plėtimasis

Iki šiol buvo manoma, jog gamtinis Žemės palydovas Mėnulis iš lėto traukiasi – nelyginant razina. Tačiau dabar NASA mokslininkai atskleidė paradoksalų faktą – Mėnulis iš tiesų ne traukiasi, o plečiasi. 2010 m. astronomai atrado, jog artimiausias Žemei dangaus kūnas bėgant laikui iš lėto traukiasi. Tokią išvadą tyrėjai padarė iš visame palydovo paviršiuje aptiktų geologinių darinių, kurie buvo pavadinti raukšliniais kalvagūbriais (angl.

Kaltinimai, kad astronomas Edwinas Hubble'as nutildė belgų dvasininką, kuris pirmasis padarė vieną svarbiausių šių laikų atradimų, yra nepagrįsti. Neseniai E. Hubble'o reputaciją sutepė pasirodę teiginiai, kad jis, arba jo sąjungininkas, pasirūpino tuo, kad Georges Lemaitre'as, mažai žinomas katalikų kunigas ir matematikas iš Briuselio, negautų nuopelnų už atradimą, jog Visata plečiasi, praneša naujienų agentūra AFP.

Vienas netikėčiausių XXI amžiaus kosmologijos atradimų – tai, jog Visata geometriškai plokščia. Tokia žinia – verčianti stebėtis, mat reikia turėti galvoje, kad prieš kelias savaites fizikos Nobelio premija atiteko trims astronomams, nustačiusiems, jog Visata plečiasi spartėjančiai. Nors visai įmanoma, kad plokštumas tėra spartėjančio plėtimosi pasekmė, vis dėlto (bent jau kol kas) 100 procentų to teigti negalima. Kaip visada, mums teks sugrįžti prie Einšteino.

Europos astrofizikai teigia galintys paaiškinti, kodėl galaktikos plečiasi ir kaip iš pirminių struktūrų jos pavirto didžiulėmis milijardus žvaigždžių turinčiomis milžinėmis. Analizuodami šviesos raudonąjį poslinkį mokslininkai nustatė, kad pirmosios galaktikos susiformavo maždaug prieš 13 mlrd. metų, praėjus maždaug milijardui metų po Didžiojo sprogimo, davusio pradžią Visatai. Tuomet jos ėmė didėti ir galiausiai tapo tokiomis milžiniškomis sistemomis, kurios matomos dabar.

Visata plečiasi vis didėjančiu greičiu ir, kaip mano daugelis mokslininkų, tai tęsis neribotą laiką. Tačiau kai kurie astrofizikai teigia, jog „begalinio plėtimosi" teorija ir prielaida, jog laikas taip pat yra begalinis, nėra visiškai teisinga. Jų paskelbtame straipsnyje rašoma, jog laikas greičiausiai baigsis kažkada per artimiausius 5 milijardų metų.

Okeanografai praėjusį ketvirtadienį paskelbė Meksikos įlankoje aptikę po vandeniu plūduriuojančią ploną 35km ilgio ir 1,9km pločio povandeninę naftos dėmę. Tai - akivaizdus požymis, jog didelė BP "Deepwater Horizon" katastrofos metu išsiliejusios naftos dalis ir toliau išlieka pasklidusi vandenyne. Tai - pirmas vienareikšmis įrodymas, jog tokio tipo giliavandeniai teršalų plėmai vis gi egzistuoja.

Visatos plėtimasis greitėja. Tai dar kartą įrodo, kad Einšteino reliatyvumo teorija yra teisinga, teigia šimtus tūkstančių galaktikų ištyrinėję astronomai. Bandant išsiaiškinti, kaip materija pasiskirsčiusi Visatoje ir kaip sparčiai ji plečiasi, didžiausiame Hubble kosminiu teleskopu atliktame tyrime tyrinėta 446 tūkst. galaktikų, rašo britų „Telegraph.co.uk“. Astronomai nustatė, kad bėgant laikui, Visata plečiasi vis sparčiau, kaip savo reliatyvumo teorijoje ir pranašavo Einšteinas.