perlaidos

Emigravusių vaikų turintys pensininkai netenka dar vieno pajamų šaltinio. Smarkiai mažėja piniginių perlaidų iš užsienio. Jei dar prieš porą metų emigrantai į Lietuvą pervesdavo daugiau kaip milijardą eurų ir taip ženkliai prisidėdavo prie šalies ekonomikos augimo, dabar skaičiai sumažėjo daugiau kaip perpus. Tokias nedideles sumas Lietuvos bankas fiksavo tik 2005-aisiais.

Beveik perpus šiemet sumažėjusias emigrantų perlaidas iš užsienio į Lietuvą lėmė koronaviruso pandemija ir gyventojų judėjimo suvaržymai, teigia ekonomistai. Anot jų, tai yra globalus reiškinys, nes sumažėjo ir iš Lietuvos į užsienį siunčiamų pinigų sumos. „Įtakos turėjo pandemija, kai žiūrime į mėnesinę statistiką, tas labai aiškiai matosi – perlaidose lūžis įvyko kovo mėnesį. Iki tol perlaidos kokius penkerius metus buvo labai stabilios ir sudarydavo apie 90 mln.

Pinigų upės iš emigrantų pamažu senka. Nors pernai piniginės perlaidos iš užsienio į Lietuvą, negalutiniais duomenimis, vėl viršijo milijardą eurų, rekordinių sumų, kaip buvo anksčiau, ekonomistai nebefiksuoja. Ekspertai mano, kad tai lemia gerėjantis gyvenimas, esą Lietuvoje likusiems žmonėms nebereikia tiek pagalbos, kiek reikėjo per krizę.

Gyventojų perlaidos iš užsienio į Lietuvą 2017 metais siekė 1,109 mlrd. eurų, tuo tarpu Lietuvos gyventojų perlaidos į užsienį – 398 mln. eurų, skelbia Eurostatas. Iš visų į Lietuvą gautų perlaidų 460 mln. eurų sudarė perlaidos iš Europos Sąjungos (ES) valstybių, 649 mln. eurų – iš trečiųjų šalių, rodo ketvirtadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. 125 mln. eurų iš Lietuvos pervestų lėšų buvo pervestos į ES valstybes, 273 mln. eurų – į trečiąsias šalis.

Gyventojų perlaidos iš užsienio į Lietuvą 2016 metais siekė 1,092 mlrd. eurų, tuo tarpu Lietuvos gyventojų perlaidos į užsienį - 426 mln. eurų, skelbia Eurostatas. Iš visų į Lietuvą gautų perlaidų 500 mln. eurų sudarė perlaidos iš Europos Sąjungos (ES) valstybių, 591 mln. eurų – iš trečiųjų šalių, rodo pirmadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. 154 mln. eurų iš Lietuvos pervestų lėšų buvo pervestos į ES valstybes, 272 mln. eurų – į trečiąsias šalis.

Po Didžiosios Britanijos sprendimo palikti Europos Sąjungą svaro kursas pradėjo ristis žemyn. Situacija nesikeičia ir analitikai net teigia, kad įmanoma jog bus pasiektas paritetas – euro ir svaro santykis 1:1. Sumažėjęs pinigų srautas pasijaus ir Lietuvos vidaus vartojime, ir būsto rinkoje. Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresn.

Lietuvą palieka ne tik žmonės ieškodami geresnio darbo, bet ir studentai ieškodami geresnės studijų kokybės. Tą pastebėjo ir ekonomistas iškėlęs teoriją, kad ateityje išleisime daug daugiau Jungtinėje Karalystėje nei iš jos plauks perlaidų į Lietuvą. O bet kokios išlaidos ten, o ne Lietuvoje turi įtaką ir bendrai Lietuvos ekonomikai. „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pasitelkęs Eurostato statistiką įvertino, kad lietuviai Jungtinėje Karalystėje (JK) išleidžia 73 mln.

Gyventojų perlaidų į Lietuvą iš kitų šalių suma pastaruosius pora metų yra stabili ir keitėsi nedaug, bet tokių pervedimų yra mažiau nei prieš trejus metus, rodo naujausi Lietuvos banko statistiniai duomenys. Nors dėl planų pasitraukti iš Europos Sąjungos pernai smarkiai sumažėjo pervedimų iš Jungtinės Karalystės suma, perlaidų iš šios šalies ir JAV pernai gauta daugiausia, pranešime spaudai teigė Lietuvos banko Pinigų politikos skyriaus vyriausiasis ekonomistas Justinas Markauskas.

Artėjant Didžiosios Britanijos referendumo dienai šalies neapibrėžtumas nemažėja, o paskutinės apklausos rodo, kad rezultatas gali būti visiškai apylygis. Svaras sterlingas ritasi žemyn, paskui ir akcijų kursas biržose. Didžiosios Britanijos išėjimas iš Europos Sąjungos (ES) sudrebintų ne tik pačią ES kaip instituciją, bet ir Lietuvą. „The Observer“ ir „The Sunday Times“ apklausos rodo, kad šiuo metu rodo 51 proc. pasisako už išėjimą iš ES, 49 proc. nori likti. Keli procentai nuolat svyruoja.

Didžiajai Britanijai nutarus rengti referendumą dėl šalies narystės Europos Sąjungoje (ES), ėmė smukti svaro vertė. Toks valiutos kurso svyravimas kelia grėsmę ne tik investuojantiems Didžiojoje Britanijoje ar pačiai šalies ekonomikai, bet ir lietuviams dirbantiems Anglijoje. Ekonomistė Jekaterina Rojaka išskiria, kad kuo didesnis svaro kurso svyravimas, tuo turime mažiau perlaidų perskaičiuojant eurais. 2015 metais perlaidos sudarė 3,3 proc.

Po istorinio susitarimo tarp ES lyderių ir Jungtinės Karalystės ministru primininku vasario pabaigoje, Lietuvos Prezidentė „Twitter“ paskelbė „dramos pabaigą“. Iš tikro, drama tik įsibėgėja ir kulminaciją pasieks artimiausiais mėnesiais. Apklausų duomenys byloja, kad JK išėjimo iš ES sąstato priešininkų ir Europos optimistų gretos beveik lygios (kovo pradžioje 49 proc. balsavusių buvo „už“ išėjimą, 51 proc.

Valdančiųjų politinė taryba pirmadienį svarstys, ar iš užsienyje dirbančių giminaičių gaunamos piniginės perlaidos kitais metais gali tapti kliūtimi gauti socialines pašalpas ir kompensacijas už būsto šildymą ir vandenį. Prognozuojama, kad šiais metais šalies gyventojai iš emigravusių artimųjų gali sulaukti 6 mlrd. litų.

Lietuvos paštas skaičiuoja, kad 2013 metais iš užsienio šalių į Lietuvą buvo atsiųsta 34 proc. daugiau pinigų perlaidų nei 2012-aisiais. 26 proc. augo ir iš Lietuvos išsiunčiamų pinigų perlaidų skaičius. „Žvelgiant į praėjusių metų pinigų perlaidų siuntimo ir gavimo rezultatus, galima drąsiai teigti, jog Lietuvos paštas šioje rinkoje augo sparčiausiai.

Daugiau nei 2,5 tūkst. į Didžiąją Britaniją emigravusių lietuvių gruodį į Lietuvą pervedė 4,4 mln. litų, arba vidutiniškai po 1,7 tūkst. litų, rodo Lietuvos kapitalo tarptautinių pinigų pervedimų bendrovės „TransferGo“ duomenys. „Švenčių išvakarėse buvo pasiektas gruodžio mėnesio pervedimų pikas.

Dvejų veiklos metų Vilniuje sukaktį žyminti pasaulinė pinigų perlaidų lyderė „Western Union“ sprendimą savo Europos regiono operacijų centrą EUROC įkurti Lietuvoje vertina kaip vieną geriausių kompanijos kada nors priimtų sprendimų. Vilniuje įkurtas operacijų centras vaidina lemiamą vaidmenį įgyvendinant kompanijos verslo ir augimo strategiją. Pažymėdama sukaktį „Western Union“ iš specialiaus fondo skyrė 100 tūkstančių litų paramą keturioms Lietuvos socialinėms iniciatyvoms.

Vis gausiau studijuoti į užsienį vykstantys lietuviai kartu su savimi išsiveža ne tik protus, bet ir pinigus. Iš Lietuvos siunčiamų pinigų kiekis vejasi į Lietuvą ateinančią pinigų sumą.  Tokią situaciją lemia ir tai, kad emigrantai siunčia į Lietuvą vis mažiau pinigų. Visų pirma, pasak vyriausiojo „Nordea“ ekonomisto Žygimanto Maurico, dėl to kalta suprastėjusi ekonominė padėtis dalyje Lietuvos emigrantų pamėgtų valstybių: Airijoje, Ispanijoje, iš dalies – Jungtinėje Karalystėje.

Prieš didžiąsias metų šventes tradiciškai pinigų perlaidų išsiunčiama ir gaunama gerokai daugiau. Artėjant Velykoms ypač aktyviai į Lietuvą pinigų perlaidos siunčiamos iš užsienio šalių. „Skaičiuojame, kad per šią savaitę į Lietuvą bus atsiųsta apie 15-20 proc. daugiau perlaidų nei įprastą savaitę. Jau dabar fiksuojame išaugusį pinigų perlaidų skaičių, kuris per artimiausias porą dienų dar labiau padidės.

„Twitter“ investuotojas, „Dispatch Management Services Corp“ įkūrėjas, elektroninės mokėjimo sistemos „Square“ bei kompanijos „Promontory Financial Group“ strateginis konsultantas Gregas Kiddas prisijungė prie lietuvių kompanijos „TransferGo“ komandos. Piniginių perlaidų tarp Lietuvos ir Didžiosios Britanijos paslaugas teikiančią įmonę G. Kidd konsultuos verslo plėtros, finansinių operacijų, o ateityje ir sėkmingo įėjimo į Jungtinių Amerikos Valstijų rinką klausimais.

Lietuvos pašto duomenimis, praėjusiais metais daugiausia piniginių perlaidų tautiečiai išsiuntė į Rusiją, Didžiąją Britaniją, Ukrainą ir Baltarusiją. Į šias šalis siunčiama apie du trečdaliai visų per Lietuvos paštą išsiunčiamų piniginių perlaidų. „Į Lietuvą daugiausia piniginių perlaidų atkeliauja iš Europos Sąjungos šalių, o Lietuvoje gyvenantys gyventojai daugiausia siunčia į kaimynines šalis – Rusiją, Baltarusiją, Ukrainą.

 Lietuvių įsteigta kompanija „TransferGo“ sukūrė piniginių perlaidų tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės alternatyvą bankams. Paskutiniaisiais praėjusių metų mėnesiais startavusi „TransferGo.com“ sistema leidžia pervesti sumas iki 20 tūkst. litų. Nepriklausomai nuo perlaidos dydžio, paslauga teikiama už 9 litų mokestį siunčiant pinigus iš Lietuvos ir 2,5 Didžiosios Britanijos svaro sterlingų vykdant perlaidą iš Jungtinės Karalystės. Gavėją pinigai pasiekia per vieną darbo dieną.

Lietuvių vartojimas šiemet augo sparčiau nei kainos, tačiau gyventojai išliko atsargūs tiek vartodami, tiek kaupdami finansinį turtą. „Realus vartojimas, įvertinus kainų augimą, siekė 3 procentus. Jis buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), nes mus aplenkė tik Bulgarija ir Latvija“, – sakė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė. Visgi, vartojimas augo sparčiau nei augo atlyginimai – pastarieji praėjusiais metais didėjo vos 2,4 proc.

2009 metais dėl ekonominės recesijos kritęs Europos Sąjungos (ES) emigrantų į savo gimtąsias šalis siunčiamų pinigų kiekis 2010 metais išaugo 3 proc., skelbia ES statistikos agentūra „Eurostat“. Agentūros duomenimis, 2010 metais bendras išsiunčiamų pinigų kiekis sudarė 31,2 mlrd. eurų, lyginant su 30,4 mlrd. JAV dolerių 2009 metais. ES viduje darbuotojų siunčiamų pinigų kiekis 2010 metais išaugo 6 proc., o pinigų srautas už ES ribų išaugo 1 proc.

2010 m. daugiausiai perlaidų į Lietuvą sulaukta iš Jungtinės Karalystės, daugiausiai grynųjų pinigų išsiųsta į Rusiją. „Swedbank“ duomenimis, praėjusiais metais 20 proc. išaugo grynųjų pinigų perlaidų skaičius tarp Lietuvos ir užsienio šalių, naudojantis „Swed“ paslaugomis. Daugiausiai perlaidų į Lietuvą sulaukta iš Jungtinės Karalystės. Banko ekspertų paskaičiavimais, iš užsienio gautų „Western Union“ perlaidų skaičius, palyginus su 2009 metais, pernai išaugo 26 proc.