paveldimumas

Virš idealios normos padidėjęs cholesterolis – problema, su kuria susiduria dauguma išsityrusių žmonių. Paveldimumas, netinkama mityba, nepakankamas fizinis aktyvumas ir daug kitų faktorių didina padidėjusio cholesterolio riziką, o to pasekmės gali būti skaudžios. Plačiau apie cholesterolį, jo padidėjimą ir prevenciją naujienų portalui tv3.lt pasakojo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja kardiologė prof. Žaneta Petrulionienė.

Prieš 15 metų vieną Amišų šeimą JAV rytuose ištiko siaubinga ir sunkiai paaiškinama nelaimė – vienas po kito, kelių mėnesių skirtumu, netikėtai mirė du vaikai. Dar po šešerių metų mirė trečiasis vaikas. O praėjus dar dviem metams – ketvirtasis.  Teismo medicinos ekspertų išvadose nebuvo už ko užsikabinti. Staigi mirtis sustojus širdžiai, tačiau jokių anomalijų skrodimas neparodė.

Dažnai girdėdami pasakymus apie genetiškai „užkoduotą“ vėžį tapatiname tai su paveldėjimu. Taigi jei vėžiu sirgo artimas šeimos narys, iškart gąsdinamės, kad neišvengiamai liga užklups ir mus. Vis dėlto, specialistų aiškinimu, paveldėtos genetinės mutacijos nulemia mažumą vėžinių susirgimų. Pasiteiravus, kiek vėžio atvejų nulemia genetika, Nacionalinio vėžio instituto (NVI) laikinai direktoriaus pareigas einanti prof. dr.

Naujausi mokslininkų tyrimai rodo, kad mūsų genai gali turėti žymiai didesnę įtaką laimės jausmui, nei manyta iki šiol. Ir, kaip ir būdinga visam mūsų genomui, su laimės jausmu susijusi genetinė informacija greičiausiai gali būti paveldima iš mūsų pirmtakų.

Prieš 150 metų mokslininkų paskelbta versija, esą iki santuokos buvę ryšiai su kitais partneriais užteršia chromosomų grandinę ir vaikas gali paveldėti svetimą genetinę informaciją, dar ir šiandien turi daug šalininkų ir priešininkų. Šios teorijos šalininkai pirmiausia remiasi senovės mokslininkų pateiktais faktais, kad bandymas sukryžminti arklį su zebru, kuris iš pradžių nepavyko, po kelerių metų pateikė netikėtą staigmeną.

Švedų mokslininkai, stebėję 130 vaikų nuo pusės iki ketverių metų amžiaus, priėjo prie išvados, kad mažyliai polinkį tukti paveldi iš tėvo linijos. Anot profesoriaus Olle Hernelio, tarp tiriamųjų tėvų apkūnių tėčių buvo daugiau nei rubuilių mamų. Tai padėjo atsekti ryšį tarp „sunkaus“ tėčio ir jo vaiko. Mokslininkai pabrėžė, jog, be šio faktoriaus, vaikus labai tukina cukrus, kurį jie vartoja dažniausiai ne saldainių ir kitų gardėsių pavidalu, bet gerdami įvairius saldintus gėrimus.

Šiais metais Estijos ekonomika turėtų ūgtelėti 3 proc., tačiau dėl didelio būrio bedarbių, auga skaičius tų, kurie vos vos patenkina pirmosios būtinybės poreikius, o tai didina vadinamojo „paveldimo skurdo“ riziką, kai ateinančioms kartoms bus sunku ištrūkti iš skurdo aplinkos, informuoja err.ee. „Swedbank“ padidino šių metų ekonomikos prieaugio prognozę, tačiau sumažino kitų metų prognozuojamus rodiklius. 2012 metais bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugs 3 proc. - 0,3 proc.

Kartais, kai gydytoja Roberta Pagon pažiūri tiesiai į saulę, nutinka keistas dalykas. Ji nusičiaudi. Ir ne vieną, o dažniausiai tris kartus. Tačiau ji savo šeimoje ne vienintelė, imanti čiaudėti vos saulės šviesai pasiekus veidą. Du jos vaikai reaguoja nusičiaudėdami tris kartus iš eilės. Taip elgiasi ir vaikaitis, tačiau jis čiaudėja tik kartą. Keistas sutapimas? Visai ne, teigia R. Pagon, Sietlo vaikų ligoninės genetinės medicinos pediatrė.

Daugiau nei pusė kūdikių, gimusių Britanijoje, bus tiriami dėl penkių retų genetinių ligų, praneša „Mail Online“. Ši liepos mėnesį startuosianti bandomoji programa truks metus. Maždaug 430 tūkstančių naujagimių sveikata bus tikrinama naudojant kraujo mėginį, kuris jau dabar imamas iš visų kūdikių.

Itin blyškios odos Indijos piliečiai netrukus oficialiai bus tituluojama didžiausia albinosų šeima pasaulyje. 50 metų Rosetauri, jo 45 metų žmona Mani bei aštuoni jų šeimos nariai atsidurs Gineso rekordų knygoje. Pullan poros vaikai – 24 metų Shankar, 25 metų Vijay, 19 metų Ramkishan, 23 metų Renu, 21 metų Deepa bei 18 metų Pooja – taip pat paveldėjo albinizmą. Viena iš dukterų ištekėjo už albinoso. Šių dviejų metukų sulaukęs sūnus - taip pat albinosas.

Mokslininkai tyrė žmones, sergančius prosopagnozija – reta liga, kuria sergantys asmenys negali atpažinti kitų žmonių veidų. Mokslininkai tvirtina, kad pusė šia liga sergančių asmenų gali veidus atskirti, tačiau smegenų impulsas, atsakingas už veido atpažinimą, dingsta dar prieš pasiekdamas reikiamus smegenų centrus. Kita pusė sergančiųjų negali veidų atskirti išvis, rašo livescience.com. „Mes negalime to kontroliuoti. Yra kelios skirtingos prosopagnozijos rūšys.

Amžius, lytis ir paveldimumas – tai sveikatos rizikos veiksniai, kurių žmogus negali kontroliuoti ir pakeisti. Tačiau sveikatos specialistai tvirtina, kad žinojimas apie priklausymą rizikos grupei yra „vertas aukso“, nes suteikia žmogui progą išvengti galimos ligos pasirinkus sveikesnę gyvenseną. Tikrintis sveikatą reikia ir jauniems Naujausio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atlikto Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo duomenimis, 20 proc. vyrų ir 12 proc.

Mama gerokai suapvalėjo, o jūs tikitės to išvengti? Sužinokite, kiek iš tiesų galite kontroliuoti tai, kas užprogramuota jūsų genuose. Vieni Marijos mėgstamiausių atsiminimų iš paauglystės – kaip ji kartu su mama sukdavosi virtuvėje. Liaunus juosmenis apsisukusios prijuostėmis jos stovėdavo prie spintelių ir mediniais šaukštais ragaudavo sausainių tešlą. „Atrodote tarsi seserys“, – sakydavo žmonės ir žavėdavosi dailiomis jų figūromis. Abi buvo lieknos, bet moteriškos.

Mokslininkai nustatė, kad kiekvieno žmogaus genuose yra apie 60 skirtingų mutacijų. Anot jų, tai stulbinantys rezultatai. „Wellcome Trust Sanger“ instituto Kembridže ir dar dviejų institutų Kanadoje ir JAV tyrėjai atrado, kad visi mes su genomu iš tėvų gauname ir iki 60 mutacijų.