poezijos pavasaris

50-asis „Poezijos pavasaris“ lankytojus kvies į netradicinių eilių vakarą – gegužės 27 d. 20 val. Rašytojų klube organizuojami programinio kodo poezijos skaitymai. Renginio metu bus pristatyta programinio kodo konkurso ir tokios poezijos kaip judėjimo idėja rašytojų ir skaitytojų bendruomenei, o praėjusių metų konkurso nugalėtojų eilės bus skaitomos „Java“ ir „C#“ kalbomis, skelbiama programinio kodo poezijos konkurso organizatorių pranešime.

Praėjusios savaitės ketvirtadienis buvo šturmų diena. Visa Lietuva stebėjo, kaip Klonio gatvėje šturmu imama maža mergaitė. Tuo metu Seime buvo šturmuojamas Vyriausybės pateiktas energetikos įstatymų projektų paketas. Abu šturmai pavyko. Mergaitė iš Garliavos atimta. O Seime, nė kiek nestrigdamas, džiaugsmingai praslydo energetikos įstatymų projektų paketas. Seimūnai pritarė ir dėl Visagino atominės elektrinės statybos ir dėl jos koncesijos sutarties.

Ketvirtadienį parlamentarai išreiškė pritarimą Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijai ir su ja susijusiems energetikos projektams, taip pat ir Visagino atominės elektrinės bei suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo statyboms. Šiuos projektus Seimas toliau svarstys birželio pradžioje. Už Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projektą po pateikimo balsavo 57 parlamentarai iš 95, „prieš“ buvo 8, susilaikė 30 Seimo narių.

Šiandien Romo Kalantos susideginimo 40-osios metinės. Vis mažiau lieka žmonių, tiesiogiai patyrusių tą spontanišką tautiškumo ir pilietinio priešinimosi protrūkį, kurį sovietai pakrikštijo Kauno sukilimu ir nacionalistų maištu. Gal nuo tada, nuo 1972 metų gegužės, sustiprėjo sovietinių ideologų siekis supriešinti Vilnių su Kaunu. Esą Kaune gyvena tamsūs nacionalistai ir spekuliantai, o Vilniuje – šviesuomenė – lojali sovietinei valdžiai ir nekelianti „kvailų“ maištų.

Minint Tarptautinę vertėjų globėjo šv. Jeronimo dieną, penktadienį Vilniuje tradiciškai bus įteikiamos Šv. Jeronimo premijos šių metų laureatams. Taikomosios dailės muziejuje premija bus įteikiama garsiam vertėjui doc. dr. Lionginui Pažūsiui už visapusišką indėlį į meninio vertimo teoriją, kritiką ir vertėjų ugdymą, virtuoziškus poezijos vertimus ir atidumą žodžio skambesiui. Šv.

Poezija yra tautos tapatybės dalis, o jau penktąjį dešimtmetį vykstančio festivalio „Poezijos pavasaris“ gyvybingą lemia amžinosios vertybės, teigia šalies vadovė. Sekmadienio vakarą Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo festivalio „Poezijos pavasaris 2011“ baigiamajame renginyje. Prezidentės teigimu, 47-ąjį kartą vykstantis „Poezijos pavasaris“ kaskart primena, kad poezija yra mūsų tautos tapatybės dalis.

Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ketina dvigubai prailginti savo pirmininko kadenciją. Vos prieš savaitę pasibaigusiuose rinkimuose TS-LKD vadovu dar vienai dvejų metų kadencijai buvo perrinktas premjeras Andrius Kubilius, jis naujam pirmininko įgaliojimų laikotarpiui turėtų būti patvirtintas birželio 18-ąją rengiamame TS-LKD eiliniame suvažiavime.

Jau penkiolika metų lietuvių literatūros kūrėjai nebeskelbia jokių savo kartos manifestų, o skirtingų kartų poezijos sąvoka neretai vertinama kaip pasenusi, neaktuali arba pernelyg mitologizuota. Poetai ir jų kūrybos tyrinėtojai bando ieškoti kartos atpažinimo ženklų poezijoje. „Šiuo metu literatūroje vyrauja labai korektiškas tonas tarp autorių kartų ‒ nėra jokių įtampų arba jos labai aštriai nepasirodo viešumoje.

Almanachas „Poezijos pavasaris 2011“ – tikroji poezijos istorija. Šiemet tai – 47–asis rinkinys (sud. Erika Drungytė). Kaip ir kasmet almanachas pristato ne tik poezijos senbuvius (tokius kaip Marcelijus Martinaitis, Tomas Venclova, Leonardas Gutauskas ir kt.), bet ir debiutuojančių jaunųjų poetų eilių, kuriose ryški naujų estetikos bei poetinės raiškos formų paieška.

Sekmadienio vakarą Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje, prasideda 47‒asis tarptautinis festivalis „Poezijos pavasaris 2011“. Penkiolika dienų truksiantis festivalis šįmet daugiau dėmesio žada skirti ne tik eilėraščių skaitymui ir klausymui, bet ir pokalbiams apie poeziją.

Lietuvoje net intelektualų, žinomų kultūros, meno veikėjų balsas į dangų neina. Net 40 garsių veikėjų, tarp kurių – 14 Nacionalinės premijos laureatų, viešu kreipimusi bandė atkreipti Seimo dėmesį į tai, koks žalingas yra kelis mėnesius svarstomas Miškų įstatymas. Tačiau parlamentarai net nepasidomėjo, kuo tikrasis Lietuvos elitas nepatenkintas.

Kviečiame į poezijos skaitymus ,,IŠĖJUSIEMS“ 2010 m. gegužės 29 d. 12 val. Klaipėdos m. Skulptūrų parke (centrinėje aikštelėje). Poeziją skaitys Sandra Alksne – Vensko ir Janis Chvoinskis iš Latvijos, Boris Bartfeld, Igor Belov ir Sem Simkin iš Kaliningrado, Elena Karnauskaitė, Nijolė Kliukaitė, Virginijus Vyšniauskas, Daiva Molytė, Viktorija Šamrina, Vidmantė Černiauskaitė, Jurgis Raudys, Laura Valaitytė, Agnė Klimavičiūtė. Savo poeziją dainuos Povilas Urbis ir Žilvinas Graibus.

Po visą šalį (ir toli už jos ribų) išplitusiame poezijos festivalyje, kaip ir kiekvienoje visuotinėje šventėje, ne tik dalyviams, bet ir publikai reikalinga sėkmė - juk daugelis renginių vyksta skirtingose vietose, bet tuo pačiu metu (vien gegužės 20-ąją įvyko aštuoniolika “Poezijos pavasario" renginių), todėl kad ir koks prisiekęs poezijos mylėtojas būtumei, apsilankyti visur tikrai nesuspėsi.

Poetiniais atlaidais liaudies juokais pravardžiuojamas jau keturiasdešimt šeštąjį kartą Lietuvoje vykstantis “Poezijos pavasaris" vis labiau įsišėlsta, padrąsina besikuklinančius, įtraukia į eilėmis meilę, Tėvynę ir gyvenimą šlovinančiųjų gretas.

Gegužės 20-23 dienomis trijuose Airijos miestuose – Korke, Dubline ir Monaghane – vyksta Poezijos pavasario renginiai. Šiais metais Poezijos pavasario programoje Airijoje dalyvauja poetai, Nacionalinės premijos laureatai Donaldas Kajokas, Kęstutis Navakas ir Rolandas Rastauskas. Susitikimas su poetais įvyko ir Lietuvos ambasadoje Dubline, kuri yra šių metų Poezijos pavasario festivalio partnerė.

46-ojo tarptautinio poezijos festivalio "Poezijos pavasaris" laureatės vainiką pelniusi poetė, žinoma vertėja iš švedų ir vokiečių kalbų Zita Mažeikaitė šią džiugią žinią sako gavusi savo sodyboje Dzūkijoje, užlipusi ant Gugučio kalno, nuo kurio galinti susikalbėti mobiliuoju telefonu. "Tuomet, tai sužinojusi, ant kalno pravirkau, o į sodybą pas persigandusį vyrą Kazį (rašytojas Kazys Saja) grįžau susikūprinusi, iš veido išpuolusi, raudodama.