plačiajuostis internetas

Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos (ES) valstybės narės, įsipareigojusi pasiekti, kad iki 2020 m. visi europiečiai galėtų naudotis sparčiuoju 30 Mb/s ir didesnės spartos interneto ryšiu, taip pat ne mažiau kaip 50 proc. namų ūkių būtų užsisakę itin spartų – 100 Mb/s ir didesnės spartos interneto ryšį.

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) pranešė iš elektroninių ryšių operatorių ir paslaugų teikėjų surinkusi duomenis apie jų vykdytą veiklą 2014 m. ketvirtąjį ketvirtį. 2014 m. IV ketvirtį, palyginti su 2014 m. III ketvirčiu, investicijos į elektroninių ryšių tinklo infrastruktūrą išaugo 22,8 proc. ir sudarė 92,99 mln. Lt, o, palyginti 2014 metus su 2013 metais, investicijos sumažėjo 5,1 proc.

Šeštus metus iš eilės Lietuva išlaiko lyderės pozicijas Europoje pagal šviesolaidinio interneto tinklo skvarbą. Pasaulyje mūsų šalis užima aštuntą vietą, rodo kasmetinė asociacijos „FTTH Council Europe“ ataskaita. Per praėjusius metus šviesolaidinio interneto naudotojų skaičius Lietuvoje padidėjo beveik 3 procentiniais punktais ir pasiekė 34,6 procento.

Naujai paskelbtais Europos Komisijos duomenimis, apibendrinančiais plačiajuosčio interneto ryšio prieigos situaciją Europoje 2014 m., Lietuva išlieka viena pirmaujančių valstybių sparčiojo plačiajuosčio interneto naudojimo srityje. Bazinio fiksuotojo plačiajuosčio ryšio skvarba (t.y. paslaugos abonentų skaičius 100-ui gyventojų) 2014 m. liepą Lietuvoje siekė 30 proc. (ES vidurkis – 30,9 proc.); pagal šį rodiklį Lietuva buvo 11 iš 28 ES valstybių.

Jau ne kartą teko girdėti apie „Google“ ir „Facebook“ projektus, kuriais siekiama internetu aprūpinti net ir toliausiuose planetos kampeliuose gyvenančius žmones. Tačiau net ir Europos pietinėje dalyje yra vietų, kuriose interneto ryšys yra ne toks, kokio norėtųsi tų vietų gyventojams. Naujienų agentūra „Reuters“ praneša, kad dalis Italijos parlamentarų ragina viešose vietose įdiegti nemokamus interneto prieigos taškus, veikiančius bevielių technologijų pagrindu.

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) paskelbė išankstinius 2013 m. ketvirtojo ketvirčio elektroninių ryšių rinkos duomenis. 2013 m. IV ketvirtį investicijos į elektroninių ryšių tinklo infrastruktūrą, palyginti su 2013 m. III ketvirčiu, išaugo 46 proc. ir sudarė 120,2 mln. Lt, o palyginti su 2012 m. IV ketvirčiu, jos išaugo 49,7 proc., sakoma RRT pranešime.

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) paskelbė išankstinius 2013 m. trečiojo ketvirčio elektroninių ryšių rinkos duomenis. Išankstiniais RRT duomenimis, 2013 m. III ketvirtį investicijos į elektroninių ryšių tinklo infrastruktūrą, palyginti su 2013 m. II ketvirčiu, išaugo 31 proc. ir sudarė 82,5 mln. Lt, o palyginti su 2012 m. III ketvirčiu, jos sumažėjo 2 proc.

Pagal Europos Komisijos (EK) paskelbtus duomenis, Lietuva išlieka viena iš pirmaujančių Europos šalių pagal sparčiojo plačiajuosčio interneto tinklo išplėtojimo rodiklius.

„RAIN-2“ projekto vykdytojai pranešė baigę optinio tankinimo įrangos diegimo darbus, kurie leis padidinti duomenų perdavimo galimybes RAIN tinkle 8 kartus. Minėtą įrangą, projektą įgyvendinančios viešosios įstaigos „Plačiajuostis internetas“ užsakymu, įdiegė intelektualių IT sprendimų įmonė „Blue Bridge“. Atliktų darbų vertė siekia daugiau nei 15 mln. litų, sakoma „Blue Bridge“ pranešime.

Šį rudenį Lietuvoje viešėjo keletas užsienio ekspertų, kurie negailėjo gražių ateities prognozių mūsų šaliai. Vieni žadėjo turtus ir galią, kiti gyrė Lietuvos interneto galimybes ir gyventojų sumanumą, treti siūlė mūsų šaliai rinktis laisvosios rinkos kelią. Visi jie kaip susitarę išsakė mintį, kad Lietuva po 20-mečio gali būti viena labiausiai klestinčių šalių pasaulyje.

Palangoje vykstančioje aštuntojoje metinėje vadovų konferencijoje „Lūžio taškas“ vienos iš pirmaujančių telekomunikacijų bendrovių Latvijoje vadovas ir valdybos pirmininkas Juris Gulbis Lietuvos verslininkams pristatė „Lattelecom“ plėtros patirtį nuo 2008 m. Šios įmonės pavyzdys rodo, kad net ir ekonominio nuosmukio metu įmonė gali sėkmingai įgyvendinti naujas verslo idėjas ir padidinti savo vertę.

2012 m. pradžioje kompiuteriais ir internetu naudojosi beveik visos (99,7 %) gamybos ir paslaugų įmonės, kuriose dirbo 10 ir daugiau darbuotojų, praneša Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis informacinių technologijų (IT) naudojimo įmonėse tyrimo duomenimis. Plačiajuosčiu internetu naudojosi 99,3 procento įmonių.

Padidinus projekto „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo RAIN plėtra" (toliau RAIN-2) apimtis, bus nutiesta dar apie 1000 km šviesolaidinių kabelinių linijų, kuriomis plačiajuostis ryšys taps prieinamas dar 180 gyvenviečių, esančių kaimiškosiose šalies vietovėse, pranešė RAIN-2 projekto vykdytojai.

Baigtos RAIN-2 šviesolaidinių linijų statybos Įgyvendinant projektą „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo RAIN plėtra" (toliau RAIN-2) baigtos tiesti šviesolaidinės kabelinės linijos. Pasak projekto vykdytojų, jos sudaro 4915 km ilgio tinklą, kuriuo plačiajuostis ryšys jau teikiamas 43 proc. numatytų gyvenviečių.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis įteikė padėkas 225 sparčiojo plačiajuosčio interneto tinklo RAIN plėtros projekte dalyvaujančių kaimiškųjų Lietuvos vietovių seniūnams. „Iki šiol nuveikti darbai su kaupu pateisina mūsų lūkesčius – norime padėkoti seniūnams už visokeriopą pagalbą, kuriant galimybę internetu naudotis ne tik miestų, bet ir mažesnių miestelių, kaimų gyventojams“, – penktadienį padėkos renginyje džiaugėsi ministras E. Masiulis.

Šalies kaimiškose vietovėse sėkmingai vyksta plačiajuosčio interneto plėtros darbai. Šiuo metu jau nutiesta apie 80 proc. visų numatytų šviesolaidinių linijų, kurios suteiks galimybę atokių vietovių gyventojams naudotis spartaus interneto paslaugomis. Nuo praėjusių metų balandžio, kai buvo pradėtas antrasis plačiajuosčio interneto plėtros etapas, visoje Lietuvoje nutiesta 3847 km šviesolaidinių kabelių iš planuojamų 4809 km.

Lietuva yra sparčiausią plačiajuosčio interneto greitį išvysčiusi šalis Europoje ir antra pasaulyje. Tai skelbia pasaulinė plačiajuosčio interneto greičio testavimo lyderė „Ookla“. Sparčiau nei Lietuvoje plačiajuostis internetas veikia tik Pietų Korėjoje. Interneto greičio testavimas atliekamas matuojant tris rodiklius – parsiuntimo (angl. download) ir išsiuntimo (angl. upload) greitį bei gaišties laiką (angl.

Vyriausybė pritarė siūlymui ES lėšomis subsidijuoti plačiajuosčio ryšio interneto įrengimą ir vienerių metų abonentinį mokestį gyventojams, negalintiems naudotis šiuo interneto ryšiu dėl lėšų trūkumo. Taip pat siūloma ES lėšų skirti gyventojų apmokymui naudotis elektroninėmis paslaugomis ir priemonėmis.

Susisiekimo ministerija per ketverius metus išleido apie 284 mln. litų Europos Sąjungos paramos ir Lietuvos mokesčių mokėtojų lėšų, kad apie 1 mln. kaimo žmonių pasiektų sparčiausias plačiajuostis internetas. Pagal jo skvarbą Lietuva net iškopė į pirmą vietą ES. Tik kaimo žmonės tos gerovės niekaip nejaučia. Betrūksta tik el.paslaugų Vakar susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pasveikino pirmųjų 75 kaimiškųjų seniūnijų, įgyvendinusių beveik 209 mln.

Remiantis pirmadienį paskelbtais Britanijos vyriausybės planais, kiekviena bendruomenė Jungtinėje Karalystėje 2015 metais turės galimybę naudotis itin sparčiu plačiajuosčiu internetu, informuoja BBC naujienų tarnyba. Skelbiama, kad privatus sektorius suteiks prieigą prie plačiajuosčio interneto dviem trečdaliams Britanijos gyventojų. O likusi dalis, kurią daugiausia sudarys provincijos gyventojai, gaus lėšų įrengti „skaitmeninius uostus“ su šviesolaidiniu internetu.

Bendrovė TEO LT  pranešė nuo gegužės 1 dienos  padidinsianti greitaveiką plačiajuosčiu DSL internetu besinaudojantiems privatiems klientams. Daugeliui interneto ZEBRA klientų sparta Lietuvoje padidės iki 4 kartų, o greitaveika užsienyje – net iki 8 kartų, teigiama bendrovės pranešime.

Kanzaso sostinė, kuri greitu metu virs spartaus plačiajuosčio tinklo bandymų aikštele, pavadinimą pakeitė į .. „Google“. Topekos meras Viljamas Buntenas paskelbė deklaraciją, teigiančią, jog kovo mėnesį Kanzaso sostinė bus žinoma kaip „Google, Kanzasas – pluoštinės optikos sostinė“. Oficiali miesto svetainė „Topeka.org“ tuo tarpu pasitinka lankytojus spalvota „Google miestas“ reklamjuoste.

D. Britanijos finansų ministras Alastairas Darlingas pranešė, kad šalies vyriausybė nusprendė įvesti naują mokestį. Pasak jo, visos fiksuotojo telefono ryšio linijos šalyje bus apmokestintos metiniu 6 svarų mokesčiu, pranešė „Techradar.com“. Iš surinktų lėšų bus tiesiamas visą šalį aprėpsiantis spartaus interneto ryšio tinklas ir finansuojama naujos kartos „supergreito interneto“ infrastruktūros statyba. „Mes norime eiti dar toliau ir iki 2017 metų pabaigos 90 proc.