pinigai

Dėl brangstančios elektros jos vartojimą smarkiai sumažino 16 proc. Lietuvos gyventojų, o  mažiau taupo 48 proc., rodo bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Kol kas elektros vartojimo įpročių nepakeitė, bet planuoja pradėti ją taupyti 19 proc. respondentų, o dar 16 proc.

Latvijos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu, pakilo 4,1 proc., pranešė nacionalinė statistikos žinyba. Vidaus rinkoje realizuojamos produkcijos kainos didėjo vidutiniškai 8,6 proc., tuo tarpu eksportuojamos – mažėjo 0,5 proc., iš jų į euro zonos valstybes – kilo 0,7 proc., į kitas šalis – menko 1,6 procento.

Pramonės produkcijos gamintojų kainos per metus smarkiai ūgtelėjo visose trijose Baltijos valstybėse, o labiausiai – Latvijoje. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, praėjusį mėnesį, palyginti pernai rugpjūčiu, Lietuvos pramonės gamintojai savo produkciją pabrangino 28,4 proc., Latvijos – 35 proc., Estijos – 28,3 procento. Per mėnesį (rugpjūtį, palyginti su liepa) Lietuvos pramonės produkcijos gamintojų kainos sumenko 0,2 proc., o Latvijos ir Estijos – paaugo atitinkamai 4,1 proc.

Vyriausybė trečiadienį ketina svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerijų siūlymus nuo kitų metų 15 proc. didinti minimalią mėnesio algą (MMA) ir beveik 16 proc. – neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).  BNS šaltiniai Vyriausybėje patvirtino, kad siūloma MMA padidinti 110 eurų iki 840 eurų (iki mokesčių), o NPD – 85 eurais iki 625 eurų.

Vokietijos pramonės produkcijos kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su pernai rugpjūčiu, pakilo 45,8 proc., pranešė Federalinė statistikos tarnyba („Destatis“). Tai – didžiausias šio kainų indekso metinis prieaugis nuo jo skaičiavimo pradžios 1949-aisiais, o jo augimo rekordai beveik kas mėnesį buvo gerinami nuo pernai gruodžio, pažymi „Trading Economics“. Tuo tarpu analitikai pranašavo augimo sulėtėjimą vidutiniškai iki 37,1 proc. nuo liepą užfiksuotų 37,2 procento.

Kanadoje rugpjūčio mėnesį kritusios benzino kainos padėjo atvėsinti metų infliaciją iki 7 proc. rodiklio, kurio nesitikėjo net analitikai, tačiau bakalėjos kainos ir toliau augo, antradienį pranešė nacionalinė statistikos agentūra.  Naujausi duomenys pažymėjo antrąjį iš eilės kainų augimo sulėtėjimo mėnesį po 8,1 proc. piko birželį. Analitikai prognozavo, kad infliacija sumažės tik labai nedaug.

Vyriausybei ketinant priimti sprendimą dėl minimalios mėnesio algos (MMA) kėlimo nuo kitų metų 110 eurų iki 840 eurų, o neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) – 85 eurais iki 625 eurų, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas sako, jog dėl gresiančios recesijos MMA reikėtų didinti mažiau – iki 800 eurų, o NPD – daugiau – iki 740 eurų. Pasak Vidmanto Janulevičiaus, pagerėjus ekonomikai MMA kitąmet būtų galima didinti taip, kaip siūlė Lietuvos bankas – iki 888 eurų.

Pertvarkęs ir konsolidavęs grupės įmones „Revolut“ bankas tapo trečiuoju pagal turtą banku Lietuvoje – jo rinkos dalis padidėjo iki 16,4 proc. Banko turtas birželio pabaigoje buvo vertinamas 8,2 mlrd. eurų. Didžiausias pagal valdomą turtą antrąjį ketvirtį liko „Swedbank“ – jis užėmė 31,2 proc. rinkos (15,6 mlrd. eurų), antrasis – SEB bankas – 22,7 proc. (11,4 mlrd. eurų). Kartu šie bankai užėmė 53,9 proc. rinkos. Ketvirtoje vietoje liko Šiaulių bankas su 7,8 proc. rinkos (3,9 mlrd.

Brangi elektra ir dar brangesnės dujos varo į neviltį ne vieną žmogų. Bet dar neramiau, pasak specialistų, jaučiasi valstybė, kuri pasigamina tik trečdalį jai reikalingos elektros energijos, o dujų kaina prasidėjus karui šoktelėjo į nematytas aukštumas. Ilgą laiką, pasak specialistų, mes rūpinamės, kaip savarankiškai atsigabenti dujų, apsaugojome naftos sektorių, bet elektrą tarsi pamiršome. Buvo tikima, kad jos visada bus ir ji bus pigi. Bet laikai pasikeitė.

Energetikos, kuro, maisto ir kitų produktų kainos – tarsi reaktyvinis lėktuvas. Taip sparčiai pastaruoju metu kyla į viršų, kad tik spėk viską sekti. Gyvename išties neramiais laikais, tad žmonėms tenka vis dažniau peržiūrėti savo išlaidas bei pagrįstai kelti klausimą – o kas bus toliau? Taip, didesnių išlaidų dėl geopolitinės situacijos išvengti gal ir nepavyks, tačiau kaip stipriai augančios kainos atsilieps Jūsų asmeniniams finansams labai priklauso ir nuo Jūsų.

Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato pareigūnai, turėdami informacijos apie galbūt disponuojamas ir remontuojamas EPAL prekės ženklo klastotes – euro paletes, pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimo.

Lietuvos banko 100 metų sukakčiai rugsėjo pabaigoje bus išleista moneta. Išleidžiamos trijų nominalų monetos – 50 eurų aukso, 20 eurų sidabro ir 1,50 euro vario ir nikelio lydinio. Aukso moneta bus išleista 3 tūkst., sidabro –  2,75 tūkst., vario ir nikelio lydinio – 30 tūkst. vnt. tiražu, pranešė Lietuvos bankas. Naujųjų kolekcinių monetų dailininkas – Giedrius Paulauskis. Monetos nukaldintos Lietuvos monetų kalykloje.

Lietuvoje pernai suteikta 201 mln. eurų paramos – 8,1 proc. daugiau nei 2020 metais, remdamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir Muitinės departamento duomenimis, pranešė Lietuvos statistikos departamentas. Vien šalies įmonės ir organizacijos suteikė 54,6 proc., užsienio šalių – 24 proc., anoniminiai teikėjai ir gyventojai – 21,4 proc. visos paramos. Didžiausia paramos dalis (72 proc.) buvo suteikta pinigais – 13,9 proc. daugiau nei 2020-aisiais, materialinėmis vertybėmis – 27,2 proc.

Už buvusios gydyklos pastatus Vilniuje, Antakalnyje, aukcione pasiūlyta 5,62 mln. eurų – 8,1 proc. daugiau nei pradinė kaina. Anot pirmąjį aukcioną rengusio Turto banko, jame dalyvavo trys dalyviai, objektu domėjosi didžiausi šalies nekilnojamojo turto projektų vystytojai ir investuotojai, planuojantys šioje vietoje statyti būstus.  „Dideli išskirtiniai objektai Vilniuje, turintys daug potencialo, vystytojams visada yra įdomūs.

Ivano Paleičiko šeimos kontroliuojama bendrovės „Viada LT“, valdančios degalinių tinklą, grynasis pelnas pirmąjį šių metų pusmetį siekė 11,5 mln. eurų – 2,9 karto daugiau nei pernai tuo pačiu metu.  Bendrovės konsoliduoti pardavimai pirmąjį šių metų pusmetį siekė 586,3 mln. eurų – 50,8 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Viada LT“. Anot pranešimo, pardavimų augimui didelės įtakos turėjo naftos produktų ir energetinių išteklių kainų augimas.

Penkiuose šalies miestuose prasideda Finansų ministerijos organizuojamų renginių ciklas, pristatantis naujojo 2021–2027 m. laikotarpio Europos Sąjungos (ES) investicijas. Pirmasis renginys, kviečiantis tapti net 7,5 mlrd. eurų ES investicijų Lietuvoje dalininkais ir kurti pažangią Lietuvą, įvyks jau šį trečiadienį, Utenoje, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Butai Latvijos sostinėje sovietmečiu statytuose daugiabučiuose praėjusį mėnesį atpigo  vidutiniškai 0,6 proc., o nuo šių metų pradžios – pabrango 7 proc., skelbia rinkos tarpininkė „Arco Real Estate“. Bendrovės skaičiavimais, vidutinė jų kaina praėjusį mėnesį buvo 967 eurai už kvadratinį metrą. Anot „Arco Real Estate“, butų kainos rugpjūtį butų mažėjo visuose pagrindiniuose Latvijos sostinės „miegamuosiuose“ rajonuose.

Seimas svarstys siūlymą leisti mokėjimų ir elektroninių pinigų įstaigoms tvarkyti specialius asmens duomenis. Taip siekiama Lietuvos banko licenciją turinčioms įstaigoms leisti atidaryti klientų lėšų apsaugos sąskaitas Lietuvoje. Finansų ministrė Gintarė Skaistė antradienį Seimui pristatė tai numatančias Mokėjimo įstatymo pataisas.

Viena didžiausių šalies pieno perdirbimo bendrovių „Žemaitijos pienas“ praėjusią savaitę supirko 222 tūkst. arba 0,53 proc. savų akcijų.  Bendrovė už akcijas sumokėjo 388,5 tūkst. eurų arba 1,75 euro už vieną akciją, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Žemaitijos pienas“. Akcijų supirkimo metu galėjo būti supirkta iki 570 tūkst. akcijų. „Žemaitijos pieno“ akcijos kotiruojamos biržos Papildomajame prekybos sąraše.

Finansų ministerijai 2023 metais prognozuojant bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą 1,4 proc., jos parengti du rizikos scenarijai, jei padėtis prastėtų, numato, jog šalies ūkis kitąmet galėtų trauktis 0,6-2,8 procento. Pagal pirmąjį scenarijų, remiantis Tarptautinio valiutos fondo prielaida, kad Europos Sąjungos BVP pokytis bus artimas nuliui, prognozuojama, kad Lietuvos BVP susitrauks 0,6 proc.

Vyriausybei, darbdaviams ir darbuotojams atstovaujanti Trišalė taryba antradienį tęs diskusijas dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo kitų metų sausio. Profsąjungos ir darbdaviai savo pozicijos kol kas nekeičia: darbuotojų atstovai teigia, jog MMA turi augti mažiausiai 19 proc. iki 871 euro, tuo metu pramonininkai  sutiktų ją didinti 70 eurų iki 800 eurų, kaip siūlo ekonomikos ir inovacijų ministrė.

Vyriausybei per daugiau nei vienerius metus planuojant įvairiems privataus ir viešojo sektoriaus projektams verslo, inovacijų, skaitmenizavimo bei žaliosios ekonomikos skatinimo srityse skirti beveik 1 mlrd. eurų paramos, verslo atstovai tikisi, kas lėšos bus paskirstytos greitai.  Tuo metu pramonininkai sako, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos planą reikia koreguoti, daugiau lėšų skiriant energetiniam efektyvumui didinti, žaliosios energijos gamybai ir gamybos skaitmeninimui.

Šeima per naktį tapo multimilijardieriais, kai bankas per klaidą į tėčio sąskaitą pervedė 45 milijardus eurų – jis akimirksniu tapo 25-uoju turtingiausiu žmogumi pasaulyje. Darren‘as James‘as apie didžiulę pinigų sumą savo banko sąskaitoje sužinojo iš žmonos, kuri paskambino ir vos rinko žodžius.

Prancūzijos centrinio banko vadovas penktadienį pareiškė, kad Europa kitąmet gali susidurti su „ribota recesija“, įmonėms ir namų ūkiams rengiantis augančios infliacijos poveikiui, kurią paskatino karas Ukrainoje. Prancūzijos banko vadovas Francois Villeroy de Galhau paskelbė įspėjimą praėjus dviem dienoms po to, kai Prancūzijos statistikos tarnyba sumažino savo ekonomikos prognozes, o paskutinius tris šių metų mėnesius prognozuojamas nulinis augimas.

Kylant infliacijai Lenkijos bankas vėl didina bazines palūkanas – šįkart 0,25 procentinio punkto iki 6,75 proc. metinių palūkanų. Tai – vienuoliktas iš eilės bazinių palūkanų normos Lenkijoje didinimas, o prieš tai jos buvo kilstelėtos prieš du mėnesius – puse punkto, primena Lenkijos radijas. Lenkijos nacionalinio banko prezidentas Adamas Glapinskis pareiškė, kad šiuo metu recesijos šalyje pavojaus nėra. Jis pabrėžė, kad Lenkijoje fiksuojamas ekonomikos augimas, nors jo sparta ir mažėja.

Elektroninių pinigų įstaigai „Paysera LT“ Lietuvos bankas skyrė 100 tūkst. eurų baudą už tai, kad ji nevisiškai ištaisė 2020 metais nustatytus pinigų plovimo prevencijos pažeidimus. Lietuvos bankas įpareigojo bendrovę iki šių metų pabaigos pašalinti pažeidimus.

Pirmadienį dėl pabrangusių energetikos išteklių gamybą sustabdžiusi „Grigeo“ grupės kartono gamybos įmonė „Grigeo Klaipėda“ vėl ketina ją atnaujinti kitą penktadienį, BNS patvirtino įmonės vadovas. „Planas dabar yra toks: dvi savaitės, rugsėjo 16 dieną fabriką leidžiame, nes turime gaminti produkciją“, – BNS sakė įmonės generalinis direktorius Tomas Eikinas.  Pasak jo, pastarųjų mėnesių įmonės sąskaitos už elektrą, palyginti su tuo pačiu laiku prieš metus, padidėjo apie 12 kartų.

Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), rugpjūčio mėnesį buvo 14,6 procento. Statistikos departamento duomenimis, pagal SVKI apskaičiuota vidutinė metinė infliacija buvo 0,2 punkto mažesnė, nei apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI). Suderinta metinė – rugpjūtį, palyginti su 2021 metų rugpjūčiu – infliacija siekė 21,1 proc., pagal VKI – 22,4 procento.

Sparčiai auganti infliacija tarsi savaime diktuoja sprendimą padidėjusius vaiko pinigus skirti vartojimo reikmėms. Vis dėlto, jei šeimos pajamų pakanka būtinosioms išlaidoms, daugiau nei 80 eurų sudarančią sumą ar bent jos dalį verta nukreipti į investicines priemones. Apdairiai įdarbinta valstybės išmoka gali užtikrinti vaikui finansiškai geriau aprūpintą ateitį ar padėti išvengti galvosūkio, už kokias lėšas išleisti vaiką studijuoti.

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį atidarė atstovybę Katare, kurio reikšmė nepaliaujamai auga ieškant susiklosčiusios tarptautinės energetikos krizės sprendimų. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis kiek vėliau trečiadienį Dohoje turėtų susitikti su Kataro emyru šeichu Tamimu bin Hamadu al Thani ir kitais aukščiausiais pareigūnais. Ch. Michelis atvyko iš Alžyro, kur taip pat aptarė gamtinių dujų tiekimo klausimus.

Lietuvos paukštininkystės verslui nykstant Žemės ūkio ministerija nesiūlo jokių būdų, kaip amortizuoti augančias energijos kainas, neremia šio verslo finansiškai, teigia sektoriaus atstovai.

Apie 14 tūkst. pieno gamintojų bus išmokėta 2022 metų pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama už pieną, iš viso – 12,3 mln. eurų. Paramos dydis sieks 15,5 euro už parduoto pieno toną, trečiadienį pranešė Žemės ūkio ministerija.  Pagrindiniai reikalavimai atsietajai nacionalinei paramai liko tokie patys, kaip ir pernai. Parama mokama tiems gamintojams, kurie 2006–2007 kvotos metais pardavė pieną ir 2007 metų kovo pabaigoje turėjo nustatytą pieno gamybos kvotą.

Lietuvoje tęsiantis diskusijoms dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo, maždaug pusė iš 12-kos BNS apklaustų ekonomistų mano, kad MMA nuo sausio turėtų augti maždaug dešimtadaliu arba daugiau, atsižvelgiant į infliaciją. Tačiau beveik pusė jų sako, kad minimali alga turėtų būti didinama mažesniu tempu ir du kartus per metus arba jos didinimas apskritai atidedamas.

Portugalija pirmadienį pristatė 2,4 mlrd. eurų (2,4 mlrd. JAV dolerių) dydžio paketą, skirtą padėti namų ūkiams sparčiai augančių kainų akivaizdoje, o tarp pakete numatytų priemonių yra ir planai sumažinti energijos mokesčius. Vyriausybė pranešė siūlysianti vienkartinę 125 eurų išmoką, plius 50 eurų išmoką už kiekvieną vaiką kiekvienam asmeniui, uždirbančiam iki 2,7 tūkst. eurų (su mokesčiais) per mėnesį.  Pensininkai gaus vienkartines išmokas, lygias pusei jų mėnesinės pensijos.

Dėl Rusijos agresijos Ukrainoje augant energetinių išteklių kainoms pasaulyje, auga šildymo kaina ir Lietuvoje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad sunkiau besiverčiantys ir net vidutines pajamas uždirbantys šalies gyventojai gali pasinaudoti būsto šildymo išlaidų kompensacijomis nepriklausomai nuo to, kokiu kuru jų būstas šildomas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vartotojų tyrimų įmonė „Which?” nustatė, kad vartotojai gali sutaupyti šimtus eurų, peržiūrėdami, kaip jie naudoja savo buitinius prietaisus. „Which?” pasidalino keletu patarimų, kaip galite gauti mažesnes energijos sąskaitas, rašo mirror.co.uk. Skalbimo mašinos išlaidų mažinimas „Which?” sakė, kad vartotojai, vengdami kelis kartus skalbti po nedidelį skalbinių kiekį, gali sumažinti išlaidas.

Bendrosios pašto rinkos pajamos antrąjį ketvirtį siekė 61,9 mln. eurų – 7,8 proc. daugiau nei pirmąjį ketvirtį ir 4,9 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Daugiausia pajamų – 48,4 mln. eurų – gauta už pašto siuntinių siuntimą, jos sudarė 78,3 proc. visų bendrųjų pašto sektoriaus pajamų, pranešė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Antrąjį ketvirtį iš viso išsiųsta 20,9 mln. pašto siuntų – 1,6 proc. daugiau nei prieš ketvirtį, bet 9,3 proc. mažiau nei prieš metus.

Vyriausybei svarstant aukštų elektros ir dujų kainų amortizavimo priemones, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas teigia, kad priemonių pakete bus numatytas šildymo kainų kompensavimas ir maksimalios elektros bei dujų kainos fiksavimas.  Pasak jo, taip pat planuojama numatyti ir paramos verslui priemones, kurios šiuo metu derinamos.  „Tai bus vienas didžiausių pagalbos paketų visoje Europos Sąjungoje. Jis susidės iš keturių pagrindinių dalių.

Anglė Laura Hoyle nuo 2021 m. kovo gaus 10 000 svarų sterlingų (apie 11 585,25 eur.) per mėnesį 30 metų į priekį, bet prieš porą mėnesių ji išsiskyrė su Kirku Stevensu ir dabar jis bijo prarasti savo mylimus kokerspanielių veislės šunis. Vyras, kurį paliko jo mergina, kai ji laimėjo loteriją „Set For Life”, baiminasi, kad ji pasiims  šunis.

Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA), valdanti Pagalbos verslui fondą paskolins 0,5 mln. eurų lazerinio mikroapdirbimo sprendimų įmonei „Altechna R&D“, valdančiai prekės ženklą „Workshop of Photonics“. Pasak „Altechna R&D“ vadovo Gintauto Šlekio, paskola leis įmonei tęsti pandemijos metu pristabdytas investicijas.

Vokietijos vyriausybė sekmadienį pristatė daugiamilijardinės eurų vertės planą, skirtą padėti namų ūkiams susidoroti su sparčiai augančia infliacija, pabrėždama, kad juo taip pat siekiama užkirsti galimybes energetikos bendrovėms žertis nepagrįstą pelną. „Kai kurios energetikos bendrovės, kurios veikiausiai nenaudoja gamtinių dujų elektrai gaminti, gali paprasčiausiai pasinaudoti tuo, kad didelė dujų kaina lemia aukštą elektros kainą, ir todėl jos gali uždirbti nepagrįstai daug.

29-erių Aleksas jau daugelį metų yra „vyras už pinigus“ ir papasakojo apie keistus klientų prašymus. Sidnėjuje gyvenantis vyras neslėpė, kad sulaukia užsakymų ir iš vyrų, ir iš moterų. Pasak jo, jis gali uždirbti kiek daugiau nei 9 tūkst. eur. už klientą. „Vyras palydovas“ atviravo apie keistus prašymus, kurių sulaukia – nuo ​​vyrų iki „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“ vaidmenų. „Daily Mail Australia“ jis sakė: „Sulaukiu moterų iš visų socialinių sluoksnių.

Vidutinio darbo užmokesčio atotrūkis tarp šalies regionų antrąjį ketvirtį siekė 356,8 euro ir per ketvirtį sumažėjo 5,1 euro, skelbia Statistikos departamentas. Vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius antrąjį ketvirtį Sostinės regione buvo 1978,4 euro ir per ketvirtį padidėjo 2,5 proc. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione jis buvo 1621,6 euro – 3,4 proc. didesnis.

Lenkija balandžio-birželio mėnesiais sukūrė palyginamosiomis kainomis 5,5 proc. didesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi patikslintais negalutiniais duomenimis. Ekonomikos metinis augimas sulėtėjo nuo 8,5 proc. pirmąjį 2022-ųjų ketvirtį. „Naujausi ekonomikos augimo duomenys geresni už rugpjūčio viduryje skelbtus – jie rodė augimą antrąjį ketvirtį 5,3 procento.

Indijos ekonomikos, trečios pagal dydį Azijoje, metinis augimas antrąjį šių metų ketvirtį pagreitėjo iki 13,5 proc. nuo 4,1 proc. pirmąjį ketvirtį, skelbia oficialioji statistika. Ekonominis šuolis balandžio-birželio mėnesiais susijęs su menka palyginimo baze, nes prieš metus COVID-19 pandemija buvo praktiškai sustabdžiusi šios valstybės ekonomiką, o nauji užsikrėtimų protrūkiai nulėmė gana kuklų augimą šiemet sausį-kovą.

Šiais mokslo metais Energetikos ministerija skiria  20 stipendijų studentams,  kurie renkasi energetikos studijas. 300 eurų stipendija bus skatinami studentai, kurie 6 aukštosiose mokyklose rinksis energetikos sektoriaus specialybes, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Energetikos sektorius šiandien yra vienas imliausių inovacijoms ir naujoms technologijoms.

Visi manome, kad banko sąskaitoje laikomi mūsų pinigai yra mūsų nuosavybė. Tačiau kartais norėdami jais pasinaudoti, klientai gali tuo gerokai suabejoti. Pasirodo, bankas kone kelias savaites gali neleisti naudotis nemenka suma pinigų, kurią perveda sutuoktinis.  Bankai jau seniai giriasi, kad Lietuvoje veikia momentiniai mokėjimai. Esą pinigus šalies viduje galima pervesti iš karto, visą parą, be jokių išeiginių. Tačiau, panašu, kad tai nėra visiška tiesa.

Latvijos ekonomika pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, palyginamosiomis kainomis ūgtelėjo 4,7 procento. Antrojo metų ketvirčio bendrasis vidaus produktas (BVP) – palyginamosiomis kainomis, neįvertinus kalendorinio faktoriaus ir sezoniškumo, 3 proc. solidesnis nei prieš metus, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi patikslintais negalutiniais duomenimis.

Centrinės valdžios perviršis per septynis šių metų mėnesius siekė 840,8 mln. eurų ir sudarė 1,32 proc. prognozuojamo bendrojo vidaus produkto (BVP). Prieš metus, kai dalį laikotarpio buvo taikomi karantino ribojimai, jis buvo deficitinis ir siekė 613,7 mln. eurų.  Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, centrinės valdžios pajamos sausį–liepą buvo 11,093 mlrd. eurų, išlaidos – 10,129 mlrd. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu pasikeitimas buvo teigiamas ir siekė 123 mln. eurų.