Vieni Marijos mėgstamiausių atsiminimų iš paauglystės – kaip ji kartu su mama sukdavosi virtuvėje. Liaunus juosmenis apsisukusios prijuostėmis jos stovėdavo prie spintelių ir mediniais šaukštais ragaudavo sausainių tešlą. „Atrodote tarsi seserys“, – sakydavo žmonės ir žavėdavosi dailiomis jų figūromis. Abi buvo lieknos, bet moteriškos.
Praėjus porai dešimtmečių, tikimybės, kad mamą ir dukrą kas nors palaikys seserimis, liko mažai. Marijos mama sulaukė penkiasdešimties ir tapo platesnė, stambesnė ir putlesnė, o ankstesni smėlio laikrodžio figūros bruožai – nebeįregimi.
Niekas dėl to nesijaudino labiau nei Marija. „Mūsų abiejų figūrų tipai – identiški. Nerimauju, kad ir man lemta taip pat priaugti svorio, kaip mamai“, – nuogąstavimais dalijosi Čikagoje gyvenanti moteris. – Nė viena mūsų niekada nealino savęs dietomis, o treniruotės mums visada buvo nė motais. Dabar ėmiausi ir to, ir to, nes išsigandau to, kas manęs laukia.“
„Iš akies lupta mama“
Vis dėlto pažvelgti į savo ateitį – kur kas sudėtingiau nei atidžiai pasižiūrėti į mamą. Mokslininkai teigia, kad nors genai nulemia 80 procentų jūsų svorio ir kūno formos, aplinka ir asmeniniai įpročiai gali tai stipriai pakoreguoti. Tad net jei jūs – kaip iš akies lupta mama senose šeimos fotografijose, tai nereiškia, kad sulaukusi vidutinio amžiaus turėsite tokią pat figūrą.
Negalima ignoruoti fakto, kad ji užaugo pasaulyje, kuriame moterys niekada neprakaitavo, išvien sukosi virtuvėje ir nesusiturėdavo nuo gabalėlio pyrago. Jūsų pasaulyje sportas nedingsta, kai pabaigiate mokyklą, visuomenė persisotinusi žinių apie sveiką mitybą, o aktyviai rūpintis savo kūnu tampa ne šiaip madinga, o savaime suprantama. Tad pabandėme pažvelgti į įvairius veiksnius, kurie galėtų nulemti jūsų figūrą, ir pasvarstėme, kiek galite suvaldyti kūno pokyčius.
Raumenys – paveldimi?
Dar 1990 metais atlikti tyrimai su identiškais dvyniais atskleidė, kad genai iš esmės nulemia suaugusio žmogaus dydį ir formą. Tačiau nauji tyrimai pateikia lankstesnę kūno raidos versiją. Kai kurie kūno formų ir ūgio aspektai, pasirodo, labiau nulemiami genų nei kiti. Pavyzdžiui, tai, kaip greitai galite užauginti raumenų masę – labai paveldimas požymis. Leidinyje „International Journal of Obesity“ publikuota studija parodė, kad nors jums reikia fizinės veiklos, kad užsiaugintumėte raumenis, žmonėms, kurie turi „raumeningumo“ genus, dėl to paties rezultato reikia treniruotis mažiau.
Tai nustebino daugelį genetikos ekspertų. Vis dėlto pavyzdžiai byloja, kad tai – akivaizdu. Laura, kuriai dabar 41 metai, būdama maža mergaitė buvo įvaikinta ir užauginta svetimos, sėsliai gyvenančios šeimos. Pirmą kartą savo motiną ji susitiko, kai buvo beveik trisdešimties. „Pamačiau, kad ji – tokia pat kaip aš, liesa, raumeninga. Jausmas buvo toks, tarsi žiūrėčiau į veidrodį“, – prisipažino moteris. Taigi, gamta – auklėjimas: 1:0.
„Obuoliuko“ figūra – iš tėvo
Dar vienas svarbus atradimas: obuolio formos kūnai – labiau genetiškai paveldimi nei kriaušės formos ar lieknos figūros. Egzistuoja versija, kad tai lemia skirtingų genų deriniai – paveldite ne tik mamos, bet ir tėčio genų, o vyrai linkę riebalų atsargas kaupti ant pilvo. O jei ne tik jūsų tėtis, bet ir mama didžiuojasi nemenku pilvuku, tai itin sustiprina tikimybę, kad ir jūs būsite „obuoliuko“ figūros tipo. Medicininiu požiūriu, tai – nieko džiaugsmingo. Klausiate, kodėl? Pilvo riebalai byloja apie keletą rimtų sutrikimų – II tipo diabetą, koronarinę ligą. „Paveldite pusę genų iš mamos, o kitą pusę – iš tėčio, tad esate mišinys. Gal jums nepasisekė ir iš abiejų tėvų paveldėjote bloguosius požymius, arba atvirkščiai – gimėte su jų abiejų geriausiais požymiais“, – teigia Harvardo medicinos profesorius gydytojas C. Ronaldas Kahnas.
„Persivalgymo“ genas
Nauji tyrimai taip pat parodė, kad egzistuoja genas, lemiantis, kiek valgote. Pasirodo, kad neukserinas 3 – vienas genų, susijusių su liemens apimties formavimusi, taip pat veikia smegenų funkciją, kuri susijusi su žalingais įpročiais, pavyzdžiui, alkoholizmu. Mokslininkų įsitikinimu, šis genas, kurį turi apie 20 procentų žmonijos, gali skatinti norą persivalgyti. Tai galėtų paaiškinti, kodėl nutukimas dažniausiai būdingas visai šeimos linijai taip pat, kaip ir kai kurie figūros tipai. „Turint omenyje, kiek daug skirtingų veiksnių susiję su nutukimu, įdomu, kad naujais tyrimais įrodyta, jog už daugelio jų slypi smegenų veikla“, – teigia Šiaurės Karolinos universiteto epidemiologijos profesorė Kari E. North. Anot jos, šis genas susijęs su pripratimu, todėl egzistuoja ir psichologinė svorio priaugimo pusė.
Nepajudinama genetinė siena
Deja, kūno formas nulemiantys genai gali būti „užsispyrę“. Net itin disciplinuoti, dietų besilaikantys žmonės į nepajudinamą sieną atsitrenkia atsikratę vos keleto pirmųjų kilogramų.
Tyrėjų manymu, taip yra todėl, kad kiekvienas žmogus turi „bazinį“ svorį – genetiškai nulemtą atskaitos tašką, nuo kurio atplėšti organizmą itin sunku. Jei pasiekėte, kad jūsų svoris būtų 10 procentų mažesnis nei esamas atskaitos taškas, jūsų organizmas kovos prieš šią „neteisybę“. „Kuo daugiau svorio atsikratote, tuo labiau jūsų kūnas ieško kompensacijos, teigia Vašingtono universiteto medicinos profesorė E. Cummings. – Tampate alkanesni, pagreitėja medžiagų apykaita. Imate vis labiau norėti maisto – o tokiems norams labai sunku atsispirti“.
Kalta aplinka?
Šie nauji moksliniai atradimai, be abejo, nepalieka daug vietos svajoms apie lieknesnį (arba ne tokį kaulėtą) kūną, tačiau dar ne metas visiškai nubraukti auklėjimo įtakos. „Aplinka ir asmeniniai pasirinkimai, be abejo, turi svarbos kūno formoms“, – teigia
K. E.North.
Žinoma, kuo labiau nutukusi visa bendruomenė, tuo vienam individui sunkiau išlikti lieknam. Puikus to pavyzdys – JAV, kurioje nutukusių ar antsvorio turinčių gyventojų – grėsmingi 65 procentai. Mūsų genai – dešimčių tūkstančių metų senumo, bet dabar po pasaulį plintanti nutukimo epidemija – naujas reiškinys.
Anot E. Cummings, vienas paprastas būdas tai paaiškinti – vakarietiškai kultūrai būdinga itin kaloringo maisto pasiūla. „Prieš porą šimtmečių mažai žmonių turėjo laisvą prieigą prie tokios gausybės maisto, tad tik tie, kurie buvo itin linkę į nutukimą, priaugo antsvorio. Šiandien net tie, kurių genuose papildomi kilogramai neužfiksuoti, gali lengvai juos sukaupti už keletą litų pirkdami niekam tikusį kaloringą maistą. E.
Cummings teigimu, aplinka, kurioje dabar gyvename, stipriai nutolusi nuo tos, kurioje prisitaikę gyventi mūsų genai.
Berniukiškų moterų era
Vienas stipriausių kozirių, nulemiančių kūno vystymąsi nutukimo ar lieknumo link – sportas. Kai moterys, kurioms dabar yra 20–30 ar net 40 metų, buvo vaikai, aktyvus laisvalaikis ir gana įtempta sporto rutina mokyklose buvo įprasta norma. Todėl dabar jos – mažiau moteriškų formų nei tokio pat amžiaus moterys prieš 25 metus. Jų liemenys – platesni, o klubai – siauresni, kojos – raumeningesnės, rankos – ryškesnės formos. Visa tai – sporto aikštelėse ir stadionuose praleistų metų rezultatas. „Kai moterys, būdamos paauglės, užsiaugina nemenkus raumenis, jų testosterono lygis gali tapti šiek tiek aukštesnis nei įprastai. Todėl liemuo tampa kiek platesnis, berniukiškesnis. Šiandien sunkiai sutiksite moterį „vapsvą“ su 58 centimetrų apimties liemeniu“, – pastebi fiziologė, medikė Cassandra Forsythe. Mankšta taip pat apriboja riebalų kaupimąsi klubų ir sėdmenų srityse – ten, kur paprastai būna moteriški apvalumai – todėl klubai tampa siauresni.
31 metų Diana, dirbanti grafikos dizainere – puikus to pavyzdys. „Žinau, kad turiu polinkį į mamos apkūnumą. Tačiau augdama daug plaukiojau baseine, universitete buvau triatlonininkė, o mama niekada nesportavo. Todėl mūsų figūros – visai skirtingos. Aš esu daug lieknesnė ir stipresnė“, – pasakoja ji.
Ar verta stengtis?
Klausimas paprastas – ar visi tie kilometrai, kuriuos bėgate be jokio gailesčio sau, padės pergudrauti genais nulemtą likimą tapti savo mamos kopija? Anot C. Forsythe, pergudrauti genetinių kodų – negalite. Tačiau galite užsiauginti raumenų masės, kuri iki tam tikro lygio gali pakeisti jūsų kūno formą ir atidėti laiką, kai imsite stambėti. Vis dėlto raumenys ima nykti, kai pasiekiate menopauzę, tad galiausiai vis tiek sugrįšite prie to, ką jums nulėmė genai. Tačiau būkime optimistiškesni: sunkus darbas, kurį įdėsite bandydama išsaugoti jaunatvišką figūrą, atsipirks, ypač jei nenustosite to daryti, kai jums sueis penkiasdešimt. Taip tikrai priaugsite mažiau svorio nei tos, kurios vietoj sporto salės rinksis pasisėdėjimus prie tortuko ir kavutės.
Baimės faktorius
Vis dėlto kai kurių moterų dieną naktį neapleidžia baimė, kad taps panašios į spurgytes kaip ir jų mamos. Diana ėmėsi plaukioti ir treniruotis triatlonui tiesiog iš meilės sportui, bet ji pripažįsta, kad būdama antsvorio turinčios mamos dukra, į treniruotes ir apskritai į savo kūną ji žiūri kiek kitaip.
„Nemalonu pripažinti, bet vos pajuntu, kad ėmiau tinginiauti ir nebesportuoju taip intensyviai, prisimenu savo mamos figūrą ir imu minti smarkiau arba bėgti greičiau“, – atvirauja moteris. Anot psichologės Sherrie Delinsky, taip mąstančių moterų – daugiau nei galima įsivaizduoti. „Kai bendrauju su pacientėmis, kurios turi problemų
dėl išvaizdos ar valgymo sutrikimų, dažnai paaiškėja, kad jos turi itin specifinių minčių apie mamų figūras. Moterys, kurios niekada neturėjo antsvorio, nusiteikia paranojiškai, kad jo priaugs. Jos baiminasi, kad atrodys taip, kaip jų stambios mamos“, – teigia specialistė.
Beje, yra ir antrasis lazdos galas: merginos, kurios nėra tokios lieknos, kaip jų mamos, taip pat jaučiasi prastai. „Tarp mamų ir dukrų apskritai vyksta daug varžymosi, tačiau itin dažnai tos varžybos pasireiškia dėl svorio ir dydžių. Juk šiuolaikinėje kultūroje išvaizda itin svarbi“, – svarsto S. Delinsky.
Pergalė genų kare
Nepaisant naujų moksliniais tyrimais įrodytų faktų, kad tam tikri figūros tipai yra paveldimi, niekas nėra pasmerktas storulio nuosprendžiui. Juk patys valdome savo gyvenimą ir rūpinamės kūnu. „Nesvarbu, kokie jūsų genai ir kokioje aplinkoje gyvenate, svorio priaugsite tik tuomet, kai suvartosite daugiau kalorijų nei išeikvosite“, – primena C. R. Kahnas. Trumpai tariant, gal ir nepakeisite to, kad jūsų figūros tipas – „obuoliukas“, bet tikrai galite būti pačiu sveikiausiu ir stipriausiu obuoliu visoje pintinėje.
