Lynn, Čekijos Respublikos gynybos ministras, Alexandr Vondra,  pasakė, kad šalis ieškos kitokių būdų dalyvauti programoje. Jis taip pat pridūrė, kad šalys jau tariasi dėl kito galimo bendradarbiavimo.

JAV ir Lenkijos pusės  penktadienį pasirašė sutartį dėl JAV karių statuso Lenkijoje. Šioje kaimyninėje šalyje planuojama dislokuoti priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos raketų "Patriot" bateriją.  JAV pareigūnai sako, kad raketų dislokavimas turėtų prasidėti nuo ateinančių metų. Susitarimą pasirašė JAV valstybės sekretorės pavaduotoja Elena Taušer ir Lenkijos gynybos viceministras Stanislavas Komorovskis.