pensijų anuitetas

Daugelis Lietuvos darbuotojų dalyvauja pensijos kaupime antrojoje kaupimo pakopoje. Baigę darbinę karjerą jie gauna ne tik įprastą senatvės pensiją, bet ir tam tikrą priedą, vadinamą pensijų anuitetą, prie jos. Šio priedo dydis priklauso nuo to, kiek ilgai žmogus dirbo ir kokią dalį savo algos sumokėjo į pensijų fondus ir, galiausiai, kiek pavyko uždirbti jų valdytojams. Pardavę fonde sukauptą turtą, už gautus pinigus žmonės nusiperka iš „Sodros“ fiksuoto dydžio anuitetą.

Didelė dalis Lietuvos darbuotojų kaupia papildomai pensijai II pakopos pensijų fonduose. Į juos kiekvieną mėnesį pervedama dalis priskaičiuoto darbo užmokesčio. Dėl to darbuotojai į rankas gauna mažiau pinigų. Tačiau, baigę darbinę karjerą, jie gali tikėtis papildomų išmokų prie įprastų senatvės pensijų – jos siekia nuo 9,1 iki 348 eurų.

Kaunietė Ilona į pensiją išėjo prieš kelerius metus ir šiuo metu gauna daugiau nei 900 eurų išmoką kas mėnesį. Didžiąją pensijos dalį sudaro išmoka iš „Sodros“, nes pašnekovė turi apytiksliai 43 metų darbo stažą, taigi tiek metų mokėjo įmokas nuo savo atlyginimo. Dalį pajamų sudaro ir pensijų anuiteto išmoka, nes Ilona apie 16 metų kaupė lėšas antroje pensijų pakopoje.

Jau nuo 2004 m. Lietuvoje veikia vadinamoji II pensijų kaupimo pakopa. Darbinės karjeros metu jos dalyviai tenkinasi mažesniu atlyginimu, kurio dalį perveda į pensijų fondą. O sulaukę pensinio amžiaus prie įprastos „Sodros“ pensijos kas mėnesį gauna papildomą išmoką. Vidutinis jos dydis, kitaip nei buvo žadėta prieš 20 metų, bent jau kol kas nesiekia trečdalio vidutinės pensijos. Tačiau kai kuriais atvejais prie pensijos pridedama nemenka suma. Išmoka siekia tik 13 proc.

Jau po dviejų savaičių kaupiantiems pensijų fonduose išmokas pradės mokėti nebe draudimo kompanijos, o „Sodra“. Ji paruošė netgi specialią skaičiuoklę, kad gyventojams būtų lengviau pasirinkti. Visgi dauguma išmokų prognozuojamos mažesnės nei 50 eurų, tad Seime jau pasigirsta siūlymų vėl leisti nusivylusiems privačiu kaupimu žmonėms iš jo bet kada pasitraukti. Vilniečiui Jonui iki pensijos liko vos pora metų. Nors privatus pensijų kaupimas Lietuvoje veikia jau 16 metų, vyras juo nesusižavėjo.

Nuo liepos 1 d. už pensijų fonduose sukauptą turtą nupirktus anuitetus gyventojams pradės mokėti „Sodra“. Šių išmokų dydis priklausys ne tik nuo to, kiek bus sukaupta fonde, bet ir nuo to, kiek žmogus gyvens išėjęs į pensiją. Trečiadienį „Sodra“ pristatė skaičiuoklę, kuri gyventojams turėtų padėti apsispręsti, kokį anuitetą pasirinkti. Nuo šio pasirinkimo priklausys galutinė pensija, galimas dalies sukaupto turto paveldėjimas.

Antradienį parlamentas priėmė įstatymo pataisą, kuri numato, kad išmokos už pensijų fonduose sukauptą turtą, kurias mokės „Sodra“, nebūtų apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Už įstatymą balsavo 118 Seimo narių, 1 buvo prieš. Kad priimta įstatymo pataisa įsigaliotų, ją dar turi pasirašyti prezidentas.

Antradienį Seimas galutinai priėmė Pensijų kaupimo ir kitų įstatymų pataisas, kuriomis įtvirtinama tvarka, pagal kurią išmokas iš privačiuose pensijų fonduose sukaupto turto mokės „Sodra“. Už įstatymo priėmimą balsavo 74 Seimo narių,11 buvo prieš, o 35 – susilaikė. Įstatymą dar turės pasirašyti prezidentas. Iki šiol sukauptą turtą skirtingomis išmokų rūšimis mokėjo gyvybės draudimo bendrovės.

Seime skinasi kelią tvarka, kaip nuo šių metų liepos bus mokami antros pakopos fonduose sukauptų pensijų anuitetai, jų valdymą parėmus „Sodrai“. Seimas antradienį po svarstymo pritarė Pensijų kaupimo ir dar penkių lydinčiųjų įstatymų pataisoms ir dėl jų apsispręs po Velykų.    Pataisos numato, kad greta standartinio ir atidėtojo anuiteto kaip pasirinkimo galimybė bus standartinis anuitetas su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu.

Pensijų anuitetų centralizavimą ir mokėjimo perdavimą „Sodrai“ siūloma atidėti pusei metų iki 2020 m. liepos 1 dienos. Tai reiškia, kad antroje pakopoje sukauptą privačią pensiją kitais metais pirmą pusmetį į pensiją išeisiantiems klientams mokės privačios bendrovės, kurios šia veikla užsiima ir šiuo metu.  Toks siūlymas išdėstytas Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo projekte, kurį parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir apie kurį išplatino pranešimą žiniasklaidai.

„Anuiteto pirkimas“ – ši frazė gali sukelti abejonių ne vienam pensiją kaupti apsisprendusiam gyventojui. Ką ir kodėl dar reikia pirkti, kad gautum savo visą gyvenimą kauptus pinigus? Atsako ekonomistas, Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacijos ir Draudimo brokerių rūmų Garbės teismo narys Vladas Černiauskas. Mano nuomone tai tik toks pasakymas, posakis. Iš tikrųjų pensijų anuiteto pirkti nereikia, t.y. nereikia mokėti už tai kažkaip papildomai.

Kalbant apie pensijų kaupimą pastaruoju metu vis dažniau minimas žodis „anuitetas“. Kas tai ir kaip veikia anuitetų sistema?   Atsako ekonomistas, Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacijos ir Draudimo brokerių rūmų Garbės teismo narys Vladas Černiauskas. Paprastai pasakius, pensijų anuitetas – tai pinigų srautas, pastovios išmokos, kurios anuiteto sutartį pasirašiusiam žmogui garantuojamos nuo išėjimo į pensiją iki pat jo mirties.

Pensiją kaupti pasiryžusiems gyventojams neretai iškyla klausimas – kokiu gi būdu sulaukus pensijos jiems bus išmokėti visą gyvenimą kaupti pinigai? Atsako finansininkė, pensijų ir gyvybės draudimo specialistė Rita Nogė: – Kokiu būdu gyventojams išmokami sukaupti pinigai atėjus pensijai? – Visų pirma – jei pensijų fonde kaupęs žmogus miršta iki tol, kol sulaukia savo pensinio amžiaus, visą jo sukauptą sumą paveldi jo artimieji.