pinigai

Lietuvoje pernai spalį buvo 115,1 tūkst. darbuotojų, gavusių minimaliąją algą (MMA) ir mažiau – tai sudarė 9,9 proc. visų darbuotojų ir, palyginti su 2020 m. spaliu, jų padaugėjo 2,9 tūkst.  Dauguma – 89,1 tūkst. – šių darbuotojų dirbo ne visą darbo laiką, pranešė Statistikos departamentas.  Visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų šalies ūkyje pernai spalį buvo 25,9 tūkst., tai sudarė 2,5 proc. visų visą darbo laiką dirbusių darbuotojų: viešajame sektoriuje – 1,6 proc.

Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) pirmadienį pareiškė, kad privatusis sektorius skyrė „rekordines sumas“ jo pastangoms padėti milijonams perkeltųjų asmenų po to, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą. „Vos per kiek daugiau nei dvi savaites įmonės, fondai ir filantropai UNHCR Ukrainai skyrė daugiau nei 200 mln. dolerių“ (182,1 mln. eurų), sakoma pranešime. Agentūros skaičiavimais, nuo vasario 24 dienos, kai prasidėjo Rusijos invazija, daugiau kaip 2,8 mln.

Dėl karo Ukrainoje ir Vakarų sankcijų Rusijai pasaulyje itin sparčiai brangstant žaliavoms ir naftai, o kartu ir kuro kainoms degalinėse, Lietuvos verslas prašo valdžios paramos, pavyzdžiui, sumažinant degalų akcizą. Vyriausybė sako to daryti neketinanti.  BNS kalbinti kai kurių įmonių atstovai bei analitikai sako, kad dalis šio brangimo bus perkelta į produkcijos kainas, todėl sumažės vartojimas, kris įmonių pelnas.

Degalai Baltijos valstybėse nuo šio mėnesio pradžios, Rusijos sukelto karo prieš Ukrainą fone, pabrango 15-25 proc., rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. Mažmeninės dyzelino kainos augo gerokai sparčiau nei benzino, o Lietuvoje dyzelinas tapo brangesnis už populiariausią 95 markės benziną. 95 markės benzino litras „Circle K“ degalinėse Vilniuje kovo 12-ąją kainavo 1,799 euro – per 15 proc. daugiau nei praėjusio mėnesio pabaigoje. Jo kaina Rygoje pakilo daugiau nei 18 proc.

Šiemet partijos narys savo partijai galės pervesti iki 33 tūkst. 580 eurų nario mokesčio, neviršydamas 10 proc. savo deklaruotų pajamų sumos. Maksimali suma, kurią leidžiama paaukoti politinei kampanijai, siekia 16 tūkst. 790 eurų ir ne daugiau 10 proc.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad iki 500 eurų būti didinama žalos riba, kuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė už turtinius nusikaltimus, taip pat kai kurios veikos dekriminalizuotos. Pasak teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos, baudžiamosios politikos sisteminė pertvarka leis užtikrinti, jog Baudžiamasis kodeksas, atitinkantis užsienio šalių gerąją praktiką, kovoje su nusikalstamumu būtų daug veiksmingesniu bei modernesniu teisingumo įgyvendinimo įrankiu.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje sutarė beveik 300 mln. eurų didinti išlaidas šalies gynybai ir teikia siūlymą Seimui atitinkamai tikslinti 2022 metų valstybės biudžetą. Toks pakeitimas leistų išlaidas gynybai padidinti iki 2,52 procento bendrojo vidaus produkto (BVP). „(Šį klausimą – BNS) reiktų svarstyti skubos tvarka“, – posėdyje sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

„Žinau, kad dabar visiems yra svarbiausia vykstantis karas Ukrainoje. Apie jį kiekvieną dieną skaitome žiniasklaidoje, kalbamės su šeimos nariais, kolegomis. Visi galvojame, kada jis pagaliau baigsis. Tačiau šiandien norėčiau pakalbėti kita artima tema ir paklausti, nejaugi šiais laikais visai nebeliko žmogiškumo?“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja kėdainietė Kornelija.

Šių metų infliacija nebus didesnė negu vasarį ir gali siekti 9–10 proc., sako SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.  „Kovą matysime ne tokius didelius bent jau mėnesinės infliacijos skaičius, kokie buvo sausį, vasarį, nes kovą šilumos kainos gyventojams bus mažesnės negu vasarį, nes kovą šilumos kainos bus skaičiuojamos pagal sausio gamtinių dujų kaina, kurios siekė apie 84 eurus už megavatvakandę, kai gruodį buvo apie 120 eurų.

Statistikams paskelbus, kad išankstinė metinė infliacija vasarį pasiekė beveik 14 proc.,  o mėnesio – 1,7 proc., SEB ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, jog prognozės viršytos su kaupu  – jis prognozavo, kad mėnesio infliacija sieks apie 1 proc. Pasak analitiko, bankas turės didinti ir metinę infliacijos prognozę – nuo 7,2 iki maždaug 9 proc.  Anot ekonomisto, itin didelei infliacijai didžiausios įtakos turėjo išaugusios naftos kainos.

Nerimas dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje pasiekė ir Lietuvos gyventojus. Ketvirtadienį po pietų prie bankomatų Vilniuje nusidriekė eilės, juose ėmė trūkti grynųjų pinigų. Lietuvos bankas pripažįsta, kad grynųjų paklausa išaugusi, tačiau ramina, kad tam yra pasiruošta. Portalo tv3.lt skaitytojai pastebėjo, kad ketvirtadienį kai kuriose sostinės vietose prie bankomatų išsirikiavo klientų eilės.

Geležinkelio ruožo Kaišiadorys–Klaipėda elektrifikavimui skirta 308 mln. eurų (be PVM). Pagal pasirašytą finansavimo sutartį iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo skirta virš 158 mln. eurų, o dar 150 mln.

Europos Sąjungoje (ES) infliacijai pasiekus istorines aukštumas geopolitinės rizikos ją gali dar padidinti, sako Lietuvos banko (LB) vadovas. Gediminas Šimkus mano, kad infliaciją augins konfliktas Ukrainoje, pasiūlos trikdžiai, nemažėsiančios gamtinių dujų kainos.

Kauno miesto taryba patvirtino šių metų miesto biudžetą – jo pajamos siekia 428,9 mln. eurų, asignavimai – 481,7 mln. eurų, arba po 5,8 proc. daugiau nei pernai.  2022-ųjų biudžetui savivaldybės taryba antradienį pritarė vienbalsiai.  Daugiausiai pajamų savivaldybė planuoja gauti iš gyventojų pajamų mokesčio – 228,9 mln. eurų, arba 18 proc. daugiau nei praėjusiais metais.  Du trečdalius (320,6 mln. eurų) miesto pajamų sudaro savivaldybės indėlis, 31 proc. (148,5 mln.

Šių metų sausį infliacija perkopė 12 proc. ir taip dar labiau sustiprino jausmą, kad už savo santaupas šiandien galime nusipirkti mažiau negu prieš metus. Yra du būdai, kaip savo pinigus apsaugoti nuo nuvertėjimo – tai investavimas į nekilnojamąjį turtą ir investavimas į vertybinius popierius. Pirmasis būdas suprantamas daugeliui, nors prieinamas ne kiekvienam. Tuo metu antruoju būdu šiandien gali pasinaudoti bet kas, tačiau tai daro dar toli gražu ne visi.

Lietuvos savivaldybės sako, kad keičiant kelių finansavimo modelį pamiršta esminė problema – kaip niekad prasta kelių būklė ir finansavimas, kurio reikėtų žymiai daugiau nei numatyta. Permainų iniciatoriai tikina, jog pinigų daugėja, o ateityje jų bus ieškoma ne tik valstybės biudžete.

Eileen Gu JAV olimpinėje komandoje supykdė ne vieną, kai prieš Pekino olimpines žaidynes stojo į Kinijos pusę ir nusprendė atstovauti jai. Dabar paaiškėjo, kad toks atletės žingsnis jai atnešė pasakiškus turtus. Praėjusią savaitę didžiojo šuolio rungtyje ji laimėjo auksą, o antradienį nuolydžio rungtyje – sidabrą. Aštuoniolikmetė, kurios mama gimusi Kinijoje, o tėtis – amerikietis, Kinijos olimpinę komandą atstovauti nusprendė 2019 metais.

Reguliarus finansinės paramos teikimas mažas pajamas gaunančioms motinoms gali turėti didžiulį poveikį jų kūdikių smegenų veiklai, teigiama naujame JAV Nacionalinės mokslų akademijos tyrime.

Šiemet Lietuvoje įsigaliojo su vaiko pinigų mokėjimu susijusi naujovė. Nuo 2021-ųjų daliai šeimų Lietuvoje vaiko pinigai yra išmokami ne pinigine forma, o padengiant įvairias prekes ar paslaugas.

Du trečdaliai Lietuvos gyventojų pritartų, kad reikėtų atsisakyti smulkiausių vieno ir dviejų euro centų monetų. Žmonės skundžiasi: centų susikaupia daug, jų nėra kur dėti. Prekybininkai smulkiausių monetų atsisakymą taip pat sveikintų, tačiau pripažįsta turėsiantys sukti galvas apvalindami kainas. Ekonomistai kelia klausimą, ar nevertėtų žmonių dar labiau skatinti atsiskaitinėti kortelėmis – taip nereikėtų sukti galvos ką daryti su smulkiausiomis monetomis.

Policija tiria tris įvykius, žmonėms pranešus apie pastarosiomis dienomis sukčių išviliotus pinigus, iš viso – per 75 tūkst. eurų. Kaip pranešė Policijos departamentas, antradienį, 21 val. 49 min., Kauno apskrities policija gavo 1979 metais gimusio vyro pranešimą, kad vasario 4 d. apie 9 val., jam būnant namuose, per internetinę akcijų biržų prekybą, apgaulės būdu, iš jo išviliota 60,5 tūkst. eurų. Taip pat antradienį, 9 val. 16 min.

Išaugusios šilumos, dujų ir elektros kainos jau smogė patiems neturtingiausiems: šilumos išlaidų kompensacijų už gruodžio mėnesį gavo 34,7 proc. daugiau žmonių nei tuo pačiu laiku prieš metus, tačiau tai dar ne pabaiga, nes sausio mėnesį kainos dar labiau augo.

Didelis tyrimas leido padaryti išvadą, kurią jau galėjote nuspėti: kuo daugiau pinigų turite, tuo didesnė tikimybė, kad esate laimingesni. 2018 m. galbūt skaitėte apie tyrimą, kuriame buvo teigiama (trumpai tariant), kad pinigai iki tam tikros ribos daro jus laimingesnius, tačiau kai gaunate maždaug 60–75 000 JAV dolerių (52 - 66 000 eurų) atlyginimą, jūsų laimės lygis sumažėja, ir uždirbdami daugiau nepagerinate savo emocinės savijautos.

Daugiabučių namų langų renovacijos atstovu prisistatęs sukčius, apgavęs senolius, atsidūrė teisėsaugos akiratyje, penktadienį pranešė Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.  Dar praėjusių metų gruodžio 12 dieną Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės ir sukčiavimo.

Nuo šių metų pradžios padidintas darbo užmokesčio fondas, iš kurio mokami atlyginimai socialinės srities darbuotojams. Socialinių paslaugų įstaigų ir socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo užmokesčio fondas padidintas 6,8 mln. eurų, o socialinės globos įstaigų darbuotojų – 4,4 mln. eurų.

Jau sausį „Sodra“ išmokėjo padidintas senatvės ir kitas socialinio draudimo pensijas. Vasarį didesnės išmokos pasieks ir išankstinių pensijų gavėjus bei žmones, gaunančius šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių pensijas. Kai kurie gavėjai vasarį gali sulaukti mažesnių sumų nei sausį – taip yra dėl to, kad padidėjus pensijai, sumažėja mažų pensijų priemoka. Primename, kada ir kokias pensijas bei išmokas mokės „Sodra“ vasario mėnesį.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad prezidento siūlomos vienkartinės išmokos daliai gyventojų gali dar labiau „įpūsti infliacijos malūną“. „Tokie helikopterio pinigai iš principo galėtų dar labiau įpūsti infliacijos malūną, ir man atrodo, kad reiktų labai atsargiai į tokias priemones žiūrėti, ir sakyčiau, šiek tiek ankstyvas toks priemonės pasiūlymas“, – LRT antradienį sakė G. Skaistė.

Prezidento patarėja Irena Segalovičienė sako, kad praėjusią savaitę paskelbti šalies vadovo pasiūlymai didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį ir išmokėti vienkartines išmokas pažeidžiamoms visuomenės grupėms turi būti įgyvendinti nedelsiant ir taip didintų pasitikėjimą valdžia. „Reikalingos greitos priemonės – čia ir dabar. Nėra ko čia laukti“, – Žinių radijui antradienį sakė I. Segalovičienė. Pasak jos, pinigų visiems dalinti nereikia, tačiau mažiausiai uždirbančiųjų padėtį gerinti būtina.

Prezidentui Gitanui Nausėdai ketvirtadienį pristačius siūlymus dėl neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) didinimo ir 100 eurų išmokos, BNS kalbinti parlamentarai palankiau vertina NPD didinimą, tačiau įspėja, jog svarbu įvertinti priemonių poveikį. Pokalbyje Prezidentūroje dalyvavę politikai taip pat tvirtino, kad siūlymas dėl 100 eurų buvęs staigmena, nes apie jį per susitikimą neužsiminta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ketvirtadienį  atmetė už kyšininkavimą nuteisto šiauliečio gydytojo kasacinį skundą. Medikas lieka pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo ir privalės sumokėti daugiau nei 4,5 tūkst. eurų dydžio baudą, pranešė prokuratūra. Šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavo Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Andrejus Mirnyj, tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnai.

Smulkusis verslas pasižadėtų metus nekelti kainų, jei gautų valdžios paramą atsiskaityti už brangstančią šilumą ir elektrą, sako Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narys.   „Esame paprašę kompensacijų, kad būtų bent kokį pusmetį finansuojama 50 proc. energetinės sąskaitos. Verslas nepaneš tokių padidėjusių išlaidų“, – po prezidento, valdžios ir verslo atstovų susitikimo ketvirtadienį BNS teigė Dalius Serafinas.

Nelygybei ir skurdui mažinti numatytas šiemetinis gyventojų pajamų augimas eilinį kartą neatliks savo funkcijos. Tie, kurie pernai svajojo apie galbūt geresnę dešrą, šiemet svajones užkasė po išaugusiomis sąskaitomis. Šimašiaus Vilnius čia vėl visus apspjovė: šildymo kainos kilo dvigubai ir daugiau kartų. Miestiečiams nesvarbu, ant dujų ar ant kokios kitos adatos sėdi Vilnius, jiems aišku, kad rinkta valdžia (ir valdžios iki šios) nepadarė namų darbų.

Mažesnių miestelių ir kaimų žmonėms skundžiantis negalint išsigryninti pinigų, nes aplink nėra bankomatų, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovė sako kol kas nepastebinti, kad Darbo kodekso pataisa, įpareigojanti nuo sausio atlyginimus mokėti tik į darbuotojo sąskaitą, turėtų įtakos bankomatų apyvartai.     „Darbo kodekso išskirti negalime žiūrėdami į sausį“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete pareiškė Eivilė Čipkutė.

Estijos žemės tarnybos duomenimis, praėjusiais metais šalies nekilnojamojo turto rinkoje buvo sudaryta 71 718 nekilnojamojo turto perleidimo sandorių, iš kurių 60 725 – pirkimo–pardavimo sandoriai, o bendra sandorių vertė, palyginti su 2020 metais, išaugo perpus ir siekė beveik 6 mlrd. eurų. Ta buvo naujas rekordas nekilnojamojo turto rinkoje. Palyginti su 2020 metais, sandorių skaičius išaugo penktadaliu, o didelė paklausa pakėlė kainas visuose rinkos sektoriuose, praneša Žemės tarnyba.

Mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ pajamos pernai augo 11,3 proc. iki 298,5 mln. eurų. Įmonės teigimu, augimą lėmė kylantis ryšio paslaugų poreikis, augantis verslo klientų skaičius ir pasikeitę vartojimo įpročiai. Pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją, bet po nuomos sąnaudų marža siekė 36,7 proc. Tai sudarė 109,6 mln. eurų – 10,3 proc. daugiau nei 2020 metais, pranešė įmonė.

Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija (KŽPKK) trečiadienį, vasario 2 d., 10 val. rinksis į posėdį, kuriame bus nagrinėjamos premjero kabineto remonto, vykusio 2019 m., aplinkybės. Komisija nagrinės pasirodžiusią informaciją, kad remontą vykdė Vadovybės apsaugos tarnyba (VAT), o ne Vyriausybės kanceliarija, kuriai pastatas priklauso, rašoma pranešime spaudai.

Portugalijos ekonomika pernai augo sparčiausiai per daugiau kaip tris dešimtmečius, parodė pirmadienį paskelbti oficialūs duomenys. Po COVID-19 krizės atsitiesusi ekonomika 2021 metais išaugo 4,9 proc., pareiškė nacionalinis statistikos institutas INE ir pridūrė, kad, atsigavus vartotojų išlaidoms ir investicijoms, ūkio augimą kone labiausiai skatino didelė vidaus paklausa.

Į aukščiausius per septynerius metus lygius praėjusią savaitę pašokusios naftos kainos pirmadienį juda be aiškios krypties. Kovo mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje „ICE Futures“ nuo sesijos pradžios paūgėjo 0,94 JAV dolerio, arba 1,04 proc., iki 90,97 JAV dolerio už barelį. O kovo mėnesio ateities sandorių WTI rūšies naftos kaina Niujorko prekių biržoje (NYMEX) sumenko 0,01 JAV dolerio, arba 0,01 proc., iki 86,81 JAV dolerio už barelį.

JAV dolerio kursas pirmadienį smunka euro atžvilgiu, bet lėtai kyla Japonijos jenos atžvilgiu. Indeksas „ICE US Dollar“, kuriuo vertinami JAV dolerio kurso pokyčiai šešių pagrindinių pasaulio valiutų atžvilgiu, nuo sesijos pradžios sumenko 0,29 procento. O indeksas „WSJ Dollar“, kuriuo vertinama JAV valiutos kurso dinamika šešiolikos pagrindinių pasaulio valiutų atžvilgiu, smuktelėjo 0,25 procento.

Prezidentui Gitanui Nausėdai ketinant siūlyti Seimui neapmokestinti reinvestuoto pelno, ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė sako, kad tos sprendimas duotų didelės naudos visai ekonomikai.  „Jau pirmaisiais metais ekonomikos augimas dėl taikomo modelio padidėtų apie 0,1 procentinio punkto, o išplėtus jo taikymą visam smulkiajam ir vidutiniam verslui –  beveik 0,5 punkto. Jeigu Finansų ministerija prognozuoja, kad 2024 metais Lietuvos ekonomikos augimas sieks 3,5 proc.

Vyriausybės grumiasi ieškodamos sprendimų dėl kylančių kainų, o vietiniai sunkiai įperka kasdienius produktus, rašo politico.eu. Vidurio ir Rytų Europos vyriausybės stengiasi sutramdyti rinkėjų pyktį dėl smarkiai išaugusių maisto kainų, o kai kurie politikai pasisako už priemones, kurias kritikai lygina su komunistinio laikotarpio politika.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šalies sporto šakų federacijoms ir neįgaliųjų sporto organizacijoms paskirstė 10 mln. eurų aukšto meistriškumo sporto programoms finansuoti. Lėšas šiemet jau gaus anksčiau 7,4 mln. eurų šįmet skirti 36-ioms strateginių sporto šakų ir į olimpinių žaidynių programą įtraukų sporto šakų federacijoms. Kaip ir praėjusiais metais, daugiausia lėšų skirta Lietuvos plaukimo federacijai – 927 tūkst. eurų. 779 tūkst. eurų skirti lengvosios atletikos, 719 tūkst.

Statistikams paskelbus, kad išankstinė metinė infliacija sausį buvo 12,2  proc. – didžiausia nuo 2008 metų, ekonomistai sako, kad toks rodiklis atitinka prognozes. Pasak jų, vartotojų kainos augs iki pavasario, o vėliau turėtų prasidėti mažėjimo tendencija.

Buvęs lobių ieškotojas su metalo detektoriumi rado retą auksinę monetą ir šią savaitę aukcione ją pardavė už 774 500 eurų. Michaelis Leigh–Mallory metalo detektoriumi lobių ieškoti nustojo prieš dešimtmetį, kai sukūrė šeimą, tačiau prie savo hobio grįžo tada, kai jo vaikai pradėjo prašyti bet vieną kartą pabandyti. Paaiškėjo, kad tas kartas pakeitė visų gyvenimus. 52 metų amžiaus ekologu dirbęs vyras atrado šį tą neįprasto ir labai vertingo – Anglijos seniausią auksinę monetą iš XIII amžiaus.

Praėjusį penktadienį Lietuvą sudrebino žinia, jog sostinėje pirktas „Eurojackpot“ bilietas laimėjo didžiausią sumą per visą loterijos Baltijos šalyse istoriją – daugiau nei 24 milijonus eurų. Netrukus prasidėjusios intensyvios laimėtojo paieškos atomazgą pasiekė vos per kelias dienas.

Pramonės produkcijos gamyba ir pardavimai Lietuvoje pernai, palyginti su 2020 metais, išaugo 20 proc. iki 28,4 mlrd. eurų (palyginamosiomis kainomis). Nepašalinus darbo dienų skaičiaus įtakos, metinis pramonės augimas siekė 19,4 procento. Vien gruodžio mėnesį, palyginti su lapkričiu, pramonės gamyba ir pardavimai didėjo 6,2 proc. iki 2,9 mlrd. eurų (4,3 proc.), pranešė Statistikos departamentas. Kasybos ir karjerų bei apdirbamoji gamyba per metus augo 20,8 proc.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse sausį brango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Sausį, palyginti su gruodžiu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis brango 3,8 proc. (2,14 euro), o palyginti su pernai sausiu – 6 proc. (3,28 euro) brangesnis.

Lietuva pateikė paraišką Europos Komisijai skirti dar 686,7 mln. eurų europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projektui.   Lietuva kartu su Latvija, Estija ir bendra Baltijos šalių įmone „RB Rail“ prašo iš 2021–2027 metų Europos infrastruktūros tinklų priemonės  (Connecting Europe Facility, CEF) skirti beveik 1,5 mlrd. eurų, praneša Susisiekimo ministerija. Sprendimo laukiama šių metų pirmąjį pusmetį.

Užburtas ratas – naujos sąskaitos už šildymą ir elektrą kerta ne tik gyventojams, skandina ir verslą. Verslų negelbės  net didinamos paslaugų kainos, o valdžia padės tik kai kuriems verslams. Daugiau aktualiausių Lietuvos ir pasaulio naujienų – TV3 Žiniose arba transliacijoje.