Didžiojoje Britanijoje įsikūrusio Voriko universiteto mokslininkai ištyrė daugiau nei 100 šalių žmonių genetinę medžiagą ir palygino ją su valstybėmis, kurios „Gallup World Poll“ klasifikacijoje reitinguojamos kaip laimingiausios pasaulio valstybės. Paaiškėjo, kad šalyse, užimančiose aukščiausias reitingų vietas, įskaitant Daniją, Skandinaviją, Nyderlandus, gyventojų genetinės informacijos struktūra yra panaši ar net labai panaši. Tuo tarpu jų genai labiausiai skyrėsi nuo valstybių, kurios reitinguojamos kaip pačios nelaimingiausios, pavyzdžiui, Gana ar Madagaskaras.
Mokslininkai taip pat nagrinėjo sąveiką tarp laimės jausmo ir geno, atsakingo už laimės pojūtį sukeliančio cheminio elemento serotonino išsiskyrimą, mutacijos. Paaiškėjo, kad žmonės, pas kuriuos šis genas buvo mutavęs, jausdavosi nelaimingesni. Palyginimui, Danijoje ir Nyderlanduose žmonių su šiuo mutavusiu genu buvo tik labai nedidelis procentas.
Galiausiai, mokslininkai pabandė nustatyti, ar „laiminga“ genetika buvo paveldima iš kartos į kartą. Jie atliko tyrimus su keliomis grupėmis amerikiečių, ir vėliau atsekė jų protėvių kilmę. Paaiškėjo, kad laimingiausių amerikiečių protėviai kilę iš valstybių, kurios įvardijamos kaip laimingiausios.
Ir, nors genai gali turėti svarbią įtaką žmonių laimės pojūčiui, yra daugybė kitų veiksnių, galinčių įtakoti laimę – pavyzdžiui, geras miegas, mankštos ar tarpasmeninių santykių kokybė, teigia Vilties koledžo, įsikūrusio Mičigane psichologijos profesorius Deividas Meyersas.
„Iš šių studijų surinkta daug įrodymų apie genų įtaką laimei, ir vis dėlto, apie genų įtaką laimei galima kalbėti, kaip apie genų įtaką cholesterolio kiekiui kraujyje. Kaip ir cholesterolio kiekį kraujyje galima pakeisti pasirenkant atitinkamą mitybą bei fizinį aktyvumą, taip ir laimė gali būti įtakota dėka mūsų pačių įpročių ir jų kontrolės“, – teigė mokslininkas.
Martynas Sidaravičius
