paskola

Švedai būsto paskolą gali gauti už 2,15 proc., Prancūzijoje – už 3,3 proc., Vokietijoje jos kainuoja nuo 2,4 proc. iki 4,7 proc., Airijoje – nuo 3 proc. O šit Lietuvoje paskolų kaina prasideda nuo 3,65 proc. litais ir 3,463 proc. eurais. Turtuoliai skurdžiai Už mažiausius procentus gavę būsto kreditą gali pasidžiaugti tik vienetai.

Aukštosios mokyklos rudenį skaičiuoja studentus, o studentai priversti skaičiuoti savo ir tėvų pinigus – ar užteks susimokėti už norimas studijas? Jeigu noras studijuoti yra, o lėšų – ne, teks dairytis į bankų pasiūlymus. Pernai, po aukštojo mokslo reformos smarkiai pabrangę mokslai į bankus atveda vis daugiau studentų, o bankai aktyviai siūlo įvairias paskolas, kurias palyginsime šio mėnesio „Ko nepasako bankai“ temoje.

Lietuvoje veikiantys Skandinavijos bankai įžūliai manipuliuoja savo dominuojančia padėtimi nekilnojamojo turto (NT) rinkoje. Pavyzdžiui, už manipuliacijas vertybinių popierių biržoje jų organizatoriai yra baudžiami milžiniškomis baudomis. Tačiau pirkti būstus apsisprendusiems piliečiams akis dumiantys bankai net pastabos už įtartiną savo veiklą nesulauktų. Dirbtinai pučia kainas Žiniatinklio „GdeEtotDom.

Uždarbiauti į užsienį neišvykę ir turintys drąsos pradėti nuosavą verslą bedarbiai, neįgalieji arba ne anksčiau nei prieš metus įmonę įregistravę smulkieji verslininkai netrukus galės pretenduoti gauti mikrokreditus iš Verslumo skatinimo fondo, kuriame yra 50 mln. litų. Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamą verslumo skatinimo priemonę įgyvendina Lietuvos centrinė kredito unija, atstovaujanti 57 kredito unijų konsorciumui.

Ūkio ministerijos skaičiavimai, kad turto už 17 mlrd. litų valdančios valstybės įmonės per metus Lietuvai uždirba vos 30 mln. litų, neturėtų kelti nuostabos. Mat jos stengiasi ne valstybės, o savų darbuotojų naudai. Pavyzdžiui, dalija jiems beprocentes paskolas būstams įsigyti, užuot pinigus investavusios. Saviems – be procentų Seimo Audito komitetas vakar svarstė, ką daryti su valstybės įmonėmis, kad jos valstybei pradėtų uždirbti nebe grašius, o normalius pinigus.

Lietuvoje veikiančios kredito unijos nuo rugsėjo pradeda teikti lengvatinius mikrokreditus mažoms įmonėms, veikiančioms ne ilgiau kaip vienus metus, socialinėms įmonėms bei fiziniams asmenims, ketinantiems pradėti ar norintiems plėtoti savo verslą. Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) kartu su 57 kredito unijomis pasirašė sutartį su verslumo skatinimo fondo valdytoja UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) dėl 50 mln. litų vertės mikrokreditavimo projekto.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) patvirtino Ukrainai skirtą 15,5 mlrd. dolerių vertės paskolą. Ši paskola suteikiama siekiant padėti Ukrainai kuo greičiau atsigauti nuo ją kamuojančios gilios ekonominės krizės. TVF skelbia, kad paskola buvo išmokėta per 29 mėnesius. Pranešama, kad 1,9 mlrd. dolerių Kijevui bus prieinami iš karto, likusios paskolos išmokėjimas dalimis priklausys nuo kas ketvirtį metų atliekamo Ukrainos veiksmų siekiant įveikti krizę įvertinimo.

Prancūzijos banko „Societe Generale“ grupei priklausanti finansų įstaiga „General Financing“, teikianti vartojimo lizingo paslaugas ir vartojimo kreditus, kreipėsi į Lietuvos greitųjų vartojimo kreditų asociacijos (LGVKA) nares bendroves „Sigirė“, „Finverta“, „Katalogas“ bei „SMScredit.lt“ su prašymu nutraukti neteisėtą jos prekės ženklo „Kreditas 123“ naudojimą.

Nors vartojimo kreditus imantys šalies gyventojai savo skolinimosi galimybes po ekonominio nuosmukio vertina atsargiau, tačiau besiskolinančiųjų skaičius auga.

Keturiolikoje Europos šalių veikianti mini kreditų kompanija „Ferratum“ parengė dešimties populiariausių pasiteisinimų sąrašą, kuriais skolininkai aiškina, kodėl nepadengia skolos laiku. Iš viso „Ferratum“ specialistai išanalizavo apie vieną tūkstantį skolininkų atsakymų 2009 metų birželio – 2010 metų birželio laikotarpiu. „Mini paskolų gavėjai, kurie laiku negrąžina mini kredito, dažniausiai nėra atsakingi ir finansinius sutartis pasirašo labai nerūpestingai.

Į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą kreipėsi vartotoja, prašydama išsiaiškinti, ar Jungtinėje Karalystėje (JK) įsisteigęs kreditorius „Joes Finance“ pagrįstai prašo sumokėti 250 svarų sterlingų. Vartotoja prašyme nurodė, kad negalėdama gauti paskolos Lietuvos komerciniuose bankuose, nusprendė kreiptis į JK įsisteigusią ir paslaugas internetu teikiančią įmonę „Joes Finance“. Pasak vartotojos, ši įmonė sutiko suteikti vartotojai 50 tūkst.

„Swedbank“ laimėjo „Sodros“ skelbtą 500 mln. litų bendros vertės kredito linijos konkursą. Finansavimo sutartys pasirašytos trečiadienį, birželio 23 dieną. Kredito linijos sutartis tarp banko ir „Sodros“ sudaroma vienerių metų laikotarpiui, su galimybe ją pratęsti dar metams – iki kitų metų birželio pabaigos. Suteiktas finansavimas bus skirtas valstybinio socialinio draudimo fondo lėšoms subalansuoti.

Civiliniame kodekse siūloma numatyti galimybę kreditus gavusiems asmenims jų nemokumo atveju grąžinti tik dalį visų pasiskolintų piniginių lėšų. Ta dalis būtų padengiama iš varžytinių parduotu turtu, dėl kurio įsigijimo ir buvo sudaryta kreditavimo sutartis.

Ir štai, ilgai laukti nereikėjo. Sunkmetis iš Lietuvos dar nepasitraukė, o pavieniai bankai jau trimituoja apie atsuktą vartojamųjų paskolų čiaupą. Kartu su jais naujus klientus vilioja ir kredito unijos, kurios iki šiol paskolų rinkoje buvo šešėlyje. Tačiau ar Lietuvoje dar yra tokių, kurie gali imti vartojamąsias paskolas? Finansinių sunkumų prispausti žmonės per krizės šėlsmą gelbėjosi rydami greituosius kreditus, tačiau gelbėjimo ratas nemažai daliai tapo inkaru.

Šešiolika Europos Sąjungos narių sutiko Graikijai suteikti 110 mlrd. eurų paskolą, - praneša „BBC“. Pasak Europos Komisijos pirmininko Žozė Manuelio Barozo, eurozonos šalys darys „viską, kad išsaugotų Graikijos finansinį stabilumą“. Manais už trijų metų paskolą Graikija privalės smarkiai apkarpyti savo išlaidas.

Graikijai siūloma 30 mlrd. Eurų pagalba, praneša „bbc.co.uk“. 16 ES šalių lyderiai susitarė suteikti šaliai šią sumą, jei ji paprašys. Kol kas Graikija pagalbos neprašė. Manoma, jog paskolos palūkanos, nustatomos naudojant Tarptautinio valiutos fondo (TVF) formules, sudarys apie 5 proc. Šiuo metu šaliai skolinantis iš kitur, palūkanos jau siekia 7,5 proc. Liuksemburgo premjeras Jean Claude Juncker, pristatydamas pasiūlymą sakė, jog jame nėra subsidijos elementų.

Šeštadienį Kauno miesto taryba sutiko, kad pritrūkus apyvartinių lėšų savivaldybė galėtų paimti iki 20 mln. litų trumpalaikę paskolą, už ją mokėdama ne daugiau kaip 1 proc. palūkanų. Kaip Eltai aiškino Savivaldybės administracijos finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius, bėdos šiuo metu jokios nėra. Pinigų atlyginimams netrūksta, tačiau būna cikliniai etapai, kada savivaldybė švietimo darbuotojams iš karto turi skirti labai didelę pinigų sumą.

Ką daryti, jei esate skolingi bankui, o jis neina į jokias kalbas apie galimus atsiskaitymo variantus ir užsispyręs siekia vieno tikslo - perimti jūsų namą? Atsakymo į tokį klausimą teko ieškoti ir Ohajo valstijoje gyvenančiam amerikiečiui Terry Hoskinsui. Jis „RiverHills“ bankui buvo skolingas 160 000 dolerių, verslas krizės sąlygomis sekėsi sunkiai, todėl bankas pradėjo nuosavybės teisių į jo namą, kurio vertė – 350 000 dolerių, perėmimo procedūrą.

AB Lietuvos elektrinė 2010 metų vasario 18 dieną kredito sutartį su Europos Rekonstrukcijos ir Plėtros banku 71 mln. eurų sumai naujojo kombinuoto ciklo dujų turbininio bloko statybos finansavimui. Kombinuoto ciklo dujų turbininio bloko statybos Lietuvos elektrinėje pradėtos siekiant padidinti šios elektrinės pajėgumus. Efektyvus elektrinės darbas ypač svarbus uždarius Ignalinos atominę elektrinę (IAE) šių metų pabaigoje. Naujojo bloko galia bus 444 MW.

Praėjusią savaitę Vyriausybė pasiskolino dar 2 mlrd. JAV dolerių (5 mlrd. litų) valstybės biudžeto skylėms lopyti. Tačiau tiek daug skolintis tikrai nereikėtų, jei kita ranka ministrų kabinetas bei Seimas nepenėtų komercinių bankų, kuriems pernai leido nesumokėti beveik 1 mlrd. litų pelno mokesčio. Bankai - išskirtiniai Komerciniai bankai vienas po kito ėmė skelbti savo praėjusių metų veiklos rezultatus. Sprendžiant iš pranešimų, situacija - itin niūri.

Kaip pranešė LNK žinių tarnyba, Lietuva tarptautinėse rinkose ką tik pasiskolino 2 mlrd. JAV dolerių – daugiau nei trečdalį šiemet ketintos pasiskolinti sumos. Užsimenama, kad šios paskolos palūkanos yra gana didelės. Tai siejama su Andriaus Kubiliaus vizitu JAV. Panašu, kad iš už Atlanto delegacija grįš su nauja stambia paskola Lietuvos biudžeto skylėms lopyti.

Lietuva tarptautinėse rinkose vėl bando pasiskolinti didžiules sumas kamšyti biudžeto skylėms. Šį kart vėl bandoma skolintis doleriais. Tikimasi, kad pavyks pasiskolinti mažesnėmis palūkanomis, mat reitingų agentūros vis geriau vertina Lietuvos galimybes vykdyti įsipareigojimus. Premjeras Andrius Kubilius, atidarydamas Niujorko biržos NASDAQ prekybos sesiją, ragino Amerikos investuotojus ieškoti galimybių Lietuvoje. Tačiau tuo pat metu ir Lietuva ieškojo galimybių Amerikoje.

Nors bankai jau nebedalija paskolų į kairę ir dešinę, pagundų greitai pasiskolinti pinigų netrūksta. Šiandien pinigai siūlomi mobiliuoju telefonu, internetu, prekybos centruose, kur juos išleisti kyla daugiausiai pagundų. "Tai daug patogiau nei skolintis iš draugo", - tokiais ir panašiais šūkiais klientus vilioja greituosius kreditus suteikiančios bendrovės, žadančios sąskaitą papildyti vos per 5 minutes.

„Ūkio bankas“, gerindamas kreditavimo sąlygas Lietuvoje, teikia lengvatines paskolas žemdirbiams. Bankas jau priėmė sprendimus dėl daugiau nei 1,5 mln. litų paskolų suteikimo žemės ūkiu besiverčiantiems šalies gyventojams. Žemdirbių paraiškos paskoloms gauti bus priimamos iki 2010 metų spalio, tačiau didelis žemdirbių susidomėjimas gali nulemti, kad „Ūkio bankas“ žemdirbiams skirtas lėšas išdalins ir greičiau. „Lėšos skiriamos ne apyvartai, o investicijoms.

Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, praėjusių metų gruodį įmonių pradelsti įsiskolinimai buvo mažesni nei 12 mėnesių vidurkis – skolų portfelis padidėjo 140 mln. litų, kuomet vidutiniškai 2009-aisiais kas mėnesį augdavo po 180 mln. litų. Gruodį verslas iš viso turėjo 3 mlrd. litų pradelstų įsiskolinimų. Taip pat praėjusių metų paskutinį mėnesį įmonės padengė virš 153 mln. litų, tai rekordinis skaičius, palyginus su praėjusių 12 mėnesių vidutiniškai padengiama suma, kuri siekė 100 mln. litų.

Vyriausybė kitą savaitę ketina pagerinti finansinio skolinimosi sąlygas didelėms įmonėms bei smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektams, tarp jų – ir patiriantiems laikinų finansinių sunkumų. Atitinkamu Vyriausybės nutarimu UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) numatoma suteikti teisę teikti garantijas už SVV subjektų ir didelių įmonių imamas paskolas kitose valstybėse veikiančiose kredito įstaigose.

Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų bei UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pasirašyta trišale sutartimi buvo įsteigtas Verslumo skatinimo fondas, kurio paskirtis – skatinti verslumą, savarankišką užimtumą ir naujų darbo vietų kūrimą. Taip siekiama sudaryti sąlygas labai mažoms ir mažoms įmonėms bei fiziniams asmenims pradėti savo verslą, o socialinėms įmonėms – plėtoti esamą.

Lapkričio mėnesį Europoje užfiksuotas trečias iš eilės paskolų ūkiui ir kompanijoms mažėjimas. Paskolų mažėjimą lėmė nuosmukio sukeltas paskolų paklausos kritimas ir griežtesnė bankų skolinimo politika. Europos centrinis bankas pranešė, kad paskolos privačiam sektoriui lapkričio mėn. smuko 0,7 proc. lyginant su pernai metais ir 0,8 proc. lyginant su spalio mėn.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas, komentuodamas bankų lapkričio rezultatus, sako, jog lapkritį Lietuvoje veikiančių bankų klientų elgesį galima apibūdinti vienu žodžiu – „tradicijos“. Esą tradicija metams baigiantis grąžinti skolas atsispindėjo gerokai sumažėjusiame paskolų portfelyje, o taupymas artėjant Kalėdų sezonui – pilnėjančiose indėlių sąskaitose.

Trumpalaikes paskolas teikianti bendrovė „SMScredit.lt" atlikusi viešą apklausą, kurioje dalyvavo beveik 3000 respondentų, kelia prielaidą, jog daugiausiai greitųjų vartojimo kreditų yra suteikiama dirbantiems vienišiams. Apklausos metu buvo siekiama identifikuoti greitųjų vartojimo kreditų rinkos tikslinėms auditorijoms būdingus bruožus. Į klausimus atsakinėjo vyrai ir moterys iš visos Lietuvos. Tyrimo rezultatai rodo, jog paskolas tolygiai ima tiek vyrai, tiek moterys.

Lietuvos vartojimo kredito asociacija (LVKA) įspėja vartotojus lengvabūdiškai nepasiduoti „greituosius“ kreditus teikiančių įmonių rinkodaros akcijoms, o nusprendusiems jomis pasinaudoti, pataria pirmiausiai gerai išsiaiškinti visas kreditų teikimo sąlygas.

Bankų ir su laikinais sunkumais susiduriančių klientų dialogas leidžia išvengti turto perėmimo, teigia Lietuvos bankų asociacija (LBA). Šalyje veikiantys komerciniai bankai, pasak LBA, ieško būdų spręsti paskolas paėmusių ir laikinus sunkumus šiuo metu patiriančių gyventojų problemas. Paprastai pasiekiami susitarimai, leidžiantys gyventojams įvykdyti finansinius įsipareigojimus ilgalaikiu laikotarpiu ir išsaugojantys jų būstą.

Ateinančiais metais „Swedbank“ paskolų portfelis Lietuvoje turėtų dar trauktis. Tokią nelinksmą naujieną iš banko vadovų trečiadienį išgirdo Premjeras Andrius Kubilius ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Jungtinės Karalystės bendrovių, susiduriančių su bankrotu, skaičius gali išaugti apie dvidešimt kartų dėl to, kad bankai ir didėjančios palūkanų normos gali prispausti turimą kapitalą, tegia kompanijos „Better Capital“ įkūrėjas Jonas Moutlonas. „Skaičiai bus labai dideli, aš manau, kad jie išaugs gerokai daugiau nei dvigubai ir nei kiek nenustebčiau, jei bendrovės būtų priverstos gelbėti finansus" , - teigė J. Moultonas.

Per šių metų lapkričio mėnesį gyventojų pradelsti įsiskolinimai išaugo daugiau nei 54 mln. litų ir siekia 1,2 mlrd. litų, skelbia kreditų biuras „Creditinfo“. Lapkritį gyventojų pradelsti įsiskolinimai augo lėčiau nei spalį, kuomet skolos didėjo 79 mln. litų. „Lapkritį vėl galime įžvelgti teigiamas tendencijas – gyventojų pradelstos skolos augo lėčiausiai per pastaruosius keturis mėnesius.

Baltarusija, ilgą laiką save vaizdavusi atsparia pasaulinei krizei, vis dėlto, tiesa, kiek pavėluotai, neria į jos akivarą. Žinoma, tai vyksta planinei centralizuotai ekonomikai būdingu stiliumi: brangsta būtiniausi produktai ir prekės, trūksta užsienio valiutos, krinta pragyvenimo lygis. Minskas karštligiškai ieško kreditorių ir todėl priverstas kreiptis pagalbos ir į Maskvą, ir į Vakarus. Kaip rašo Rusijos laikraštis „Viedomosti“, iki šiol Baltarusijoje valstybė kontroliuoja 75–80 proc.