petras klimas
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „petras klimas“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „petras klimas“.
Mirė Lietuvos nepriklausomybės akto signataro sūnus Klimas jaunesnysis
Po sunkios ligos mirė Petras Klimas jaunesnysis, diplomatas, Lietuvos nepriklausomybės akto signataro Petro Klimo sūnus, ilgametis aktyvus Prancūzijos lietuvių bendruomenės narys, trečiadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija. P. Klimas mirė gegužės 22 dieną. Lietuvos ambasados Prancūzijoje darbuotojai antradienį aplankė P. Klimo kapą Paryžiaus Pantin kapinėse ir pagerbė jo atminimą. P. Klimas gimė 1930 metų balandžio 15 dieną Paryžiuje.
Išvažiavo vilnų, parvažiavo nukirptas
Apie dabartinio Lietuvos Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus vizitą pas kaimynus lenkus taip pasakytų Šviesios atminties Amžinybėje pirmosios Lietuvos Respublikos diplomatijos šulai Petras Klimas, Jurgis Balrušaitis, Oskaras Milašius. Akibrokštui prilygstantis Lenkų rinkimų akcijos (LRA) pirmininko atviras pareiškimas, kad lietuviai turi integruotis į lenkų bendruomenę, o ne lenkai į Lietuvos, yra jau ne užuomina, o siekio kurpti lenkišką autonomiją nuostata.
Vasario 16-osios signatarai pagerbti Vilniaus Rasų kapinėse
Vasario 16-osios signatarų atminimą pagerbė aukščiausi šalies vadovai ir garbės sargybos kariai.
1918 m. Vasario 16-osios akto tekstą rengė Jonas Vileišis, Petras Klimas, Mykolas Biržiška, Steponas Kairys, o pasirašė 20 tarybos narių:
Saliamonas Banaitis, Jonas Basanavičius, Mykolas Biržiška, Kazimieras Bizauskas, Pranas Dovydaitis, Steponas Kairys, Petras Klimas, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Stanislovas Narutavičius, Alfonsas Petrulis, Antanas Smetona, Jonas Smilgevičius, Justinas S...
Į praeities garbę – per žmones
Vasario 16-ąją Lietuvos nepriklausomybės akto signataro vyskupo Justino Staugaičio giminaičiai susitiks Telšiuose prie signataro kapo.
Šiandien panevėžietis gydytojas, miesto Tarybos narys, Lietuvos nepriklausomybės akto signataro Justino Staugaičio giminės atžala Darius Staugaitis išvyksta į sostinę.
Kodėl Lietuvos prezidentas neprisiekia Perkūnui?
Arnoldas Aleksandravičius „Ūkininko patarėjuje“ pastebi, kad liepos 12-ją, kada Vilniuje vyko prezidentės Dalios Grybauskaitės inauguracija, Kauno arkikatedroje laikytos mišios už Šv. Brunoną, kurio nužudymas prieš tūkstantį metų davė progą pirmąkart paminėti Lietuvos vardą.
Autorius primena ir kitą mūsų istorijos epizodą, vykusį liepos vidury.
Vasario 16-oji – genijaus gimtadienis
Galima dar kartą konstatuoti ir pasidžiaugti, kad 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje, Pilies g. 26, gimė genijus. Šiandien švenčiame Valstybės atkūrimo dieną. Nepraeis nė mėnuo ir reiks švęsti dar vieną. Atėjus liepos 6-ajai minėsime ir švęsime patį valstybės gimimą.
Tokia jau esame respublika – švenčianti ne savojo monarcho nukirsdinimą ar nušalinimą, o jo karūnavimą.
Kaune atidaroma tarpukario diplomatijos paroda
Rugsėjo 5 d., 16 val., Kaune, Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, atidaroma paroda „Baltosios pirštinės: oficialioji ir neoficialioji diplomatija Kaune 1918–1940 m.“.
Iš visų pusių mums buvo įkalbama: „Jūs esate, be abejonės, teisūs šaunuoliai, jūsų revindikacijos – neginčytinos, mes puikiai suprantame jūsų tautines aspiracijas, kurios jus veikte veikia, bet ko jūs galite iš mūsų reikalauti? Jūs gerai numatote, kad mums reikalinga Lenkija tvirta ir galinga, kad būtų mums... įdomi.
Vasario 16-osios signatarai iš Sūduvos
Vasario 16-oji mums, lietuviams svarbiausia 20-ojo amžiaus data. Tai valstybės ir tautos atgimimo riba, 1918 metais pažymėta Nepriklausomybės akto dokumentu su 20-ties vyrų parašais. Tai riba iki kurios eita po Žalgirio mūšio per karus, marus, badmečius, tremtis, baudžiavas, svetimųjų prievartinius nutautinimus, sukilimus, kančių ir žiaurumų šimtmečius.
Vasario 16-osios Aktas pabrėžė valstybės tęstinumą
1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba pareiškė, kad „skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“. Deklaracijos žodžiuose slypi daug prasmių: joje išreikštas ir santykis su praeities paveldu, ir ateities perspektyva.