Pasak jo, taip pat planuojama numatyti ir paramos verslui priemones, kurios šiuo metu derinamos.
„Tai bus vienas didžiausių pagalbos paketų visoje Europos Sąjungoje. Jis susidės iš keturių pagrindinių dalių. Pirmoji – pajamų didinimas, antroji – energetikos kainų fiksavimas ir kompensavimas, trečioji – pagalba verslui ir ketvirtoji – investavimas į ateitį“, – LRT radijui antradienį sakė M. Majauskas.
Pasak jo, pajamų didinimas bus nukreiptas į labiausiai pažeidžiamus – minimalios mėnesio algos didinimas sieks nuo 15 iki 19 proc., pensijos augs apie 10 proc., taip pat augs neapmokestinamųjų pajamų dydis, bazinių, socialinių išmokų ir bazinis dydis.
„Antra paketo dalis – energetikos kainų fiksavimas ir kompensavimas. Apie 1 mlrd. eurų, laibai reikšminga suma ir susideda iš dviejų dalių, tai pagalba nepasiturintiems, kompensacijos šildymo ir antra dalis – fiksavimas maksimalios kainos“, – teigė M. Majauskas.
„Pagalba verslui susideda iš paskolų ir galimų subsidijų. Šiuo metu vyksta dialogas su Europos Komisija ir Lietuvos verslo asociacijomis, kokios tikslai tos priemonės gali būti“, – kalbėjo jis.
Pasak M. Majausko, taip pat bus numatytas investavimas į ateitį, pažangiausias energetikos technologijas, atsinaujinančius energetikos šaltinius, į žaliosios renovacijos gamybos pajėgumus.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius teigė, kad visuomenei turėtų būti skiriamos laikinos vienkartinės išmokos.
„Pagalba visuomenei turėtų būti su tiesioginėmis išmokomis, nes tai vienkartinės išmokos, egzistuoja, kol yra energetikos krizė, kad nepriimtume įstatymų, kurie sukeltų ilgalaikius įsipareigojimus, dėl ko pasibaigus energetikos krizei mums reikėtų ieškoti papildomų pajamų didinant mokesčius“, – LRT radijui sakė A. Butkevičius.
Jis taip pat kalbėjo, kad parama verslui reikalinga, siekiant išlaikyti konkurencingumą.
„Energetinių išteklių kainos didėja visoje Europoje ir jei jokios paramos verslui nebus skiriama, tada konkurenciniu požiūriu atsidursime ES valstybių gale ir nebūsime konkurencingi“, – teigė M. Majauskas.
Anot jo, verslui pagalba galėtų būti įvairi – jei bus nustatytos kainų lubos, tuomet aukštesnės kainos dotacija galėtų būti skiriama energijos tiekimo įmonei. Jis taip pat teigė, kad Prancūzijoje ir Vokietijoje skiriamos subsidijos, garantijos ar lengvatinės paskolos įmonėms, kurios gamybinėje veikloje sunaudoja daugiau nei 10 proc. energetinių išteklių.
Pasak A. Butkevičiaus, energetikos paketas galėtų būti priimtas jau spalio mėnesį. M. Majauskas taip pat teigė, kad Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijus turėtų būti pristatytas ateinantį pirmadienį ir per kelias artimiausias savaites, anksčiau nei įprastai bus matomas biudžeto projektas bei energetikos paketas.
„Tikėtina, rugsėjį pamatysime ateinančių metų biudžetą ir priemones, kurios gali būti priimtos dar ir šiais metais“, – sakė M. Majauskas.
