Susisiekimo ministerija per ketverius metus išleido apie 284 mln. litų Europos Sąjungos paramos ir Lietuvos mokesčių mokėtojų lėšų, kad apie 1 mln. kaimo žmonių pasiektų sparčiausias plačiajuostis internetas. Pagal jo skvarbą Lietuva net iškopė į pirmą vietą ES. Tik kaimo žmonės tos gerovės niekaip nejaučia.
Betrūksta tik el.paslaugų
Vakar susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pasveikino pirmųjų 75 kaimiškųjų seniūnijų, įgyvendinusių beveik 209 mln. litų kainavusį antrąjį plačiajuosčio interneto plėtros etapą RAIN2, atstovus. Iš viso projektą įgyvendina apie 500 Lietuvos kaimiškųjų seniūnijų.
„Projektas naudingas ne tik dabartiniams vartotojams, bet ir ateinančiai kartai, kuri turės ne prastesnes galimybes būti konkurencinga ir sėkmingai pritaikyti naujas technologijas savo kasdieniame darbe“, – įsitikinęs E.Masiulis. Pasak ministro, kiekvienas žmogus turėtų pajusti projekto teikiamą naudą, „nesušalęs kojų, sutvarkyti daug kasdienių reikalų sėdėdamas namie prie kompiuterio“: registruotis pas gydytoją, tikrinti savo vaikų pažymius elektroniniuose dienynuose, nuotoliniu būdu mokytis, susirasti darbą, prasimanyti pramogų ir kt.
Deja, turėdamas reikalų valdžios įstaigose, žmogus vis dar verčiamas keliauti iš vieno kabineto į kitą. E.Masiulio teigimu, kiek įmanoma daugiau viešųjų paslaugų perkelti į elektroninę erdvę esąs artimiausias valdžios uždavinys.
Džiaugiasi tik įstaigos
Teigiama, kad pirmasis RAIN etapas spartųjį internetą padarė prieinamą apie 300 tūkst. gyventojų, RAIN2 tokias galimybes suteiks dar 700 tūkst. kaimo žmonių.
Kol kas sėkmingu projekto įgyvendinimu džiaugiasi tik savivaldybių, seniūnijų ir švietimo įstaigų darbuotojai. O kaimiečiai sparčiuoju internetu gali pasidžiaugti bibliotekos darbo valandomis. Aišku, jei biblioteka jų gyvenvietėje dar išlikusi.
„Interneto sparta labai mums aktuali, pavyzdžiui, deklaruojant pasėlius“, – sakė „Respublikai“ Skuodo rajono Aleksandrijos seniūnas Donatas Valančiauskas.
Varėnos rajono Marcinkonių seniūnas Vilius Petraška džiaugėsi, kad jo kaimą pasiekė naujos technologijos, bet abejojo, kad jų naudą greitai pajus kiekvienas žmogus. Mat į kiekvienus namus internetas atkeliaus tik tuomet, kai bus surasti operatoriai, kurie šią paslaugą kaimiečiams teiks. Iki šiol nežinia, kas tai darys ir už kokius pinigus.
„Naudos, aišku, būtų. Ir dabar ateina žmonės į biblioteką sąskaitų internetu susimokėti arba vaikams ir anūkams, mieste studijuojantiems, pinigų pervesti. Iki artimiausio banko iš Marcinkonių reikia 23 km nuvažiuoti, o čia galimybė tvarkytis su pinigais prie pat namų“, – pripažino interneto pranašumus seniūnas.
Uždirbs operatoriai
Specialiai RAIN projektui įgyvendinti prie Susisiekimo ministerijos įsteigtos viešosios įstaigos „Plačiajuostis internetas“ direktorius Romualdas Degutis aiškino, kad įrengta infrastruktūra tik sudaro galimybę kaimo vartotojams gauti aukštos spartos interneto paslaugas, o jomis naudotis turi norėti patys vartotojai.
Todėl ši infrastruktūra atiduodama ryšių operatoriams kaip didmeninė paslauga.
„Operatoriai gauna optinius kabelius daug mažesniais tarifais nei rinkos, jiems tampa naudinga teikti paslaugas ir kaime, nes jau nebereikia tos dalies investuoti“, – naudą operatoriams įvardijo R.Degutis. O kaimo žmonėms nauda ta, kad operatoriai už internetą esą neplėš didelių pinigų, nes esą kainą sumažins operatorių konkurencija.
Valstybė, leisdama už ES ir mokesčių mokėtojų pinigus įrengtus tinklus naudoti privatiems operatoriams už itin mažą tarifą, jokio pelno neuždirba, nes, pasak R.Degučio, tokia projekto esmė.
„Tarifas imamas tik tam, kad kabelių tinklas pats išsilaikytų ir kad valstybei papildomai nekainuotų jį eksploatuoti, šalinti avarijas ir kt.“, – paaiškino R.Degutis.
Jonas Ramonas, Seimo Kaimo reikalų komiteto narys:
Vyriausybės vyrai labai gerai sugeba „įsisavinti“ pinigus, kai nereikalaujama ataskaitų, kokią ekonominę naudą toliau teikia tie „įsisavinti“ pinigai. Užtenka surengti viešųjų ryšių akcijas, kaip dėl to pasidaro Lietuvoje gera gyventi. Bet kas gero žmogui, kad į seniūniją plačiajuostį internetą atveda, o jau į gretimą kaimelį tai, broliuk, tavo reikalas jį nusivesti. Nori – mokėk savo pinigėlius ir turėsi.
Prie to RAIN prisiklijuoja įvairių „uabų“, kurie uzurpuoja teikiamas paslaugas. Gerai dirbs ar blogai, tu, kaimo žmogeli, kito nepasirinksi, kaip mieste. O jei norėsi pabėgti, jie išsireikalaus kompensacijų už kiekvieną nutiestą laidelį ar įkaltą vinį. Ir niekas tavęs nuo monopolininko neapgins.
Tik prieš rinkimus politikai aiškina, kaip jie myli kaimą. Bet kaime elektra pradingsta pirmiausiai, kelius užpusto pirmiausiai, infrastruktūra – prasčiausia. Kas, kad mokykloms įvestas plačiajuostis internetas, jei vaikų iš vienkiemių į tą mokyklą atvežti nesivarginama. Mat nėra pinigų užpustytiems keliams nuvalyti. O kad vaikas negaus žinių, nei mokytojams, nei savivaldybėms nerūpi.
Alia ZINKUVIENĖ
