povandeninis

Klaipėdos uoste britų mokslininkai pristatė vienintelį pasaulyje tokio tipo povandeninį droną. Jis be atvangos gali dirbti net 60 valandų, yra varomas vandeniliu, o jį valdantis žmogus gali būti už kelių tūkstančių kilometrų. Uostininkai tokį, kiek daugiau nei milijoną eurų kainuojantį, droną nori naudoti Kuršių marių bei jūros dugno tyrimams ir taip pakeisti savo gyvybe rizikuojančius narus. Klaipėdos uostas nurungė būrį kitų šalių uostų ir pirmasis pasaulyje planuoja tokį droną įsigyti.

Dingo povandeninis laivas, kuris plukdė penkis turistus į vandenyno dugną, kad šie galėtų iš arti apžiūrėti prieš daugiau nei amžių nuskendusį „Titaniką“. Ryšys su povandeniniu laivu nutrūko praėjus bene dviem valandoms po jo panirimo. Gelbėtojų komandos skuba ieškoti laivo, mat 5-ių žmonių įgulai galimai liko deguonies tik dviem paroms. Aiškėja, kad juo plaukė ir vienas britų milijardierius, ir šias ekspedicijas organizuojančios kompanijos vadovas.

Dar vasarą jūroje netoli Kopenhagos rasti moters palaikai priklauso Švedijos žurnalistei Kim Wall, dingusiai per mįslingą incidentą privačiame povandeniniame laive. „DNR atitinka“, – buvo sakoma policijos „Twitter“ žinutėje.

„Yantar“ - vandenynų tyrimų laivas, Rusijos kariniame jūrų laivyne pristatytas 2015 metais. Visgi, šio laivo atliekami tyrimai kelia abejonių - argi tai ne šnipinėjimams skirtas laivas? Nepatiklios ekspertų akys beda į įtartinus „Yantar“ veiksmus, galimai išduodančius tikrąją laivo paskirtį. „Yantar“ iš tikrųjų nėra panašus į karinės paskirties laivą. Jis veikia kaip mobilus batiskafų uostas. Šie mažyčiai povandeniniai laivai gali tyrinėti vandenyno dugną, tačiau mūšyje iš jų naudos būtų mažai.

Šiaurės jūroje narai rado puikiai išsilaikiusias vokiečių povandeninio laivo nuolaužas, laive galimai yra jo įgulos palaikai, antradienį sakė Belgijos tarnybos. Laivo liekanas rastas 30 metrų gylyje netoli Ostendės uosto ištyręs naras sako, kad dėl to, kad povandeninis laivas puikiai išsilaikęs, galima daryti prielaidą, kad 23 įgulos narių palaikai, vis dar yra laivo viduje.

Nuotykių ieškotojai jau dabar gali pažinti net ir giliausiai slypinčias vandenyno kerteles skriedami povandeniu laivu tarsi lėktuvu.   Kalifornijoje įsikūrusios „Hawkes Ocean Technologies“ kompanijos sukurtas dvivietis, sparnuotas povandeninis laivas „The DeepFlight Super Falcon“ gali suteikti keleiviams nepamirštamą „pasiskraidymą“ jūros gelmėse.

Prancūzijos ir JAV bendrovė „Alcatel-Lucent“ pranešė pasiekusi rekordinę povandeniniais šviesolaidžių kabeliais perduodamų duomenų spartos rekordą. Bandymų metu jai pavyko perduoti informaciją 7,2 tūkstančių kilometrų atstumu 31 terabitų per sekundę greičiu. Pasak bendrovės atstovų, atliekant šį eksperimentą buvo naudojami 155 lazeriai, kiekvienas iš jų veikė atskiru dažniu bendroje spektro dalyje, kurioje dažnio žingsnis buvo lygus 50 GHz. Kiekvienas iš jų duomenis perdavinėjo 200 Gb/s sparta.

 Žemė skirta realistams, dangus – idealistams, o povandeninis pasaulis nutrūktgalviams. Tačiau jeigu manote, kad pamatyti ką nors įdomaus po vandeniu galima tik Egipte ar Turkijoje, klystate, nes Lietuvoje esama bent keleto vietų po vandeniu, kurios žavi povandeninio pasaulio mylėtojus. „Nardymo akademija“ pristato projektą AQUAlangas ir siūlo susipažinti su kai kuriais povandeninio pasaulio objektais. Nuskendę laivai Baltijos jūroje.

Klaipėdoje garsiai pradėta kalbėti apie tai, ką būtų galima daryti, jog kuo daugiau žmonių galėtų išvysti Baltijos jūros dugne esančius objektus. Teigiama, kad po vandeniu skirtingą laiką išbuvęs paveldas galėtų būti turizmo industrijos dalis, kuria pas mus visiškai nesinaudojama.

Ketvirtadienį Vokietijos Kilio mieste buvo surengta ceremonija, skirta Izraeliui perduoti „Dolphin“ klasės povandeninį laivą, kuris gali gabenti branduolinius ginklus, skelbia „RIA Novosti“. Vokietijoje pastatytas „Tanin“ povandeninis laivas operacijas pradės vykdyti nuo 2013 metų, kai bus baigti visi bandymai. „Tanin“ yra ketvirtas Izraelio gynybos pajėgų povandeninis laivas. Tai yra viena iš brangiausių gynybos sutarčių. Jo statyba kainavo 500 mln.

Šaltojo karo laikais pasitaikydavo ir tokių dalykų. Štai kaip 1955 m. Ramiajame vandenyne sprogo 660 metrų gylyje prie baržos pritvirtinta 30 kilotonų galios branduolinė bomba.