prekyba

„Maxima Grupės“ valdoma trijose Baltijos šalyse veikianti elektroninė parduotuvė „Barbora“ žengia į Lenkijos rinką, kur ji turi prekybos tinklą „Stokrotka“. Anot „Barboros“ vadovo, toks žingsnis žengtas, pernai įtvirtinus pozicijas Baltijos šalių rinkose. Pasak Andriaus Mikalausko, pirmuoju plėtros etapu „Barbora“ žengs į Lenkijos sostinę Varšuvą. „Plėtra į Lenkiją – jau subrendęs strateginis įmonės plėtros etapas. Pirmuoju plėtros etapu žengsime į Varšuvą.

Greitojo maisto restoranų tinklo „Hesburger“ pardavimai pernai Lietuvoje siekė 31,7 mln. eurų ir buvo 2 proc. mažesni nei 2019 metais (32 mln. eurų). „Nepaisant pandemijos, dėl kurios teko kuriam laikui uždaryti restoranus, o vėliau riboti jų veiklą tiekiant maistą tik išsinešti, mums pernai pavyko išlaikyti beveik tokį patį pardavimų lygį, kaip ir prieš metus“, – pranešime sakė „Hesburger” tarptautinės plėtros direktorė Ieva Salmela. Tinklo pardavimai Latvijoje pernai siekė 30,5 mln.

Prekybos centruose galime surasti skirtingų rūšių mėsos produktų. Ant daugelio tokių gaminių yra ženklai, nurodantys, kokios gi kokybės yra maisto produktas. Tačiau rinkoje pasitaiko atvejų, kai gamintojai meluoja ir suklastoja mėsos gaminių kokybę. Renkantis mėsos produktus skirtingose prekybos vietose, pirkėjai neretai suklūsta, į kokias kategorijas yra skirstomi maisto gaminiai, be to, nežinoma, ką galime vadinti aukščiausios kokybės produktais.

Prekybos centrą „Ikea“ Vilniuje franšizės pagrindu valdanti bendrovė „Felit“, praėjusiais finansiniais metais uždirbusi 8,45 mln. eurų grynojo pelno, dividendams skyrė 8,5 mln. eurų.  Tai nurodoma Registrų centrui pateiktose 2019-2020 finansinių metų ataskaitose. Už 2018-2019 finansinius metus bendrovė išmokėjo 7 mln. eurų dividendų. „Felit“ grynasis pelnas per 2019-2020 finansinius metus (jie prasideda rugsėjį ir baigiasi kitų metų rugpjūtį) siekė 8,454 mln. eurų – 18,5 proc.

Komerciniai bankai „Luminor“ ir Šiaulių bankas skolina 44 mln. eurų sostinėje statomam prekybos centrui „Vilnius Outlet“, kurio atidarymas numatytas šių metų trečiąjį ketvirtį.  Bankai skolina lygiomis dalimis – po 22 mln. eurų, bendra projekto vertė siekia apie 78 mln. eurų.

Didžiuosiuose Lietuvos prekybos tinkluose nebeliko gyvos žuvies akvariumų. Paskutiniai jų atsisakė tinklai „Rimi“ ir „Maxima“.  „Ruošėmės šiam pokyčiui, nes turime su tiekėjais užtikrinti asortimentą, kuris kompensuotų gyvos žuvies netekimą“, – pranešime sako „Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Rimi Lietuvos“ atstovė BNS sakė, kad gyva žuvimi tinklas taip pat visiškai neprekiauja nuo sausio 1-os dienos.

Europos Sąjungos vadovai Ursula von der Leyen ir Charles'is Michelis trečiadienį 9 val. 30 min. (10 val. 30 min. Lietuvos laiku) pasirašys susitarimą su Jungtine Karalyste dėl prekybos po „Brexito“, pranešė atstovė. Po to ES ir JK Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas turėtų būti nuvežtas į Londoną, kad parašą padėtų ir britų ministras pirmininkas Borisas Johnsonas.

Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto (NT) rinkoje dėl išaugusio darbo iš namų kitąmet stiprės biurų ploto atsisakymo tendencijos, tačiau Vilniaus biurų paklausos aktyvumą generuos iš Baltarusijos persikeliančios įmonės, prognozuoja rinkos ekspertai. Anot jų, labiausiai dėl pandemijos nukentėję viešbučio, prekybos ir maitinimo patalpų segmentai turės dėlioti kitas turto strategijas, o išsiplėtusi elektroninė prekyba spartins logistiktos ir gamybos segmentų plėtrą.

Europos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė gali jau artimiausiomis valandomis pasiekti susitarimą dėl prekybos ryšių po „Brexito“, tebesitęsiant deryboms naujienų agentūrai AFP sakė ES šaltiniai. „Esame galutinėje fazėje“, – sakė vienas pareigūnas. Paklaustas, ar tai reiškia, kad susitarimas gali būti sudarytas vėliau trečiadienį, deryboms artimas šaltinis atsakė: „Labai tikėtina – taip.

Prancūzija ir Didžioji Britanija nusprendė trečiadienį vėl atidaryti sienas po 48 valandų trukusio draudimo, skirto sustabdyti naujos koronaviruso atmainos plitimą iš JK. Paaiškėjus, kad Didžiojoje Britanijoje buvo aptikta nauja, lengviau plintanti COVID-19 atmaina, didžioji dalis ES šalių nedelsdamos uždraudė britų keliautojų ir krovininio transporto atvykimą iš Jungtinės Karalystės.

Prekybos tinklas „Lidl“ turės sunaikinti 38,4 tūkst. pakuočių vištų kiaušinių iš Ukrainos, pranešė Maisto ir veterinarijos tarnyba. Nustatyta, kad jie užteršti salmonelėmis.

Dalis prekybos tinklų, ketvirtadienį žadėję apsvarstyti ekonomikos ir inovacijų ministrės raginimą savarankiškai apriboti nebūtiniausių prekių asortimentą, dabar teigia, jog tai neturėtų įtakos smarkiai sumažėjusiam pirkėjų srautui, be to, sukeltų sumaištį. Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas BNS informavo, jog norint pašalinti pramonines prekes iš prekybos, reikėtų pakeisti didelę dalį tinklo kompiuterinių programų, o tai turėtų neigiamos įtakos įmonės veiklai.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ragina prekybos tinklus savarankiškai apriboti prekių asortimentą ir taip sumažinti pirkėjų srautus bei išlaikyti lygią konkurenciją tarp prekybininkų. Pasak jos, prekybos tinklai raginami tą daryti savarankiškai, tačiau esant būtinybei, Vyriausybė galėtų juos įpareigoti tą padaryti.  „Pakviečiau didžiuosius prekybos tinklus apsiriboti asortimentą, turint omeny, kad laukia dabar ir prieššventinis laikotarpis.

Nuo trečiadienio įsigalioję sugriežtinti prekybos ribojimai taikomi visoms prekybos vietoms, išskyrus parduotuves, prekiaujančias maisto produktais, veterinarijos prekėmis, vaistines ir ortopedijos prekių parduotuves. Vis dėlto panašu, kad kai kurios ne maisto prekių parduotuvės randa būdų veiklai tęsti ir sugriežtinus karantiną. Naujai įsigalioję sugriežtinti karantino ribojimai per naktį parduotuves pavertė prekių atsiėmimo punktais.

Vyriausybei paskelbus apie nuo trečiadienio įsigaliosiančias griežtesnes karantino sąlygas, gyventojas liko priblokštas „Iki“ prekybos tinklo gauta žinutę, kurioje skelbiama apie taikomą nuolaidą šventiniams kūčiukams. Naujienų portalui tv3.lt teigė nesuprantantis tokio prekybos centrų elgesio. „Taikoma vis daugiau apribojimų, o prekybos tinklai skelbia akcijas, siųsdami žinutes“, – kalbėjo pasipiktinęs gyventojas.

Vyriausybė pirmadienį nusprendė padaryti išimtį ir leisti karantino metu lauke prekiauti kalėdinėmis eglutėmis. Karantino sąlygas pirmadienį Ministrų kabinetas patikslino premjerės Ingridos Šimonytės teikimu. Pagal sekmadienį patvirtintą tvarką, dauguma prekybos vietų, išskyrus prekybą maistu, nuo trečiadienio turės būti uždarytos.

Opozicinių socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas sako, kad centro-dešiniųjų Vyriausybės įvesti karantino suvaržymai nepagrįstai diskriminuoja smulkiuosius prekybininkus ir paslaugų teikėjus. Politikas siūlo, kad užtikrinę reikalavimus minimizuoti kontaktus prekybininkai ir paslaugų teikėjai galėtų vykdyti veiklą.

Vyriausybės sprendimu, nuo trečiadienio įsigalios nauji draudimai, susiję su karantinu ir koronaviruso stabdymu. Tačiau prekybininkų ir pirkėjų pasipiktinimą sukėlęs draudimas dėl stovėjimo vietų aikštelėse panaikinamas.

Nuo trečiadienio turgavietėse leidžiant prekiauti tik maisto produktais, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako, kad prekybos suvaržymai turgavietėse yra diskriminaciniai.    Pasak jos, neteisinga ir nesąžininga, jeigu prekybos tinklų parduotuvėse galima prekiauti ne tik maistu, bet kitomis prekėmis, o turgavietėse palikta prekyba tik maistu.

Seime vėl kilo idėja drausti prekybininkams dirbti Sekmadieniais ir švenčių dienomis. Draudimų iniciatoriai sako, kad taip norima ne tik sudaryti sąlygas prekybos tinklų darbuotojams pabūti su šeima, bet ir valdyti koronaviruso plitimą. Prekybininkai tikina, kad tai pakenktų darbuotojams ir pažeistų pirkėjų interesus.

Karantino laikotarpiu prekybininkams rekomenduojama atsisakyti rinkodaros akcijų, skatinančių gyventojus rinktis parduotuvėse. Nepaisant to, drabužių parduotuvių tinklas H&M tūkstančius klientų pakvietė gyvai ateiti į parduotuvėse prasidėjusį išpardavimą. Tiesa, jo greitai neliko, o tinklo atstovai reiškia apgailestavimą. Portalo tv3.lt skaitytoja Kotryna, kaip ir daugelis kitų lietuvių, yra pamėgę šio parduotuvių tinklo „Facebook“ paskyrą, turinčią tūkstančius sekėjų.

Elektroninė parduotuvė „Barbora“ per antrąją Covid-19 bangą savo komandą išplėtė daugiau nei dukart. Nuo rugsėjo mėnesio įmonė įdarbino per 700 naujų darbuotojų įvairiuose padaliniuose: tiek prekių surinkėjų ir kurjerių, tiek specialistų administracijoje. Jiems mokamas iki 1,8 tūkst. eurų pradinis atlyginimas neatskaičius mokesčių, praneša bendrovė.

Vyriausybei patvirtinus griežtesnes karantino sąlygos ir prekybos tinklams dar labiau ribojant pirkėjų srautus, prekybos tinklas „Iki“, siekdamas užtikrinti saugų apsipirkimą, ragina pirkėjus į parduotuves atvykti ne piko laiku, kai būna mažesni žmonių srautai.  „Reaguojame į situaciją ir įvestus dar griežtesnius pirkėjų srautų apribojimus bei dedame visas pastangas saugumui užtikrinti. Jau anksčiau reguliavome srautus pagal pirkinių krepšelius ir vežimėlius.

Kalėdų eglučių augintojams Lietuvoje – darbų įkarštis. Žaliaskarės fasuojamos ir ruošiamos eksportui į užsienį. Jų užteks ir vietos rinkoje. „Kiek prašo eglučių, tiek turime, jų niekada netrūksta“, – kasmete patirtimi pasitiki ūkininkai. Pastaraisiais metais Lietuvoje populiarėja nuomojamos vazoninės eglės.

Dar vakar Vyriausybei paskelbus apie naujas karantino griežtinimo priemones jau skubama taisyti klaidas. Štai laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pareiškė, kad ribojimai dėl automobilių statymo prie parduotuvių trečiadienį turėtų būti patikslinti. Kaip teigė A. Veryga, sprendimai dėl automobilių kiekio stovėjimo aikštelėse reguliavimo gali būti netaikomi mažesniems prekybininkams. „Tikiuosi, kad problemų [dėl automobilių statymo daugiabučių kiemuose, – aut. past.] nebus.

Pirmadienį paskubomis sušauktame posėdyje Vyriausybė priėmė naujus ribojimus dėl karantino. Be kitų apribojimų, numatoma, kad galima bus užstatyti tik nedidelę dalį automobilių vietų. Be to, eilėje galės laukti ne daugiau 5 asmenų. Naujas reikalavimas prekybininkams skamba taip: „Šalia parduotuvių, prekybos centrų, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų esančiose automobilių stovėjimo aikštelėse leidžiama užpildyti ne daugiau kaip 20 proc.

Vos prasidėjus žiemai, dažnas jau pradeda planuoti šventinius pirkinius, tačiau tyrimai rodo, jog finansiškai žiemos šventėms yra pasiruošusi tik nedidelė dalis gyventojų. Finansų ekspertė dalijasi patarimais, kaip kalėdiniu laikotarpiu planuoti savo biudžetą, kad 2021-ųjų pradžia nebūtų finansiškai skausminga, o psichologė įvardija, kokių svarbių aspektų nereikėtų pamiršti šventiniu periodu.

Karantino akivaizdoje kai kurie bankai gyventojų jau prašo didesnio pradinio įnašo imant būsto paskolą, atsargiau vertina ir žmonių gaunamas pajamas. O nepaisant koronaviruso pandemijos tautiečiai ir toliau rekordiškai perka nekilnojamąjį turtą. Kreditavimo ekspertai įžvelgia ir pirmuosius besiformuojančio nekilnojamojo turo burbulo ženklus. Pasak ekspertų, jei toliau tautiečiai tai sparčiai pirks butus, kainos kops į viršų.

Pandemijos suvaržymų padarinius jaučiančiame prekybos sektoriuje vis svaresne atsvara fizinei prekybai tampa prekyba internetu. „Swedbank“ duomenys rodo, kad per paskutinį lapkričio savaitgalį, kuomet prekybininkai surengia didžiausius sezono išpardavimus, šalies gyventojai pirkdami internetu išleido 56 proc. daugiau ir atliko 19 proc. daugiau mokėjimo operacijų, lyginant su paskutiniuoju spalio savaitgaliu.

Šalyje negerėjanti epidemiologinė situacija verčia griežtinti prevencines priemones bei kontrolę dėl karantino sąlygų laikymosi. Prekybai taikomi vis didesni ribojimai bei reikalavimai paliečia uždarų parduotuvių veiklą, bet neretai aplenkia viešosiose erdvėse vykstančius ir daug pirkėjų sutraukiančius turgelius.

Laikinajai Vyriausybei nusprendus įvesti papildomus ribojimus dėl karantino, didieji prekybos tinklai atsisako kai kurių rinkodaros priemonių. Dėl to pirkėjai ras mažiau prekių su nuolaida. Trečiadienį Vyriausybė pakeitė nutarimą dėl karantino paskelbimo Lietuvoje.

Vyriausybei trečiadienį nusprendus įvesti kai kuriuos naujus ribojimus prekybininkams, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė sako pritarianti naujiems reikalavimams.  „Neturėjome pastabų šiai nutarimo redakcijai, mums priimtinas ir asmenų skaičiaus grupėje ribojimas, kuomet ne penki, o du gali ateiti ir į prekybos vietas, nes tai palengvins atstumo laikymąsi.

Šiemet kalėdinių dovanų paieška keliasi į internetą. Tam, kad elektroninėse parduotuvėse apsipirktumėte saugiai, padės kelios paprastos taisyklės.  Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalinasi šešiais patarimais, kurie leis išvengti nesusipratimų bei padės apsipirkti saugiau ir sklandžiau.  Taisyklė Nr.

Dvi didžiausios Didžiosios Britanijos drabužių mažmenininkės – „Debenhams“ ir „Topshop“ savininkė „Arcadia“ – atsidūrė ant žlugimo ribos dėl koronaviruso pandemijos sukeltos krizės, o darbo gali netekti 25 tūkst. žmonių. Didžiosios Britanijos universalinių parduotuvių tinklas „Debenhams“ pranešė, kad jeigu neįvyks ko nors netikėto, kas galėtų padėti išsaugoti verslą, darbo neteks apie 12 tūkst. darbo darbuotojų.

„Juodasis penktadienis“, viena didžiausių išpardavimo akcijų visame Vakarų pasaulyje, šiemet dėl COVID-19 telkėsi internete. Susibūrimų fizinėse parduotuvėse vengę pirkėjai plūdo į Baltijos šalių e. parduotuves, kuriose per praėjusį savaitgalį išleido du kartus daugiau nei 2019 m. paskutinį lapkričio savaitgalį, skaičiuoja „Paysera LT“, mokėjimų operatorius, padedantis surinkti pirkėjų e. mokėjimus didžiojoje dalyje Lietuvos e. parduotuvių.

Kanada šeštadienį paskelbė draudimą eksportuoti tam tikrus vaistus, kurių atsargų trūksta arba kurių atsargų netrukus gali trūkti. Šia priemone šalis siekia reaguoti į JAV planą didinti vaistų importą iš šiaurinės kaimynės. Kadenciją bebaigiančio JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos parengtas planas, kurio tikslas – leisti vaistininkams ir didmenininkams importuoti iš Kanados didelę dalį tam tikrų receptinių vaistų, įsigalioja jau pirmadienį.

Kaip ir per pirmąjį karantiną, taip ir dabar, kai kurioms prekėms tautiečiai pernelyg netaupo – prekybininkai pastebi išaugusius baldų, elektronikos ir sporto įrangos pardavimus. Pardavimai per pastarąsias savaites išaugo kelis kartus, o didžioji dalis jų atliekami internetu. Prie pirkinių bumo prisideda ir artėjančios šventės – tautiečiai, bijodami vėluojančių siuntinių, skuba pirkti dovanas ir kalėdinius papuošimus.

Specialistai ir valdžia nepaliauja kalbėti apie koronaviruso grėsmę ir didėjantį mirčių skaičių, siaučianti pandemija nei gąsdina, nei trukdo pasiutusiai apsipirkti. Žmonių parduotuvėse vis dar apstu, o medžioti nuolaidų jie vakare nebijo stoti net į gyvas eiles. Tiesa, labiausiai džiaugiasi internetinės parduotuvės. Šį juodąjį penktadienį suvilioti nuolaidų lietuviai nupirko kone dvigubai daugiau prekių nei pernai.

Dėl koronaviruso pandemijos apribojus keliones, netoli sienų su kaimyninėmis valstybėmis gyvenantys lietuviai keičia apsipirkimo įpročius – rečiau vyksta apsipirkti į Lenkiją, beveik visur netoli sienos esančiose parduotuvėse auga alkoholio ir cigarečių pardavimai, rašo „Verslo žinios“. Lenkijos statistikos departamento duomenimis, antrąjį ketvirtį lietuviai į Lenkiją vyko beveik 870 tūkst. kartų – 42,2 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Lenkai į Lietuvą vyko beveik 390 tūkst.

Koronaviruso pandemijos metu padidėjo bičių produktų paklausa. Deja, šiemet gausaus medunešio nebuvo, todėl bitininkų produktų atsargos jau senka. Vis dėlto tikimasi, kad medaus iki pavasario nepritrūks. Trakų rajono bitininkas Juozas Norinkevičius džiūgauja, kad žmonės sveikatos semiasi iš gamtos ir vertina bičių produktų naudą.

Ką daryti, jeigu įprastoje parduotuvėje legaliai nusipirkote gaminį ir tik vėliau sužinojote, kad juo prekiauti dar negalima? Ar pirkėjai gali būti tikri, kad pirkinys nepakenks jų sveikatai? Šią savaitę portalo tv3.lt redakciją pasiekė skaitytojo laiškas, kuriame vyras piktinasi vienoje „Express Market“ parduotuvių tinklo parduotuvėje įsigijęs galimai Lietuvoje nelegalią „Salt Switch" elektroninę cigaretę.

Pirkėjų sumažėjo kone perpus, o ir atėjusieji į turgų perka gerokai mažiau, nei iki karantino. Prekybininkai senbuviai skėsčioja rankomis, nežinodami, ką daryti toliau, o kai kurie ir iš viso palieka prekystalius ir pildo bedarbių gretas. Tiesa, taip yra ne visur. Blogiau tose miesto vietose, kur daugiau senjorų.  Trisdešimt metų Justiniškių turguje prekiaujanti Staselė neprisimena nė vienų metų, kad taip smuktų prekyba bene populiariausia daržove – pomidorais.

Dėl karantino Lietuvos žmonės ėmė žymiai mažiau vaikščioti. Tokias išvadas skelbia prekybininkai pastebėję, kad rekordiškai krito kojinių, pėdkelnių, ar vaikiškų kojinaičių pardavimai. Gamintojai sutinka tik iš dalies – esą šiemet kojinių pardavimai svyruoja – per karantiną krenta, o štai jam pasibaigus, rekordiškai ima augti. Tam pritaria ir pirkėjai, esą kam reikalingos kojinės jeigu dažnas per karantiną ir dirba, ir mokosi iš namų. O ir į kelionę niekur leistis negalima.

Prieš artėjantį karantiną tautiečiai iš parduotuvių lentynų šluoja buitinę techniką, nešiojamus kompiuterius, televizorius ir vaizdo kameras. Pasak ekonomistų, lietuviai pinigų sutaupė atsisakydami kelionių, koncertų, restoranų, o santaupas ėmė leisti namų apyvokos daiktams, technikai ar net baldams. O per metus rekordiškai išaugo ir lietuvių santaupos bankuose – jos pasipildė net 2 milijardais eurų. Žmonės rikiuojasi į eilę elektronikos prekių parduotuvėse tam, kad įsigytų trokštamą daiktą.

Kalėdos šiais metais bus kitokios ir neįprastos. Ne tik todėl, kad nėra aišku, ar galėsime jas švęsti su brangiausiais žmonėmis, bet ir dėl galimo dovanų trūkumo. Pasaulyje siautėjantis koronavirusas stabdo tiek prekių gamybą, tiek logistiką. Prekybininkai skatina kalėdinėmis dovanomis pradėti rūpintis jau dabar, nes kiekvieną dieną tikimybė jas gauti laiku – vis mažėja.  „Tai bus labiausiai intensyvios Kalėdos istorijoje, kokias el.

Seimo Europos reikalų komitetas ragina Lietuvos Vyriausybę didinti spaudimą Latvijai dėl prekybos elektra su Rusija. Parlamentarai sako įtariantys, kad tokiu būdu į Lietuvos rinką gali patekti Baltarusijos Astravo atominėje elektrinėje pagaminta energija. Komitetas pasiūlė „Lietuvos Užsienio reikalų ministerijai raštu informuoti Latvijos užsienio reikalų ministeriją pažymint, kad Latvija pažeidė 2018 metų (...) trišalį susitarimą“ dėl prekybos elektra su trečiosiomis šalimis.

Rusijos vyriausybės sprendimu šios šalies prekybos atstovybės Lietuvoje ir Ukrainos uždaromos. Atitinkamą vyriausybės nutarimą premjeras Michailas Mišustinas pasirašė lapkričio 7-ąją. Tokį sprendimą inicijavo Pramonės ir prekybos ministerija, jį paaiškindama šalies prekybos misijų užsienyje veiklos optimizavimu.

Latvija ketvirtadienį pradėjo prekybą elektra su Rusija per Latvijos-Rusijos jungtį. Tai BNS patvirtino Lietuvos elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“, elektros srautus iš Rusijos galima matyti ir Latvijos operatorės AST tinklapyje.

Dalis smulkių verslininkų, kurių veiklai pakenkė koronaviruso krizė, imasi internetinės prekybos.  Gavusi Europos Komisijos pritarimą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija žada skelbti 60 mln. eurų vertės priemonę skatinti mažų ir vidutinių įmonių produktų elektroninę prekybą ir nuotolinių darbo vietų diegimą.