pieno sektorius

Žaliavinio pieno ir pieno produktų kainų dugnas pasiektas – blogiausi laikai lieka už nugaros. Taip ūkininkus ramina ne tik Lietuvos, bet ir didžiausių pasaulio pieno perdirbimo įmonių atstovai. Pieno produktų kaina gegužę Europos Sąjungoje (ES) buvo žemiausia per pastaruosius septynerius metus. Dabar ji jau kyla. Vidutinė sviesto kaina Vokietijoje per tris vasaros mėnesius padidėjo labai smarkiai ir rugpjūtį buvo net didesnė negu tuo pat metu pernai ar užpernai.

Kinija jau netrukus žada patvirtinti 19-kos Lietuvos pieno perdirbimo įmonių, galinčių eksportuoti į ją produktus, sąrašą, sako Lietuvos ambasadorė Kinijoje. Pieno perdirbėjai teigia laukiantys paskutinių leidimų, o pasak premjero, pirmasis krovinys turėtų pajudėti jau šios savaitės pabaigoje ar kitos pradžioje. „Kinija turi paskelbti sąrašą įmonių, kurios registruotos Kinijoje ir gali vežti produktus į Kiniją.

Estijos pieno sektoriaus įmonės Lietuvos pienininkus laiko vis didesniais konkurentais, kadangi Lietuvos pieno sektorius auga sparčiausiai tarp Baltijos šalių ir yra vis labiau orientuotas į eksportą, rašo estų laikraštis „Postimees“. „Lietuvos įmonės yra didelės yra jos plečiasi“, – sakė didžiausios Estijos pieno perdirbimo įmonės „Valio Eesti“ vadovas Maido Solovjovas (Maidas Solovjovas). Jo teigimu, Lietuvos pieno sektoriaus įmonės auga sparčiau už latviškas ir estiškas, ir Lietuvoje pagamina...

Premjeras Algirdas Butkevičius su pieno perdirbėjais antradienį ketina aptarti sudėtingą padėtį pieno sektoriuje ir ieškoti bendrų būdų, kaip ją pagerinti. Žemės ūkio ministrė tikisi su perdirbėjais susitarti, kad pieno supirkimo kainos toliau nemažėtų. Premjero atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė teigė, jog premjeras su pieno perdirbėjais ketina tartis dėl pieno kainų stabilizavimo.

Žemės ūkio ministrė sako, jog viena sunkios padėties pieno sektoriuje priežasčių yra ir tai, jog perdirbimo įmones Lietuvoje valdo kelios šeimos, o ne patys pieno gamintojai. Virginija Baltraitienė mano, jog ūkininkai turėtų kooperuotis, nes kitaip perdirbėjai ir toliau šantažuos valdžią. „Yra labai blogai, kad valdo (pieno perdirbimo įmones - BNS) kelios šeimos.

Žemės ūkio ministerija neatsisako minties reguliuoti kainas pieno gamybos, perdirbimo, prekybos ir mokesčių grandinėje. Žemės ūkio viceministras Saulius Cironka sako, kad bus siekiama suvaldyti kainų žirkles, tačiau perdirbėjai ir toliau tam prieštarauja.

  Ypatingos skubos tvarka praėjusį ketvirtadienį Seimo priimtos minimalią pieno supirkimo kainą įteisinusios pataisos turi grįžti į plenarinių posėdžių salę ir už jas turi būti balsuojama iš naujo, trečiadienį nutarė Seimo etikos ir procedūrų komisija.   Etikos sargai nustatė, kad balsuojant dėl pataisų buvo pažeista procedūra - prieš galutinį balsavimą nepadaryta trijų valandų pertrauka, kurios reikalauja Seimo statutas.

Seimas ketvirtadienį apsisprendė svarstyti įstatymo projektą, draudžiantį nesąžiningus veiksmus visoje pieno ir pieno gaminių tiekimo grandinėje: pieno gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų santykiuose. Tikimasi, kad jis sutramdys pieno perdirbėjus, drastiškai sumažinusius iš ūkių superkamo pieno kainas iki žemiausių ES. Įstatymo projekte numatyta, kad pieno perdirbėjai turės supirkti visą pieno kiekį iš gamintojo, suplanuotą sutartyje.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė kartu su Latvijos, Estijos ir Suomijos ministrais Briuselyje susitinka su Bendrijos žemės ūkio komisaru dėl pagalbos pieno sektoriui. V. Baltraitienė sako, kad dėl užsidariusios Rusijos rinkos pieno supirkimo kainos labiausiai nusmuko Lietuvoje, todėl siekiama, kad būtų kompensuota dalis nuostolių. Dėl Rusijos embargo Lietuvos pieno sektorius patyrė vienus didžiausių nuostolių Europos Sąjungoje.

 Žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna sako, kad, remiantis 2014 metais galiosiančiomis Pereinamosiomis nuostatomis, dėl kurių ES Tarybai pirmininkaujanti Lietuva spalio 28 d. pasiekė politinį susitarimą trišalėse derybose su Europos Parlamentu ir Europos Komisija, mūsų šalis ketina dar labiau paremti gyvulininkystę. „Numatyta, kad pagal Tarybos reglamento Nr. 73/2009 68 str. Lietuva 2014 m. gali skirti iki 6,5 proc. specialiosios paramos nuo tiesioginių išmokų finansinio voko.